Ūkis
Prasti orai pakoregavo išankstines derliaus prognozes
2016-08-24

Akademija (Kėdainių r.). Mokslininkai liūdnai juokauja, kad jei ir toliau išliks tokie prasti orai, kokie laikosi šiuo metu, tai jiems teks keisti specializaciją - atlikti ne derlingumo prognozės, bet nuostolių vertintojų darbą... Situacija Lietuvoje su žiemkenčių derliaus nuėmimu labai sudėtinga.

Apibendrinus duomenis matyti, kad žieminių miežių ir žieminių rapsų derlingumas liko toks pat, kaip ir buvo prognozuota liepos 20 dieną, kadangi minėtų augalų derliaus nuėmimas vyko dar esant palankioms gamtos sąlygoms. Tačiau prieš mėnesį prognozuotas žieminių javų derlingumas sumažėjo 10-12 procentų.

„Šiek tiek sumažėjo vasarinių miežių (mat savaime lūžinėja jų varpos), cukrinių runkelių (dėl laukų užmirkimo, ligų pasireiškimo), bulvių (dėl puvimo esant drėgmės pertekliui) derlingumas. O labiausiai krito žemyn žirnių derlingumas - dėl išgulimo, savaiminio sėklų išbyrėjimo bei savaiminio sėklų sudygimo ankštyse", - sakė LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza, kartu su kolegomis Egle Petraitiene, Sigitu Lazausku ir Jonu Šlepečiu apibendrinę situaciją visoje šalyje.

Laimėjo tie žemdirbiai, kurie kūlė drėgnokus grūdus ir džiovino, o pralaimėjo tie, kurie tikėjosi, kad kaip ir 2015 metais, po lietingos liepos, rugpjūtis bus sausas. Deja, lietūs vis tęsiasi. Žieminių rapsų sėja dėl šlapių dirvų taip pat neprasidėjusi.

Iš gerų žinių būtų tokia: tikimasi, kad vasarinių rapsų, avižų, kukurūzų bei grikių derlingumai išliks tokie pat, kaip ir prognozuota anskčiau. Esant pakankamai drėgmės, pievose ir ganyklose auga gerai daugiametės žolės.

Trumpai apie atskirus šalies regionus

Vakarų Lietuvoje rugpjūčio 1 d. prasidėję lietūs sustabdė javapjūtės darbus. Iki rugpjūčio 20 d. lijo kiekvieną dieną. Skuodo, Šilutės, Klaipėdos, Plungės, Telšių, Kretingos, Mažeikių rajonuose javų nukulta tik apie 30 procentų. Yra išgulusių javų plotų. Ekologiniuose ūkiuose piktžolės peraugo pasėlius. Šiuo metu į laukus technika neįvažiuoja, kombainai klimpsta, daug kur dirvos paviršiuje slūgso vanduo.

Laukuose dar liko nekultų žirnių (Klaipėdos r.)

Vidurio Lietuvoje rugpjūčio pirmojo dešimtadienio orai buvo nepastovūs, kritulių iškrito net 283 proc. dekadinės normos. Dirvos buvo šlapios, o kai kur ir labai šlapios. Žemesnėse laukų vietose telkšojo vanduo. Grūdai buvo drėgni. Dėl dažno ir gausaus lietaus, derliaus nuėmimo darbai nevyko. Nevyko ir dirvų ruošimas žieminių rapsų sėjai.

Suvalkijoje rugpjūčio I dešimtadienį kritulių iškrito 39,5 mm. Per šį dešimtadienį net 6 dienos buvo lietingos. Rugpjūčio 11-18 d. prilijo dar 35 mm. Žemė visur pažliugusi, dirvos sunkiai įvažiuojamos.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje per 17 rugpjūčio mėnesio parų jau iškrito 92,9 mm kritulių. Itin gausu jų buvo mėnesio viduryje - per antrąjį dešimtadienį iškrito net 63,9 mm (daugiametė mėnesio norma 72,1 mm) kritulių. Dirvose yra drėgmės perteklius.

Šiaurės Lietuvoje rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį lijo kiekvieną dieną. Po to sekė sausesnės dienos, tačiau nuo rugpjūčio 14 dienos, vėl lijo kasdien. Dar liko nuimti daugiau negu 30 proc. žieminių kviečių derliaus. Vasarinių javų dar liko nuimti apie 50-60 procentų. Bendras nenuimtas javų plotas Šiaurės Lietuvoje sudaro apie 40 procentų. Žinoma, rugpjūčio viduryje kultų kviečių kokybė blogėja, ir atitinka III-ią maistinių grūdų klasę arba tik pašarinių, nes ją prastina ne tik dėl drėgmės prasidėję fiziologiniai procesai, bet jau yra sudygusių grūdų, javų, kurie dėl liūčių buvo pagulę.

Rytų ir Pietryčių Lietuvoje beveik kasdieniniai lietūs trukdo derliaus nuėmimui. Dar liepos mėnesį intensyvios liūtys ir jas lydintys smarkūs vėjai suguldė pasėlius. Drėgmės perteklius dirvožemyje skatino piktžolių augimą. Išguldytose pasėlių vietose piktžolės peraugo javus - derlius čia bus menkas. Grikiai dar žydi. Bulvienojai visai sunykę. Tuščiose vietose auga piktžolės.

Dzūkijoje laukiama prasto vasarinių javų (avižų, miežių, kvietrugių, žirnių ir pupų) derliaus, kurio didžioji dalis iki šiol dar laukuose. Rugpjūtį iš 18 dienų nelijo tik 5 dienas, tačiau kritulių nebuvo labai daug - apie 46 mm. Kombainai dirbo tik rugpjūčio 12 ir 13 dienomis. Grūdų drėgnumas didelis (18-21), jie minkšti.

Situacija laukuose sudėtinga

Situacija Lietuvoje su žiemkenčių derliaus nuėmimu labai sudėtinga. Tie, kas pradėjo kulti liepos mėnesio viduryje ir turėjo pakankamai technikos, žieminius javus nuėmė be didesnių nuostolių ir į aruodus supylė gražų derlių. Tai ūkiai, turintys gerai sukomplektuotą derliaus dorojimo, pirminio paruošimo ir transportavimo techniką, kvalifikuotus darbuotojus. Tačiau, didžioji dauguma ūkių tokių pajėgumų neturi, todėl, tik pradėjus doroti derlių, darbai nutrūko, nes prasidėjo lietūs. Nuo rugpjūčio pradžios iki antrojo dešimtadienio pabaigos dėl gausių lietų, šlapių dirvų derliaus dorojimo darbai Lietuvoje faktiškai nevyko.

Šiuo metu vis dar matyti nemažai laukų, kuriuose žiemkenčių pasėliai stipriai išgulę, o varpos pajuodusios ir pradeda lūžinėti. Daug grūdų užkrėsti fuzarioze, krito baltymų, glitimo ir sedimentacijos rodikliai.

Išgulę kviečiai - didžiuliai derliaus nuostoliai

Dėl drėgmės pertekliaus išgulusių pasėlių javų varpose dygsta grūdai

Plotuose, kur tinkamai panaudoti herbicidai ir fungicidai, vasariniai miežiai kol kas atrodo neblogai, tačiau jų būklė, ypač ankstyvos sėjos pasėlių, sparčiai prastėja. Dirvoms pasisotinus krituliais, atsirado naujų ūglių, kurie duos menkaverčius grūdus.

Po lietingų orų, vasariniai miežiai išleido naujų atžalų

Vasarinių rapsų laukai nevienodai bręsta dėl šoninių šakų suvešėjimo, kadangi pagrindinius stiebus buvo stipriai pažeidę rapsiniai žiedinukai ir kopūstinių kandžių lervos. Pasėliai skirtingo aukščio, retoki ir išvarginti kenkėjų gausos. Ankštaroje 9-11 sėklų. Lietingi orai verčia nerimauti dėl derliaus nuėmimo sąlygų.

Pradėti kultivasariniai kviečiai. Jų pasėliai atrodo pakankamai gerai, daugumoje plotų beveik neišgulę, tačiau jų derliui ir grūdų kokybei neigiamos įtakos gali turėti besitęsiantys lietingi orai. Jau dabar nuo drėgmės pertekliaus grūdai išbrinkę, javai praradę natūralią spalvą.

Labai ankstyvose bulvių veislių pasėliuose bulvienojai jau sunykę, gausu piktžolių. Gumbams stingant deguonies, atsiveria žiotelės, o tai tiesus kelias puvinių pradams. Ilgesnės vegetacijos veislės, kurių lapija lig šiol buvo išsaugota nuo maro, pradėjo natūraliai bręsti.

Daugelyje laukų kukurūzų pasėliai gražesni negu pernai. Meteorologinės sąlygos jų augimui yra palankios. Baimina tai, kad po kritulių gausos, kol burbuolėse grūdai dar pieninėje ar vaškinės brandos pradžioje, staiga nebūtų stiprių rugsėjo šalnų, nes tokiu atveju grūdus pažeistų Fusarium genties grybai ar išplistų pelėsis. Žemesnėse reljefo vietose yra nemažai susikaupusio paviršinio vandens, todėl kyla pavojus, kad augalų šaknims gali pritrūkti deguonies.

Nemažai dar likę nenuimtų žirnių, dalis pasėlių smarkiai išgulę. Ankštyse pradeda dygti žirnių grūdai. Be to, išgulusiuose pasėliuose dygsta piktžolės, ypač gausu balandų. Daug derliaus liko laukuose grūdams išbirus iš ankščių.

Lietingi orai sulėtino pupų brendimą. Dalis pasėlių defoliuoti, ruošiamasi pradėti kulti. Pupų derlių mažins ir išplitusių grybinių ligų - askochitozės, rudosios (šokoladinės) dėmėtligės ir rūdžių pažeidimai.

Lietingi orai palankūs cukriniams runkeliams augti, tačiau plinta lapų ligos: rudmargė ir baltuliai. Cukrinių runkelių pasėliai, kurie buvo nepurkšti fungicidais ar purškimas buvo suvėluotas, šiuo metu intensyviai pažeisti grybinių ligų, ypač rudmargės. Tačiau laiku nupurkštuose pasėliuose ligų pažeidimų yra labai mažai, matomos tik pavienės dėmės. Daug pelėdgalvio pažeidimų. Šakniavaisių cukringumas šiuo metu siekia 14 procentų.

Prognozuojamas derlingumas 2016 m. rugpjūčio 20 d.

Augalai

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

3,9

4,9

3,2

4,7

Žieminiai rugiai

2,0

3,2

1,8

2,1

Žieminiai kvietrugiai

3,0

4,2

2,7

3,2

Žieminiai miežiai

X

4,3

X

4,3

Žieminiai rapsai

2,7

3,7

2,5

3,2

Vasariniai rapsai

1,2

1,7

1,3

1,5

Vasariniai miežiai

2,2

4,0

2,0

3,5

Vasariniai kviečiai

3,0

4,2

2,3

3,9

Vasariniai kvietrugiai

X

3,6

2,0

3,1

Avižos

2,4

3,3

1,7

2,3

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

20

35

27

32

Kukurūzai (grūdams)

6

7

6

7

Grikiai

1,3

1,3

0,9

1,2

Žirniai

1,8

2,7

1,5

2,1

Pupos

1,8

3,2

1,6

3,1

Cukriniai runkeliai

-

50

-

50

Bulvės

16

18

16

16

Daugiametės žolės (šienas)

2,8

4,9

2,5

3,3

Pastaba: X - nėra duomenų arba neauginama. * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra. + prognozuoti per anksti

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai