Ūkis
Šaltalankiams lietinga vasara įtiko
2017-10-02

Kaunas. Šiųmečiais orais atsidžiaugti negali šaltalankių augintojai. Mat lengvose žemėse paprastai sodinamiems šaltalankiams dažni ir gausūs krituliai bei šiltas rugpjūtis išėjo į naudą - uogų derlius šiemet itin gausus.

Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos pirmininkas Gediminas Radzevičius sako, jog šiemet šaltalankiams buvo labai palanki vasara ir jų derlius išskirtinai didelis. Jis Alytaus rajone, Venciūnų kaime, augina 80 ha šaltalankių. 

Iš hektaro ekologiškai auginamuose uogynuose G. Radzevičius rinko nuo 1 iki 3 tonų uogų. Teigia, jog šis derliaus kiekis atskiruose laukuose priklausė nuo lauko žemės našumo, dirvos struktūros, kitų aplinkybių. Aiškina, jog kadangi šaltalankių derlius imamas šakelėmis, augalas turi turėti pakankamai laiko regeneruoti nukirptas šakas. Todėl derlių tame pačiame uogyno lauke galima imti tik kas dvejus, o kai kurių veislių tik kas trejus metus.

Praeitais metais, pavasarinėms šalnoms užklupus žydėjimo metu, iš hektaro skynė tik 500 kilogramų. Tiesa, G. Radzevičius sako, šaltalankių derlius neaplenkė kitų vėluojančių bręsti kultūrų ir taip pat porą savaičių vėlavo: „Šiemet skinti uogas pradėjome tik antroje rugpjūčio pusėje ir baigėme neįprastai vėlai - rugsėjo viduryje. Ankstesniais metais derliaus ėmimas vykdavo pirmąsias dvi rugpjūčio savaites."

Žinių stoka - klaidų gausa

G. Radzevičius pasakoja, kad su žmona prieš 12 metų pradėję auginti šaltalankius, buvo gerokai „žali" šiuo klausimu ir padarė nemažai esminių klaidų.

Dabar plantacijose naudoja tik kokybišką griežtai pagal atskiras veisles išskirstytą sodinamąją medžiagą, sodina ne mažesnius kaip 50-60 cm augaliukus su gerai išvystytu šaknynu.

Tuo metu, kai ūkyje buvo įveisiamas pirmasis šaltalankių laukas, buvo reikalavimas vieno hektaro plote sodinti 600 sodinukų. „Šiandien akivaizdu, kad toks sodas nepakankamai orientuotas į optimalaus derliaus gavimą, nes krūmai yra  išbarstyti lauke, dideli atstumai apsunkina derliaus ėmimo logistiką", - įsitikinęs pašnekovas. Savo ūkyje į hektarą sodina 1100-1400 sodinukų.

Būdamas vienas pirmųjų šaltalankių augintojų Lietuvoje, G. Radzevičius seka ir šios žemės ūkio šakos dinamiką. Jei prieš kokį dešimtmetį šaltalankius augino apie pusšimtis sodininkų 500-600 hektarų plotuose, tai dabar susidomėjusių šios vertingos uogos auginimu ūkininkų skaičius viršijo 300, o plotai - 3000 hektarų.

Pirmosios šalnos negąsdina

Akmenės rajone, Naujosios Akmenės seniūnijoje, ūkininkaujančio Lino Šliauterio šaltalankynas užima 115 hektarų.

Rudeniniai darbai L. Šliauterio šaltalankių plantacijose dar tik įpusėjo. Nerimo, kad derliaus ėmimas vėluoja, sodininkas teigia nejaučiąs - pasitaikydavo metų, kuomet iki lapkričio uogos būdavo skinamos. Nebijo jos ir pirmųjų rudens šalnų - iki 5 laipsnių šaltis šaltalankių derliaus  nesunaikina.

„Uogos gal kiek suminkštėja, bet tai nieko baisaus", - aiškina pašnekovas. Šiųmetį derlių vertina kaip gerą - iš hektaro skina apie 3 tonas uogų.

Kenkėjų antplūdžio nebuvo

Tačiau L. Šliauteris prisipažįsta šiemet labiausiai dėl šaltalankinės musės nerimavęs ir uogų skynimo sezoną anksčiau pradėjęs. Mat šie kenkėjai - vieni pagrindinių šaltalankių priešų. „Jei šaltalankinių musių antplūdis prasideda, uogų derlius ženkliai nukenčia. Prieš ketverius metus taip ir nutiko. Ir tai buvo vieni prasčiausių metų", - sako pašnekovas.

Sodininkas apgailestauja, jog šaltalankinę musę naikinančios ekologinės priemonės, kurias naudoja kitų šalių sodininkai, mūsų šalyje nėra sertifikuotos.

„Šiemet beliko džiaugtis, kad šaltalankinės musės labai įkyriai nepuolė. Manau, kad nepastovūs orai žiemą buvo šiems kenkėjams nepalankūs", - svarsto šaltalankių augintojas.

L. Šliauteris vieno hektaro plote paprastai sodina 500-700 šaltalankio sodinukų, tačiau jų nedaugina. Šaltalankius augina nuo 1999 metų. Pasirinkimas buvo susijęs su nuojauta, jog įveisia perspektyvius uogynus. Tikina, jog nuojauta neapvylė.

„Kokių serbentų, kitokių uogų ir lenkai daug priaugina, o su jais konkuruoti sudėtinga. Ekologiški šaltalankiai - uogos be konkurencijos", - tikina sodininkas. Dalį uogų užšaldo, dalį perdirba nuosavame perdirbimo ceche ir eksportuoja bei realizuoja Lietuvoje.

„Laistymo sistema" šiemet veikė visur

Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Vilius Rinkūnas šaltalankių plantaciją įveisė prieš ketvertą metų. Tuomet pasodino 10 ha. Po dvejų metų plotą padvigubino - dabar augina 21 ha šaltalankių.

Šiemet jau skabė pirmąjį derlių. Nors, kaip dabar svarsto pats augintojas, pirmasis blynas kiek pasvilo, mat įveisiant pirmąjį šaltalankyną klaidų neišvengta, jame gautu derliumi jis liko patekintas. Iš vieno hektaro skynė apie 2 tonas uogų. Tačiau svarsto, kad potencialas dar yra. Mat augalai dar nėra visiškai užaugę, taigi ateityje duos didesnį derlių.

V. Rinkūnas įsitikinęs, kad lietinga vasara šaltalankių augintojams buvo tikras išsigelbėjimas. „Lietuvoje nėra nė vieno šaltalankyno, kuriame būtų įrengta laistymo sistema. O laistymo sistema šaltalankiams labai daug prideda. O šiemet tiesiog efektas toks, tarsi ta laistymo sistema visur buvo", - sako jis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai