Kaunas. Į Lietuvą ateinantys arktiniai šalčiai didelio nerimo atsakingiems galvijų augintojams nekelia. Jeigu gyvuliais bus tinkamai pasirūpinta, tuomet 20 laipsnių ar net didesnis šaltis jiems nebus pavojingas. Svarbiausia - sausi pakratai, apsauga nuo skersvėjo ir geras pašaras.

Galovėjų veislės mėsinius galvijus Lazdijų r. auginantis Algirdas Salyklis sako, kad jo gyvuliams numatomi šalčiai visai nebaisūs ir nepavojingi. „Kai pirmą kartą žiemą atsivežiau galovėjus, spaudė apie 20 laipsnių šaltis. Buvo baisu, uždariau juos į tvartą. Tai naktį jie išlaužė duris ir išėjo į lauką. Ten juos ir radau ryte - ramiai lauke vaikštančius", - šypsosi prisiminęs pirmąją patirtį ūkininkas. Ekstensyviai auginami galovėjai nuolat gyvena lauke, A. Salyklis turi jiems įrengęs pašiūrę, kuri saugo nuo vėjo ir drėgmės, kurioje gyvuliams visada sausa. O veršiuotis karvės pradės tik pavasarį, tad nėra baimės ir dėl veršelių - gyvuliai patys susidėliojo viską teisingai ir pagal gamtą.

Algirdas Salyklis sako, kad jo gyvuliams numatomi šalčiai visai nebaisūs ir nepavojingi

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius dr. Arūnas Rutkauskas teigė, kad jeigu gyvuliai laikomi lauke nuo pat rudens, nėra jokios būtinybės imtis kokių nors specialių priemonių jiems apsaugoti per šalčius. „Gyvuliams baisus dalykas yra ne šaltis, o skersvėjis, - pabrėžė A. Rutkauskas. - Per šalčius taip pat reikia pasirūpinti, kad gyvūnas turėtų daugiau pašaro. Jeigu rudenį pašarai gali būti ir truputį prastesnės kokybės, peraugusių pievų, tai per didelius šalčius rekomenduojama gyvulius šerti tik geros kokybės pašarais, turinčiais daug energijos, nes kai šalta, gyvūnui reikia dalį energijos paaukoti ne produkcijai gaminti, o savo kūno temperatūrai išlaikyti."

Arūnas Rutkauskas teigė, kad jeigu gyvuliai laikomi lauke nuo pat rudens, nėra jokios būtinybės imtis kokių nors specialių priemonių jiems apsaugoti per šalčius

Dar vienas elementarus dalykas, kurį turbūt visi atsakingi gyvulių augintojai žino - svarbu matyti, ar neužšalo vanduo, skirtas galvijams atsigerti.

Nėra problemos, A. Rutkausko teigimu, jeigu spaudžiant 20 laipsnių šalčiui karvė apsiveršiuos lauke - gyvulys, gyvenantis lauke, būna prisitaikęs prie tokių sąlygų. Laukinis gyvūnas, mėsinis galvijas turi instinktą slėptis, ypač, kai dauginasi. „Iš praktikos žinau, kad karvė, kuri rengiasi atvesti jauniklį, atsiskiria nuo bandos, eina slėptis ar į daubą, ar į miškelį, jeigu jis yra, o ten jau ir žalojantis šalčio poveikis būna mažesnis. Taigi, gyvūnas pats moka apsisaugoti", - kalbėjo klinikos vadovas.

Maži veršeliai nuo šalčio nenugaiš, bet pasitaiko, kad nušąla ausytės, galūnės, todėl tiems ūkiams, kuriuose veršiavimosi sezonas prasideda per šalčius, reikėtų turėti pašiūres. Tačiau jeigu pašiūrės bus pastatytos tik dabar, gyvuliai gali į jas neiti, nes nespės įprasti prie naujos aplinkos, todėl geriau daugiau padėti šiaudų rulonų, kad gyvuliai galėtų laisvai patys juos pasklaidyti. „Gal tai atrodys kaip šiokia tokia netvarka, bet už tai - sausa. Tai svarbiausia", - teigė veterinarijos gydytojas.

Jo manymu, didelius šalčius atvirame ore be problemų gali ištverti ne tik galovėjai, hailendai, bet ir angusai. Galbūt lauke nevertėtų laikyti egzotiškesnių veislių, pavyzdžiui, Kiano, Tirolio pilkųjų ir pan., taip pat - ir visų intensyviai auginamų mėsinių galvijų veislių, kurios reikalauja daugiau priežiūros. Šių veislių galvijai įprastai žiemoja tvartuose. „Tačiau ir tvartuose, ypač šalto tipo, kur temperatūra būna minusinė, reikia pasirūpinti, kad būtų sausų pakratų, šiaudų, ypač mažiems veršeliams. Ir tvarte laikomiems galvijams taip pat šiuo metu reikia geresnės kokybės pašarų, turinčių daugiau energijos, žiūrėti, kad neužšaltų vanduo", - patarimus išsakė A. Rutkauskas.  

Kalbėdamas apie gardeliuose lauke laikomus pieninių veislių veršelius, jis sakė, kad svarbu nedaryti vienos klaidos - veršelius laikantiems vienutėse, neskubėti jauniklio išnešti iškart į lauką tuoj po apsiveršiavimo, ypač esant labai dideliam šalčiui. Jis turėtų bent jau apdžiūti. „Kai kas daro klaidą, įjungdami šildymo lempą virš veršelio, o po to jį iškart išnešdami į lauką. Lempa - gerai, ji padeda nudžiūti, bet ją išjungus veršelio negalima į lauką nešti dar bent 4 valandas, kol gyvūno kūno paviršius susivienodina su aplinkos temperatūra. Priešingu atveju veršeliui padarome meškos paslaugą", - perspėjo A. Rutkauskas.

Išnešus į lauką veršeliams svarbiausia sausi pakratai ir apsauga nuo vėjo ir skersvėjo. Jiems rekomenduojama padidinti pieno kiekį, o naudojant pieno pakaitalą, jį reikia ruošti labiau koncentruotą, nes visiems be išimties gyvūnams per šalčius reikia energijos. Silpnesniems, sergantiems veršeliams galima naudoti ir įvairūs apklotus.

MŪ inf.