Ūkis
Rapsai neatleidžia nė menkiausių klaidų
2013-10-07

Kaunas. Žieminių rapsai plotai Lietuvoje šiemet turėtų siekti 100 tūkts. hektarų - buvo puikios sąlygos juos laiku pasėti, nes javų derlius sudorotas optimaliu laiku. Dabar daugelyje pasėlių rapsai turi 5-6 lapelius ir pats metas purkšti juos augimo reguliatoriais.

Lietuvoje kasmet auginama apie 200 tūkst. ha žieminių ir vasarinių rapsų, o dirvų, tinkamų juos auginti, yra 450 tūkst. hektarų. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička pastebi, kad rapsų plotų didėjimą stabdo tinkamų priešsėlių stygius. Mat ne visais metais susidaro palankios sąlygos laiku nuimti javų derlių ir suspėti laiku pasėti žieminius rapsus.

Pasak R. Veličkos, reikėtų keisti nusistovėjusią sėjomaininę grandinę: po daugiamečių žolių mūsų žemdirbiai linkę sėti javus, o kitais metais - rapsus. „Mūsų tyrimai rodo, kad daug geriau po daugiamečių žolių sėti rapsus, o jau po jų - kviečius. Tada kviečius dar galima atsėliuoti. Daugiametės žolės yra geras priešsėlis rapsams. Be to, susidaro sėjomainos grandis iš dviejų dirvą gerinančių grandžių: dobilai plius rapsai. Taigi, dirva pagerinama 2-3 metams į priekį, todėl paskui drąsiai galima atsėliuoti", - keisti tradicijas ragina prof. R. Velička.

3 Paragrafas delaval

Beje, pačių daugiamečių žolių sėjomainoje yra katastrofiškai mažai: 1992 m. jos sėjomainoje sudarė 25 proc., o dabar likę vos 4 proc. Galbūt pasėlių struktūra keisis plečiantis gyvulininkystei.

Pasak profesoriaus, žemdirbiai dažnai nekreipia dėmesio į rapsų tręšimą siera, susikoncentruodami ties tręšimu azotu. Žinoma, azoto rapsams reikia daug - 50 kg v. m. tonai produkcijos. Bet būtina prisiminti, kad 100 kg azoto reikia 7 kg sieros. Tą kiekį reikia subalansuoti arba tręšiant rapsus amonio sulfatu, arba kompleksinėmis trąšomis, savo sudėtyje turinčiomis sieros.

Dar viena klaida padaroma per pirmąjį pavasarinį žieminių rapsų tręšimą. Dažnai ūkininkai abejoja, kuo pirmiau tręšti - ar amonio sulfatu, ar amonio salietra. „Startinę dozę vis tik reikėtų duoti su amonio salietra. Paskui, butonizacijos tarpsniu, rekomenduojama tręšti amonio sulfatu, nes jis turi pratęstą veikimą ir rapsai kaip tik prieš žydėjimą pasisavina sierą", - primena profesorius.

ASU Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička pabrėžia, kad rapsai yra labai reiklūs augalai ir menkiausios technologinės klaidos daro neigiamą įtaką derliui

Dar viena problema - rapsų apsauga. Vis sunkiau sunaikinti rapsinius žiedinukus, kurie yra įgavę atsparumą piretroidų klasės insekticidams. Būtina registruoti daugiau sisteminio veikimo insekticidų. Dėl neonikotinoidų klasės pesticidų draudimo kils problemų vasarinių rapsų apsaugoje nuo spragių, tačiau, profesoriaus nuomone, vargu ar ši problema yra visai neišsprendžiama. „Žemdirbiai juk sėja ir nebeicuotą rapsų sėklą. Tik tokiu atveju taikoma speciali technologija: trečią ar ketvirtą dieną po sėjos, kol dar rapsai nesudygę (paprastai jie sudygsta per 9 dienas), nupurškiama insekticidais. Paskui dar kartą purškimas pakartojamas po rapsų sudygimo", - sako R. Velička.

Blogai ir tai, kad kai kurių ūkių šeimininkai persotina sėjomainas rapsais - jų sėjomainoje neturėtų būti daugiau kaip 25 proc., o ne viename ūkyje rapsai sudaro 50 proc. visų auginamų augalų. Nors kaip sėjomaininiai augalai rapsai yra tikrai geri (pasižymi fitoncidinėmis savybėmis), tačiau jie palyginti agresyvūs. Kadangi rapsams reikia daug sieros, nemažai jos lieka dirvoje po jų auginimo, ir tai didina dirvožemio rūgštumą.

„Pažeidžiamas humifikacijos procesas, dirvoje pradeda daugėti rūgščių, skatinančių maisto medžiagų išsiplovimą iš dirvų. Tą pajuto ir vakariečiai, todėl jie taip orientuojasi rapsus auginti Rytų Europos šalyse. Mat Vakarų Europoje dirvos jau persisotinusios rapsais", - aiškina R. Velička primindamas, kad jokiu būdu negalima auginti rapsų po rapsų, turi būti bent trejų metų tarpas. Nesilaikant šios taisyklės, pradeda smarkiai plisti šaknų puviniai, kenkėjai.

Apskritai rapsai reikalauja nuolatinės priežiūros. Jie neatleidžia nė menkiausių agrotechninių klaidų. B Keičiantis klimatui, šiltėjant ir ilgėjant rudens periodui, kinta ir anksčiau rekomenduoti sėjos terminai. Anksčiau būdavo primygtinai skatinama žieminius rapsus pasėti iki rugpjūčio 5-10 dienos. O dabar pats tinkamiausiais laikas - Žolinė, netgi rugpjūčio 20 diena, o kartais sėja galima ir iki pat rugsėjo pradžios.

ASU mokslininkė Rita Pupalienė spėja, kad pasikeitusi ES politika dėl biodegalų naudojimo gali stabdyti tolimesnę rapsų pasėlių plėtrą

„Naujausios rapsų veislės yra plačialapės, labai sparčiai vystosi skrotelės. Kad neperaugtų, juos būtina rudenį purkšti fungicidų ir mikroelementų mišiniu (pvz. 0,5-1 l/ha Folikuro ir dar pridėti Ekolist Mono Boro) - tai pristabdo augimą ir apsaugo rapsus nuo fomozės, kuria rapsai užsikrečia būtent rudenį", - paaiškina R. Velička. Purškiama, kai rapsai turi 5-6 lapelius, tad praėjusioji ir ši savaitė tam turėtų pats tinkamiausias laikas. Mikroelementai skatina maisto medžiagų persiorientavimą iš lapų į viršūninį pumpurą, tad augalai tampa atsparesni žiemojimui.

Daug metų rapsus tyrinėjanti ASU mokslininkė Rita Pupalienė spėja, kad ateityje rapsų plotai vargu ar labai didės. Ko gero, jų bus auginama netgi mažiau. „Labiausiai tam įtakos turi pasikeitusi ES politika dėl biodegalų. Anksčiau buvo kalbama apie 10 proc. degalų ir augalinės žaliavos. Dabar atrodo, kad liksime prie 5 proc., kurie jau šiuo metu yra pasiekti. Todėl ryškios rapsų pasėlių plėtros neturėtų būti", - mano R. Pupalienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai