Ūkis
Posėliniai augalai – nauda žemei ir ūkininkui
2018-08-30

Kaunas. Pažangūs ūkininkai jau ne pirmi metai sėja posėlinius augalus, o šiemet rudeniop sužaliavusių laukų yra akivaizdžiai daugiau. Auginti posėlinius augalus žemdirbius skatina žalinimo reikalavimai.

Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas sako, kad posėlinius augalus augina ne tik šiemet, bet jau kelerius pastaruosius metus. „Dirvai to tikrai reikia“, – įsitikinęs ūkininkas. Ir šiemet, iš karto po javų derliaus nuėmimo, jis įsėjo garstyčias.

„Garstyčių sėklą išbarstėme su trąšų barstomąja, tada nuskutome ražienas ir laukėme, kol sudygs pabiros. Taip pigiai ir paprastai gauname dviejų rūšių augalų mišinį. Dabar laukai labai gražiai žaliuoja, garstyčios jau artėja prie žydėjimo tarpsnio“, – sako R. Majauskas.

Šių metų pavasarį, deklaruodamas pasėlius, R. Majauskas pažymėjo, kad po javų bus auginami posėliniai augalai ir kad tai būtų užskaitoma kaip žalinimo reikalavimų įgyvendinimas. Didžiąją dalį laukų su posėliniais augalais ūkininkas planuoja palikti per žiemą iki pavasario. O tuos plotus, kur kitais metais numatyta auginti cukrinius runkelius, po spalio 1 dienos (posėlis jau bus nepertraukiamai išlaikytas 8 savaites ir apie tai bus informuota NMA) sumulčiuos, mat pavasarį likusi sausa augalų masė trukdytų kokybiškai runkelių sėjai.

„Buvo metų, kai tokius plotus prieš planuojamą cukrinių runkelių sėja rudenį dar ir arėme, bet pamatėme, kad tai bereikalingas darbas, tik energijos daug sunaudojame. Visiškai pakanka įterpti žaliąją trąšą išdirbant žemę su skutikliu“, – patirtimi dalijasi R. Majauskas. Ūkininko planuose – naudoti posėliams kuo įvairesnius augalus ir jų mišinius, kad žemė dar labiau būtų praturtinta maisto medžiagomis ir pagerėtų jos struktūra.

Nuo šių metų žemdirbiams yra ir kita galimybė gauti paramą – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“.

„Iš tikrųjų džiaugiasi širdis, kai važiuojant per rajono laukus matyti vis daugiau sužaliavusių ražienų, kurios buvo apsėtos tarpinėmis kultūromis, ir vis mažiau juoduojančių tuščių arimų“, – pastebi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė.

LŽŪKT Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė

LŽŪKT konsultantai jau visą praėjusią žiemą per įvairius mokymus aktyviai aiškino, kad naudinga turėti žaliąją trąšą, kad reikia uždengti žemę dėl erozijos, kad tarpinė kultūra surenka maisto medžiagų likučius ir atiduoda juos vėlesnei kultūrai.

„Pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje“ žemdirbiai įsipareigoja penkeriems metams tam tikrą plotą tarpinių kultūrų įsėti kasmet, išlaikyti jas iki pavasario neužartas ir už tai gali gauti 134 Eur/ha išmoką. Kaip tarpines kultūras galima auginti aliejinius ridikus, baltąsias garstyčias, dobilus, vikius ir minėtų augalų mišinius“, – sako J. Gečienė ir priduria, kad visą tikslią informaciją galima rasti žemės ūkio ministro šių metų gegužės 21 d. įsakyme Nr. 3D-314.

Tarpiniai pasėliai sumažina piktžolių kiekį, pagausina maisto medžiagų dirvožemyje, pagerina dirvos struktūrą, padidina aeraciją, sumažina kai kurių ligų ir kenkėjų plitimą, sulaiko dirvoje drėgmę ir, be abejo, prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Raseiniai

    (78.61.53.131)

    Kokius tarpinius pasėlius auginti po žieminių kviečių derliaus? Be jau paminėtų Garstyčių. Be (lubinų, ridiko ar facelijos)

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai