Ūkis
Rugių derlius pranoko žemdirbių lūkesčius
2017-08-24

Kaunas. Javapjūtė nenuvylė rugius auginančių žemdirbių. Kai kurie net teigia, kad peržiemojusius pasėlius stiprioms pavasarinėms šalnoms gerokai susilpninus, didelis rugių derlius - staigmena. Ūkininkai džiaugiasi ir ypač gera grūdų kokybe.

Klaipėdos rajone, Agluonėnų kaime, ekologiškai ūkininkaujantis Antanas Lučinskas dirba 2200 ha. Pernai apie 620 ha skyrė žieminiams rugiams. Ūkininkas sako, kad jų kūlimui šiemet gerokai trukdė orai. „Jau antri metai iš eilės, kai javapjūtes darbus nuolat lietūs nutraukia. Nulyja, palaukiam kokią valandą ir vėl kuliam, nors baiminomės, kad tai sumenkins grūdų kokybę", - sako pašnekovas.

Tačiau Olandijos rinkai rugius parduodantis ūkininkas džiaugiasi, kad visi grūdai užderėjo kokybiški, priskiriami maistinei klasei. „Laboratorinius tyrimus darė patys olandai ir rezultatais liko patenkinti. Kiek žinau, dar ir bandomąją duoną spėjo iškepti, kad galutinai įsitikintų grūdų kokybe", - pasakoja pašnekovas.

Iš dviejų blogybių rinkosi mažesnę...

Kulti A. Lučinskas pradėjo rugpjūčio pirmosiomis dienomis. Palyginti su praeitais metais, kuomet rugiapjūtę pradėjo liepos 23 dieną, mano, kad susivėlinta nemenkai. Žemdirbys pasakoja, jog į rugių laukus labai skubėjo, net nelaukė, kol grūdai pradžius natūraliai. Pačioje pradžioje grūdų drėgnis siekė net 26 procentus.

Kulti tokius drėgnus nėra naudinga ir dėl svorio, ir dėl džiovyklose sunaudojamo kuro, tačiau iš dviejų blogybių mano pasirinkęs mažesnę.

„Laukti, kol pradžius, nelabai ir buvo kada. Bijojau pasikartosiančios pernykščių metų situacijos, kuomet orai stojo per javapjūtę tokie, kad lietaus neturėjome gal tik porą dienų. Rugius dar spėjau nukulti iki tol, o su grikiais visai prastai buvo", - pasakoja A. Lučinskas.

Šiemet rugių kūlė po 2 tonas iš hektaro. Ūkininkas derliumi patenkintas, nes tikėjosi mažesnio. „Jei taip būtų pernai, sakyčiau, kad normalus derlius. Tačiau šiemet galiu sakyt, kad labai geras, nes po žiemos buvo labai retas pasėlis ir atrodė, kad tiek neprikulsiu", - džiaugiasi derliumi ūkininkas.

Derlius nustebino gausa

Šalčininkų rajono Didžiųjų Sėlų kaimo ūkininkas Kamal Zulfijev, dirbantis apie 1200 ha, žieminių rugių sėjo apie 220 hektarų.

Žemdirbys šių metų rugių derlių vertina kaip išskirtinį - jis gerokai pranoksta įprastinį. Mat šiemet iš hektaro vidutiniškai byrėjo 7,5 tonos, kai dažniausiai iš tokio ploto prikuldavo 3-4 tonas.

Grūdų kokybė taip pat ūkininko nenuvylė. Mano, kad visi turėtų būti priskirti I klasei. Tuo tarpu pernai užauginti buvo vertinami kaip II klasės. Nesiskundžia ir supirkimo kainomis - ūkininką džiugina tai, kad jos palyginti su praeitais metais yra didesnės.

Tokius rezultatus daugybė sąlygų lėmė. Pasėliai peržiemojo neprastai, neiššąlo, neišmirko šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tačiau vėlyvą pavasarį permainingas šalies klimatas savo dantis parodė - pavasarinės šalnos akivaizdžios žalos padarė.

K. Zulfijev prisimena, kad pavasarį nuotaikos labai linksmos nebuvo. „Galvojau, kad pusę derliaus dėl tų pavasarinių šalnų tikrai prarasiu. Bet gal vasaros karščiai paskui atitaisė viską. Be to, labai palankūs orai buvo dėl to, kad jokios audros neužėjo, neišguldė, kruša neišdaužė pasėlių", - svarsto pašnekovas. 

Taip pat mano, jog laimi ir pasirinkdamas hibridinių veislių javus, nes jos, palyginti su linijinės selekcijos veislių rugiais, atsparesni išgulimams ir yra derlingesni. Iš dalies galėjo lemti ir tai, kad sėjo tik sertifikuotą sėklą, tinkamai taikė sėjomainą.

Nepaisant to, kad šių metų javapjūtę pagal įvairių kultūrų derlius galima vertinti gerais balais, laiko atžvilgiu, problemų kyla. Suvėlavusi pjūtis gerokai pakoregavo kitus darbus.

„Vasara vėlyva, viskas taip pasistūmė, kad žieminius rapsus jau vėluoju sėti. Tuose laukuose, kur pagal sėjomainą turėčiau auginti žieminius rapsus, dar kūlimas nesibaigė. O pagal taisykles iki rugpjūčio 25 dienos jau turėtų būti pasėta", - ūkininkas prisipažįsta nerimaujantis, kad planus teks keisti. Svarsto, kad  žieminių rapsų teks atsisakyti ir vietoje jų daugiau žieminių rugių sėti.  

Dalis derliaus dar laukuose - pjūčiai trukdo lietus

Rietavo rajone, Gelžyčių kaime, ūkininkaujantis Eligijus laiko apie 60 melžiamų karvių, visą ūkyje užaugintą augalininkystės produkciją sunaudoja pašarams.

Iš viso ūkininkas dirba apie 140 ha. Žieminių rugių laukai šiemet užima 16 ha plotą. Daugelį metų augina javus iš savos sėklos. „Nė veislės nežinau, gal nuo sovietmečio laikų užsilikusi", - teigia pašnekovas.

E. Narvydas sako, kad po žiemos žiemkenčių pasėliuose didelių problemų nebuvo - vadovaudamasis ūkininkavimo metu įgyta praktika teigia, jog peržiemojo rugiai net geriau nei įprastai.

„Kadangi ūkis ekologinis, be to, dirvos labai nederlingos pas mus, 1-1,5 tonos iš hektaro - neblogas rezultatas", - vertina žemdirbys. Sako, kad derlius panašus kaip ir pernai.

Rugių pasėliai traukiasi

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad nors grūdų nuėmimas vėlavo daugiau nei dvi savaites, rugiai yra ypač geros kokybės, grūdai stambūs, gero saiko svorio, aukšto kritimo skaičiaus.

Pasak pašnekovės, kadangi lyginant su praeitais metais pasėlių plotai sumažėjo beveik 7 tūkst. ha, tikimasi, kad bendrą kiekį kažkiek atsvers šiųmetis derlius.

„Auginimo apimtis reguliuoja grūdų paklausa rinkoje. Rugiai daugiausia naudojami vietinėje rinkoje: geros kokybės - ruginių miltų, kiti - spirito gamybai. Tiek rugių kaip žaliavos, tiek ruginių miltų eksportas dėl vartojimo ypatumų nėra didelis. Kviečių paklausa, tuo pačiu ir kainos yra žymiai aukštesnės nei rugių, jų didesni derliai, didelės eksporto galimybės. Tai nusako priežastis, kodėl rugių auginama mažiau", - aiškina D. Ruščiauskienė.

Ji sako, jog pernai, kuomet rugių kokybė buvo labai žema, grūdai buvo superkami po 80-120 eurų už toną. Šiais metais šios kultūros kaina pakilo iki 100-130 eurų už toną priklausomai nuo kokybės.

Praeitais metais rugių derlius sudarė apie 76 tūkst. tonų, t.y apie 2 proc. iš bendro 5,7 mln. supirktų grūdų kiekio. D. Ruščiauskienė svarsto, jog nors rugių pasėlių plotas šiais metais mažesnis, atsižvelgiant į gerą derlių tikėtina, kad bendras kiekis gali būti panašus kaip ir pernai.

***

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet šalies žemdirbiai deklaravo 25 594 ha rugių. Iš jų žieminių rugių - 25 443 ha, vasarinių rugių - 46 hektarai.

Pernai rugių pasėliai buvo didesni - deklaruota 32 386 ha. Vasarinių rugių - 306, žieminių rugių - 32 080 hektarų.

Rugių pasėlių mažėjimo tendenciją atspindi ir 2015 m. duomenys. Prieš dvejus metus buvo deklaruota 38 719 ha žieminių ir vasarinių rugių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai