Ūkis
Šaltalankių augintojai nenuleidžia rankų
2018-05-10

Alytus. Šaltalankynuose vyksta genėjimo, tręšimo darbai, apsodinami nauji plotai, nepaisant to, kad naujai pradedantys ekologiškai ūkininkauti nebegali dalyvauti 2014-2020 KPP programoje.

Lietuvoje iki šiol šaltalankynų plotai didėjo, daugėjo ir auginančiųjų šias vertingas uogas. NMA duomenimis, 2017 m. deklaruota beveik 3 908 ha, 2016 m. – apie 3 743 ha, 2015 m. – apie 1 600 ha šaltalankių.

Neteko išmokų

Tačiau nuo 2016 m. naujiems ekologiškų šaltalankių augintojams ar šių uogynų plėtrai išmokos nebeskiriamos. Pavasarį šaltalankynuose, kaip ir visur, vyksta naujų plotų, pradėtų išdirbti dar rudenį, apsodinimo darbai. Senieji tręšiami. Kokiomis nuotaikomis gyvena šaltalankių augintojai?

Lietingas praėjusių metų sezonas buvo palankus šaltalankių augintojams, skynusiems ekologiniuose ūkiuose iš hektaro po 1–2 tonas ir daugiau uogų. Be to, praėjusi šalta vasara neleido plisti kenkėjams, kurie paprastai šaltalankius puola pradėjus nokti uogoms. Dažniausi iš jų – šaltalankinės musės ir amarai. Iš ligų daugiausiai žalos padaro vytulys. Šiemet ilgai buvo šlapia, nebuvo galima su technika įvažiuoti į laukus dirvos paruošimui, o staigus atšilimas taip pat sunkina naujų plotų apsodinimo darbus.

Ekologiškai ūkininkaujant, o tai produkciją daro vertingesnę, ir gaunant ekologines išmokas, anot šios srities ūkininkų, šios išmokos nepadengia neigiamo pajamų ir išlaidų balanso.

Nuo 2016 m. naujiems ekologiškų šaltalankių augintojams ar šių uogynų plėtrai išmokos nebeskiriamos

Žinoma, didėjanti šių uogų ir iš jų pagamintų produktų paklausa, iš dalies nedidelis augintojų skaičius, nesudarantis konkurencijos (Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 augintojų), puikiosios šaltalankių savybės, panaudojamos maisto, farmacijos, kosmetikos pramonėje, šaltalankių krūmų įtaka stiprinant ir gerinant dirvožemį, įtraukia naujus ūkininkauti norinčius žmones. Ypač nederlingose žemėse.

„Ekologiškai auginančių ūkių skaičius nebedidėja, nes naujai pradedantys ūkininkauti nebegali dalyvauti 2014-2020 KPP programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, tai reiškia, kad ūkininkauti ekologiškai niekas nedraudžia, bet už tai papildomai išmokų negausi, – situaciją aiškina ekologišką šaltalankių ūkį Alytaus r. turinti Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė.

Sodinukus perka ir latviai

Anot D. Kvederaitės, net ir gaunant ekologines išmokas jos nepadengia išlaidų ir pajamų praradimo dėl mažesnio derliaus ūkininkaujant ekologiškai. „Jei sąžiningai ekologiškai ūkininkauji ir imi uogų derlių, ekologinis ūkininkavimas yra nepatrauklus, nes kainų skirtumas tarp ekologinių ir neekologinių uogų labai nedidelis, o ūkininkaujant ekologiškai kur kas daugiau rankų darbo, kitų sąnaudų, o derlius mažesnis, augalai silpnesni ir dažniau „miršta“, – sakė D. Kvederaitė.

Priklausomai nuo ligų, žemės, gamtinių sąlygų, auginimo būdo (ekologinis ar ne), šaltalankyną atnaujinti reikia kas 15–20 metų. Alytaus r. dar 2004 m. D. Kvedaraitės įkurtame ekologiškame šaltalankių ūkyje pasiruošimo sodinti naujus šaltalankių sodinukus darbai vyksta visu pajėgumu. Iš viso jos auginami šaltalankynai užima apie 80 ha.

D. Kvedaraitės įkurtame ekologiškame šaltalankių ūkyje pasiruošimo sodinti naujus šaltalankių sodinukus darbai vyksta visu pajėgumu

Alytaus r. šį pavasarį dar vienas ūkininkas pradėjo sodinti šaltalankius, jų bus pasodinta apie 12 ha. Kaip juokaudama sako augintoja, šaltalankynams plėsti iš brūzgynų, savaiminių krūmynų „atkovojamos“ kalvotos žemės, netinkamos auginti javus ir kitų žemės ūkio augalus.  Žemės paruošimo darbai pradedami dar rudenį.

Kasmet pačios D. Kvedaraitės ūkyje užauginama apie 10 000 šaltalankių sodinukų. „Juos naudojame savo laukams atsodinti, be to, perka Lietuvos ūkininkai, pavieniai asmenys, Latvijos ūkininkai“, – teigia patyrusi augintoja.

Jos laukuose daugiausiai auginami Botaničeskaja,Botaničwskaja liubitelskaja, Trofimovskaja, Avgustinka, Marija, Tatjana veislių šaltalankiai.

Nelengva priežiūra

Kretingos r. ūkininkaujantis Mindaugas Jurgutis pasakoja, kad tik atrodo, jog šaltalankiai nereikalauja didelės priežiūros. Pradėjęs ūkininkauti apie 2005 m. šaltalankiais buvo užsodinęs beveik 20 ha. Tačiau vėliau, pasibaigus vienam paramos laikotarpiui ir įvykdžius reikalavimus, teko išnaikinti dalį buvusio šaltalankyno, nes nepasiteisino.

„Teoriškai viskas įmanoma, bet kai reikia dirbti, paaiškėja, kad nėra tiek pajėgų, sunku įveikti pasitaikančius sunkumus. Štai vieną vasarą buvo labai sausa, reikėjo laistyti, neturėjome galimybių tai daryti, todėl derlius labai nukentėjo“, – teigia M. Jurgutis.

Šiuo metu šaltalankininkas turi 8 ha šių vertingų uogų ūkį. Šiuo metu vyksta aktyvūs genėjimo darbai. Naujų plotų jis nežada apsodinti. Dar viena nemaža problema, anot augintojo – šaltalankinės musės, kurių pavyko išvengti pernai, nes anksčiau nuėmė derlių.

Surinktas uogas dažniausiai realizuoja savo rajone, išvežti tolėliau reikėtų turėti didesnius kiekius.

Keičiasi patirtimi

Asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė, paklausta apie šalių bendradarbiavimą, pamini, kad remiantis Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos užsakymu 2013 m. atliktu tyrimu, didžiausios šaltalankių augintojos pasaulyje yra Kinija, kur šaltalankynai užima daugiau kaip 2 mln. ha, Rusija – apie 2 500 ha. Iš Baltijos šalių šaltalankynai populiarūs Estijoje. Ten iš viso plyti apie 2 tūkst. ha. Estija Europoje garsi gaminamo šaltalankių aliejaus kokybe, sultimis ir sulčių koncentratu.

Glaudesni ryšiai užmegzti su Latvijos ir Vokietijos augintojais. Be to, patirtimi keičiamasi ir su pavieniais Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Estijos, Baltarusijos augintojais.

„Kai kreipiamės, padeda Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutospecialistai, konsultuojamės su Baltarusijos sodininkystės instituto mokslininke. Kasmet vykstame į tarptautines konferencijas ir seminarus, kuriuos organizuoja kitų šalių šaltalankių augintojų asociacijos“, – augintojų bendradarbiavimo niuansus išsako Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai