Ūkis
Riešutmedžių ir lazdynų sodinukams pirkėjų netrūksta
2016-08-17

Kauno r. Sodininkas Jonas Matelis, Ražiškių kaime turintis retųjų sodo augalų medelyną, neabejoja, kad riešutmedžių auginimas - perspektyvi žemės ūkio verslo sritis. Tai patvirtina ir auganti lazdynų bei graikinių riešutmedžių sodinukų paklausa.

Anksčiau mugėse savo medelyne padaugintais ir užaugintais sodinukais prekiavęs ūkininkas sako, kad pastaruoju metu visą produkciją pirkėjai išsiveža tiesiog iš namų, dažnai jis net negali patenkinti visų užsakymų. „Kreipiasi ir nemažai ūkininkų, norinčių lazdynais ar riešutmedžiais užsodinti kelių hektarų plotus", - tikina J. Matelis. Jis pasakoja, kad neseniai kreipėsi asmuo, kuris Norvegijoje uždirbęs pinigų, Lietuvoje nupirkęs 5 ha žemės ir dabar norintis investuoti į riešutmedžių ir lazdynų plantaciją.

Pakaunės sodininkas Jonas Makelis įsitikinęs, kad riešutmedžių auginimas - perspektyvi žemės ūkio verslo sritis

„Riešutmedžiai - ilgaamžiai augalai, augantys 100 metų ir ilgiau, tad yra gera investicija, nes riešutus skins ne tik juos sodinusio žmogaus vaikai, bet ir anūkai", - sako sodininkas, graikiniams riešutmedžiams paskyręs vieną hektarą savo sodo. Dalį graikinių riešutų jis parduoda, dalį skiria dauginimui.

Surinko retųjų augalų kolekciją

Ne vieną dešimtmetį augalų dauginimui paskyręs J. Matelis prisimena, kad sodininkystei potraukį jautęs nuo jaunų dienų. Dirbdamas ekskursijų biure turistinių grupių vadovu ir keliaudamas po tuometinę Sovietų Sąjungą niekada nepraleisdavęs progos pasidomėti tose šalyse augančiais ir vaisius ar uogas vedančiais sodo augalais, ne vienos rūšies augalą ir parsivežęs į Lietuvą. Be to, jau tada užsimezgė pažintys ir su kitų šalių sodininkais, kurie, lankydamiesi Lietuvoje, atveždavo sodinamosios medžiagos - retų augalų ūglių arba sėklų.

„Vienas sodininkas buvo atvežęs sodinuką net iš Tolimųjų Rytų. Vietinių gumi vadinamas, lietuviškai - gausiažiedis žilakrūmis, deja, mūsų klimato sąlygomis nepasiteisino, vis nušaldavo, tad jo nebedauginau. Tačiau važinėdamas po įvairias šalis susirinkau kitų Lietuvoje retų augalų kolekciją, atrinkau tinkamiausias mūsų klimato sąlygoms veisles", - sako pakaunės sodininkas.

Dabar jo medelyne auga ir dauginimui naudojami ne vienos veislės riešutmedžiai, lazdynai, turkiniai lazdynai, sedulos, cidonijos, valgomieji sausmedžiai, saldžiavaisiai putinai, šilauogės, aktinidijos, citrinvyčiai, vynuogės.

Geltonžiedės sedulos vaisiai, vadinami rudeninėmis vyšniomis, sunoksta rudenį.Šis pietinių kraštų augalas atsparus šalčiui, jo nepuola nei ligos, nei kenkėjai. Kasmet gausiai dera, krūmas užauga iki 3 m aukščio

Pašnekovas prisimena, kad iš pradžių mėginęs dauginti rožes, prekiavęs jų daigais, tačiaujas būtina purkšti nuo įvairių ligų, o cheminių preparatų naudojimas jo visai neviliojo. „Tad perėjau prie tokių Lietuvoje retų augalų, kuriems nereikia cheminės apsaugos. Tik vynuoges nuo miltligės reikia saugoti", - sako didelę patirtį turintis sodininkas.

Daugina tik šalčiui atsparias veisles

J. Matelis džiaugiasi, kad per kelis dešimtmečius pavyko atrinkti gerai Lietuvoje augančių ir derančių riešutmedžių bei lazdynų veisles, kurios puikiai žiemoja ir yra ypač atsparios šalčiui. Įdomu tai, kad padauginti sėklomis (riešutais) riešutmedžiai įgyja dar didesnį atsparumą šalčiui ir visiškai atkartoja motininio krūmo savybes. Tad riešutmedžius jis ir daugina sėklomis - riešutus renka ir sodina nuo vertingomis savybėmis pasižyminčių medžių.

Į nuolatinę augavietę geriausia sodinti vienų metų riešutmedžių daigus. Pasodinus dvimečius daigus, jie sunkiau prigyja, ilgiau augina naują šaknyną, nes kasant sodinukus nukertama giliai į žemę įsiskverbusi šaknis

Rinkdamasis riešutmedžius dauginti sodininkas įvertina keletą savybių, tarp kurių ne vien tik atsparumas šalčiui, atsižvelgia ir į derlingumą, riešutų dydį. Jo teigimu, smulkūs vaisiai - minusas, pageidautina, kad graikiniai riešutai būtų vidutiniški arba stambūs, pavyzdžiui, svertų 12-15 g (palyginimui, lazdyno riešuto svoris siekia tik2,5-3 g).

Sodinami riešutmedžiai gana retai, maždaug 10 m vienas nuo kito atstumu, nes subrendusių medžių vainikai dideli, platūs, tad 1 ha plotui apsodinti reikia 100 sodinukų. Į nuolatinę augavietę pasodinti riešutmedžiai derėti pradeda tik po 8-10 metų.

Pasak J. Matelio, kol kas sunkoka tiksliai pasakyti, kokio graikinių riešutų derliaus galima tikėtis mūsų šalyje, nes užveistų riešutmedžių plantacijos dar gana jaunos. Literatūroje rašoma, kad paprastai nuo 30-40 m. amžiaus medžio priskinama po kelis maišus riešutų arba nuo 2 iki 5 t/ha.

Vienas iš riešutmedžių veislės pasirinkimo kriterijų - stambūs arba vidutinio dydžio vaisiai

Paprastai Lietuvoje dauginami ir platinami vakarietiškų veislių, daugiausiaiš Lenkijos atvežti lazdynų daigeliai, tačiau sodininkas sako pastebėjęs, kad šių veislių lazdynai nelabai tinka mūsų klimatui. Jie dera ne kasmet, nes nušąla jų žiedai, be to, ir geras derlius būna tik kas kelintus metus.

Nors J. Matelio sode auga keli lenkiškų ir angliškų veislių lazdynai, tačiau dauginti jis renkasi tik rusiškų veislių lazdynus. Jo teigimu, atšiauraus klimato krašte išvestos veislės Moskovski rubin ir Pervenec yra tinkamiausios Lietuvos klimato sąlygomis, be to, ir labai derlingos, gausų riešutų derlių subrandinančios kasmet. Lazdynai derėti ima anksti, pasodinus jau kitais metais dar ant visai mažo krūmelio galima rasti kelis riešutus, nors gausesnis derlius prasideda trečiaisiais derėjimo metais.

Į turkinį lazdyną, kurio šaknys gerokai didesnės ir stambesnės nei savašaknio lazdyno, skiepytas antrametis daigelis jau dera

Lazdynus daugina vertikaliomis atlankomis

Jei graikinius riešutmedžius galima dauginti sėklomis, tai lazdynams šis dauginimo būdas nepasiteisina. Sodininkas pastebi, kad iš sėklų išauginti lazdynai pakeičia motininio krūmo savybes, riešutai būna smulkūs, todėl juos geriausia dauginti atlankomis.

J. Matelis pirmenybę teikia dauginimui vertikaliomis atlankomis.Šis dauginimo būdas man labiau patinka, nes galima gauti daugiau atžalų", - paaiškina žinovas.

Lazdynus sodininkas daugina vertikaliomis atlankomis. Iš krūmovidutiniškai gaunama apie 40 daigelių

Maždaug 3 m aukščio 3 metų amžiaus krūmo, turinčio stiprias šaknis, stiebus jis nukerpa iki pat žemių. Pavasarį, kai krūmas ima leisti naujas atžalas, jas suveržia viela, kad maisto medžiagos iš lapų ir vainikų neitų į motininio krūmo šaknis, tada palaipsniui jį apkaupia žemėmis. Svarbu, kad lazdynas pradėtų formuoti šaknis virš žiedo. Per metus ar dvejus šaknys susiformuoja, tada galima sodinuką atskirti nuo motininio krūmo ir persodinti į nuolatinio augimo vietą. Iš krūmo vidutiniškai gaunama apie 40 daigelių, kai kada net 60.

Daugiau priežiūros reikia lazdynams nei riešutmedžiams

Sodininkas įsitikinęs, kad vis augantį susidomėjimą riešutmedžių auginimu mūsų šalyje lemia ne tik šių riešutų maistinė vertė, bet ir tai, kad jiems nereikia daug priežiūros. Pagrindinis darbas - pirmaisiais augimo metais suformuoti vainiką. Jei kitas kultūras reikia purkšti nuo kenkėjų, ligų, tai riešutmedis atsparus ligoms, kenkėjai jo nepuola, nes lapai skleidžia medžiagas, kurios juos atbaido. J. Matelis juokauja, kad net uodai jo vengia, tad galima ramiai po plačia jo laja vakaroti.

Lazdynams priešingai - priežiūros reikia gerokai daugiau. Norint, kad jie gausiai derėtų ir riešutai nebūtų labai smulkūs, juos būtina kasmet atjauninti: išgenėti, išpjauti šonuose dygstančias atžalas ir pašalinti pasenusius stiebus. Be to, lazdynus pavasarį reikia vieną arba du kartus nupurkšti nuo kenkėjų. Pasak J. Matelio, ypač juos mėgsta ir daugiausia žalos padaro riešutiniai vaisiastraubliai - jie gali sunaikinti pusę ir daugiau riešutų derliaus.

Gana egzotiškas ir Lietuvoje dar naujas augalas J. Matelio sodyboje - turkinis lazdynas. Nors vaisius, panašius į lazdyno riešutus, veda, tačiau, sodininko žodžiais, pramoniniams sodams nelabai tinka, nes vaisiai gana smulkūs. Turkinis lazdynas neleidžia atžalų, auga kaip medis ir negenėtas išlaiko gražią formą. Jis labai dekoratyvus, tinka parkams, alėjoms apželdinti. Įdomiausia tai, kad iš šiltųjų kraštų kilęs augalas Lietuvoje kuo puikiausiai auga, be to, jo, priešingai nei lazdyno, nepuola jokie kenkėjai ar ligos.

Turkinio lazdyno riešutai

Anot J. Matelio, Amerikos medelynuose turkinis lazdynas dažniausiai naudojamas kaip poskiepis kultūrinėms lazdyno veislėms - šią praktiką sodininkas bando diegti ir savo medelyne. Kadangi turkinio lazdyno šaknys galingos ir gerai maitina kultūrinio lazdyno vainiką, todėl jis neabejoja, kad ir derlius turėtų būti gerokai didesnis negu savašaknio lazdyno.

Turkinis lazdynas neleidžia atžalų, auga kaip medis, yra dekoratyvus ir tinka parkams, alėjoms apželdinti

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai