Ūkis
Pieno ūkis: ne visiems užteks jėgų laukti dar penkerius metus
2016-06-21

Kaunas. Melžiamų karvių bandas išparduodantys ūkininkai tikina, kad tam ryžosi tik gerokai užspeisti į kampą. Mišrių ūkių savininkai pasakoja keletą pastarųjų metų bandę pienininkystės nuostolius dengti iš augalininkystės gaunamomis pajamomis, tačiau toks sprendimas atsisuka antru galu - nebelieka lėšų ūkiams modernizuoti. Ekonomistai prognozuoja, kad pienininkystei atsitiesti gali prireikti bent 5 metų.

Ūkininkai tvirtina, kad parduoti visą bandą iš karto nuostolingiau, nei „iškaišioti" po vieną karvę. Tačiau didesnė tikimybė, kad jas nupirks Lenkijos supirkėjai. Nustebę svarsto, kodėl „lenkams melžti karves apsimoka, o mums - ne". Tuo labiau, kad ir pieno produktai pas mus brangesni...

Pienininkystės atsisakantys ūkininkai įsitikinę, kad šis žingsnis skausmingas ne tik žemdirbiams, bet ir visos šalies ekonomikai.

Nedarbas didės

Dešimtmetį Šalčininkų rajone ūkininkaujantis Česlavas Olševskis pasakojo anksčiau laikęs apie 200 melžiamų karvių. Šiuo metu iš didelės fermos belikę 50 melžiamų karvių ir 18 telyčių, tačiau ir šios kelia galvos skausmą. Žmogus deda visas pastangas, kad jomis greičiau atsikratytų.

Ūkininkas, dirbantis 600 ha, sako, kad pienininkystė nustekena kitas mišraus ūkio šakas. Č. Olševskis dar augina javus, turi ir arklių. Pastarųjų neketina parduoti. Tačiau apie avis, deja, to pasakyti negali - iš tūkstantinės bandos liko tik 30. Pernai atsisakė ir žąsų, kurių taip pat apie 1000 fermoje gagėjo.

Traukiantis ūkiui teko atleisti darbuotojų - iš 20 dirbusiųjų ūkyje beliko 7. Paskaičiavo, kad iš pienininkystės net darbuotojų algai nebesugraibo.

Jo nuomone, pieno ūkių žlugimas neišvengiamai prisidės prie nedarbo augimo. Pašnekovas apgailestavo, kad perspektyvos Lietuvos žemės ūkyje neįžvelgia, nes jame elgiamasi chaotiškai.

Mes ūkį, važiuos užsienin

Šakių rajone ūkininkaujanti Julija Stanaitienė kartu su vyru Antanu, kurio vardu ir registruotas ūkis, augina 10 karvių. Moteris sako, kad atsisakyti darbo, kurį moka geriausiai, kurį beveik 20 metų diena dienon dirba, labai skausminga. Tačiau kitos išeities nemato - banda jau laukia pirkėjo.

„Gaila, kad pas mus iš pieno neįmanoma pragyventi. Dirbom daug, o turime vien skolas ir skaudančius sąnarius", - apgailestavo pašnekovė.

Pasakoja, kad apie parduodamas karves skelbia jau nuo pavasario, tačiau niekas prie jų taip ir nepuola.

Kuo planuoja užsiimti pardavusi gyvulius? „Kaip ir dauguma Lietuvos - važiuosim dirbti į užsienį. Jei valstybei neįdomu, kad tie, kurie dirbo, neprašė jokių pašalpų, dabar arba į darbo biržą eis, arba užsieny vergaus", - nuoskaudos neslepia J. Stanaitienė.

Pienininkystė tapo brangiu pomėgiu

Pienininkystę ūkininkai šiuo metu ne verslui, o pomėgiui prilygina. „Koks čia darbas, jei pats priverstas uždirbti tam, kad paremtum savo pieno ūkį?" - svarsto savo pavardės atskleisti nenorėjęs Joniškio rajono ūkininkas, skelbiantis, kad parduoda 35 melžiamų karvių bandą.

Ūkininkas nežino, ką pardavęs karves darys su melžimo linijomis, kita pieno ūkio įranga.

„Nei dviejų dešimtmečių patirtis, nei pats produktas - pienas - niekam nebereikalingi. Jei būtų priešingai, per metus už pieną gaunamos pajamos daugiau kaip perpus nesumažėtų", - 250 ha žemės dirbantis Joniškio rajono ūkininkas sako dar svarstąs išbandyti paukštininkystę.

Laukia, nes priverstas

Pakruojo rajono ŽŪB „Degėsiai" ganyklose šiuo metu ganosi apie 300 melžiamų karvių. Dar apie 200 galvijų - prieauglis. Tačiau, kaip teigia bendrovės vadovas Algirdas Pranckus, su pienininkyste ketinama atsisveikinti.

„Tik kol kas negalime to padaryti, nes deklaruotas ūkis. Laukiame rudens, tuomet ir parduosime. O kol kas vargstam - iš augalininkystės gaunamą pelną kišam į pieno ūkį", - aiškino pašnekovas.

Bendrovė valdo 1400 ha žemės. Dalis jos skirta augalininkystei, tačiau nemaži žemės plotai naudojami gyvulininkystei. Pašarams auginamos daugiametės žolės, pupos, žirniai.

Pieno supirkėjai stambiems statytojams už pieną moka brangiau, bet, pasak A. Pranckus, net ir tai bendrovės negelbsti.

ŽŪB vadovas svarsto, kad esant tokiai situacijai, kuomet pienininkystės ūkyje patiriami nuostoliai dengiami iš augalininkystėje gaunamo pelno, apie investicijas į ūkį tenka tik pasvajoti.

„Manau, kad pienininkystės laukia ilgalaikis sąstingis - kokius penkis ar net dešimt metų niekas nesikeis", - mano A. Pranckus ir spėja, kad per tą laiką ir dalis ištuštėjusių fermų gali sunykti. Anot jo, kalbos naujas rinkas Kinijoje ar kitoje tolimoje šalyje tėra tušti paistalai, akių dūmimas.

Daugiau išleidžia pašarams nei gauna už pieną

Smulkiesiems ūkininkams, laikantiems apie 10 karvių, ir nedirbantiems kitose žemės ūkio šakose, iš kurių galėtų „reanimuoti" pieno ūkį, žaliavos supirkėjai dar smarkiau kerta - supirkimo kaina nesiekia nė 10 euro centų už litrą.

„Tokiems kaip mes, mažiukams, kuriems šios pajamos buvo vienos pagrindinių, nebelieka nieko kito kaip parduoti karves. Iš ko gyvensime, nežinau, bet pieno ūkis nebeišsilaiko", - guodėsi Šilalės rajono ūkininkė Stanislava Vaičekauskienė.

Moteris nuo pirmųjų nepriklausomybės metų mažiau kaip 10 karvių nelaikė, tačiau tikina, kad dabar rankos nusviro.

„Nebėr ko nė prasidėt. Jei jau stambiesiems nieko nebeišeina, tai ką čia mes... Neturim jokios technikos, pašarus paruošti samdome. Vienas ritinys 13 eurų kainuoja, o jų reikia kokio šimto", - ūkininkė sako, kad per dekadą gaudama 100 eurų už pieną, nė karvių išlaikyti negali. Apie pelną teigia jau nebekalbanti.

Ragina mokytis skaičiuoti

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad melžiamų karvių į Raudonąją knygą tikrai nerašysime, o lietuviškų pieno produktų nepristigsime.

„Tiesiog esant tokiai situacijai, ūkininkas išmoks skaičiuoti, nes dabar pieno gamybos savikaina yra per didelė", - svarsto pirmininkas. Mat dalis ūkininkų vasarą neišnaudoja ganyklų, o laiko karves tvartuose. Taip yra brangiau.

Be to, pasak jo, per dideli ir lietuvio ūkininko norai. O jie prie gero nepriveda - melžti po 10 tūkst. litrų pieno iš pirmaveršės karvės - tikrai nėra normalu. Tai irgi kelia savikainą - tenka pirkti labai aukštos kokybės itin brangius pašarus, papildus.

Situaciją, anot J. Talmanto, pataisytų pienininkų kooperatyvai, nes „mažo ūkio savininkas vienas neturi derybinių galių".

Priežasčių - ne viena

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus tyrėja Deiva Mikelionytė išvardino keletą pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalies pieno ūkyje susidarė tokia ūkininkams nepalanki situacija - Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra žemiausios Europos Sąjungoje.

„Situacija susiformavo ne šiandien - ji tęsiasi jau keletą metų, kuomet pasaulinėje pieno rinkoje pradėjo ryškėti perprodukcija - pasiūla viršijo paklausą. Esame glaudžiai susiję, nes Lietuvos pieno perdirbėjai apie pusę savo produkcijos parduoda užsienyje", - sako pašnekovė.

Pernai Europos Sąjungos šalyse parduota apie 75 proc. pieno produkcijos, JAV - 6, Kazachstane - 2,5, Saudo Arabijoje - 2 proc.

Taigi įtakos pieno kainų kritimui neišvengiamai turi ir tai, kad Rusijos rinka, į kuriai Lietuvos perdirbėjai tiekdavo reikšmingą dalį produkcijos, beveik atkrito, šiai šaliai paskelbus embargą lietuviškam pienui. Į Rusiją dar keliauja 2,4 proc. pieno produkcijos be laktozės.

Į ūkininkų svarstymus, kodėl pas kaimynus lenkus viskas atrodo šviesesnėmis spalvomis, D. Mikelionytė atsako: „Lenkijoje, skirtingai negu Lietuvoje, ūkis nebuvo tiek kolektyvizuotas. Ten jau iš anksčiau buvo sukurta bazė - jiems pakako tik prasiplėsti, kai mūsų žemdirbiai dar tik kūrė ūkius. Be to, Lenkijoje didelę dalį pieno perdirba patys kooperatyvai, kurie superka pieną iš savo narių ir yra suinteresuoti, kad tik tie ūkiai išsilaikytų ir moka didesnę kainą."

D. Mikelionytė sako, jog perspektyvos yra šviesesnės nei dabartinė situacija - pieno ūkis turi atsigauti, tačiau tai vyks palaipsniui: „Gal dešimtmečio ir neprireiks, bet kokių penkerių metų tikrai, kad supirkimo kainos pakiltų tiek, kad pieno ūkis atsigautų".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai