Ūkis
Pieno kainų krizė įšaldė ūkio plėtrą
2014-11-26

Rokiškis. Kritusios ir iki šiol praktiškai nekylančios pieno supirkimo kainos įšaldė kamajiškių Reginos ir Česlovo Likšų ūkio plėtrą. „Sukamės užburtame rate", - taip savo pastarųjų metų veiklą apibūdina konkurso „Pažangiausi metų ūkiai 2014" nugalėtojais ūkių iki 100 ha kategorijoje Rokiškio rajone tapę ūkininkai.

Nesitraukiant  pieno krizei, R. ir Č. Likšos atsisakė suplanuoto pirkinio - kultivatoriaus, piendavėms jau kuris laikas nebeperka papildų ir priedų, duoda mažiau miltų. Dėl to sumažėjo primilžiai.

„Kadangi rudenį sumažėjo parduodamo pieno kiekis, kainos kooperatyvas neskuba didinti. Kol kas gauname 64 centus už kilogramą, kas antrą dieną iš mūsų ūkio iškeliauja 650-680 kg pieno. Karves reikia brokuoti, tačiau mėsos supirkimo kainos žemos, už ačiū atiduoti gyvuliukų nenorime", - R. Likšienė vardija tarpusavyje susijusias užgriuvusias problemas, neleidžiančias ištrūkti iš užburto rato.

Kamajiškiai - vyresnės kartos ūkininkai, kol kas 71 ha žemės ir 30 karvių sugebantys prižiūrėti dviese, be papildomų darbo rankų. „Viso to ūkio dviem žmonėms jau per daug, metai, kaip esu pensininkė, sveikata nebe ta. Pensija 554 Lt, jos užtenka tik duonai, kol pieno supirkimo kainos žemos, neišgalime samdyti darbuotojo", - neslepia moteris.

Iš 71 ha turimo ploto  49 ha nuosava žemė, kitą nuomojasi. Turintys visą reikalingą techniką R. ir Č. Likšos patys užsiaugina ir pasigamina pašarus. Dėl žemės trūkumo grūdinių augalų - miežių, kviečių, avižų-vikių mišinių - paprastai neužtenka. Nupirkę papildomai grūdus mala, gautus miltus paskanina rapso išspaudomis.

Tris kartus per sezoną pievas pjaunantis Česlovas Likša šieno ruošia nedaug, tik prieaugliui, o karves šeria šienainiu: jį vynioja į ritinius bei slegia tranšėjoje. Kartais, norėdami pakeisti racioną, šieno arba šiaudų duoda ir piendavėms, nes anot ūkio šeimininkės, nuo siloso labai gaminasi rūgštys.

„Mes rūpestingiau prižiūrime gyvulius ir ganyklas. Esu mačiusi, kai kiti vynioja peraugusią, apipuvusią žolę į ritinius ir juo šeria. Mes pirmąją žolę pjauname gegužės pabaigoje, o liepą jau ruošiame pašarus iš atolo. Anksti nupjauta žolė spėja ataugti ir trečią kartą. Jauna žolė maistingesnė, iš jos išrūgsta geresnės kokybės silosas. Nupjauname net nuoganas, čia jau vyro nuopelnas", - taupaus ūkininkavimo paslapčių neslepia Regina.

Piendavių skaičius ūkyje stabilus - 30, mat prieš šešerius metus vietoj buvusios daržinės pastatytoje fermoje įrengta tiek vietų. Karvidė - moderni, piendavės melžiamos mechanizuotai, mėšlą šalina transporteris, pašarus dalija dalytuvas. Keletą telyčaičių bandai atnaujinti ūkininkai užsiaugina šalia namų esančiame tvarte. Tačiau prie jauniklių tenka ilgiau ir sunkiau paplušėti, tvarte, skirtingai  negu fermoje, - vien rankų darbas.

Pamainai užsiaugintų 5-6 telyčių netenka - per metus Likšos išbrokuoja daugiau piendavių, todėl bandai atnaujinti perka veršingas telyčaites.

„Viską suskaičiavus, aišku, kad šie ūkiniai metai bus nuostolingi. Apie plėtrą nebuvo ko nė galvoti, užteko tik prasimaitinti. Technika dyla, kasmet reikia kažką keisti. Pastatai irgi reikalauja priežiūros ir investicijų. Tai pašiūrę pasistatėme, tai stogus dengėme, tai plūgus pirkome", - ką sugebėjo nuveikti sunkmečiu vardija ūkio šeimininkė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad šiltas ruduo leido gyvuliukus ilgiau ganyti lauke, juos dar tik prieš mėnesį parginė į fermą. Natūralioje aplinkoje buvusių karvių, net ir prasčiau šeriant, ligos kol kas nepuola.

R. ir Č. Likšos ūkininkauti pradėjo iširus kolūkiams, prieš 21 metus. „Koks ten buvo ūkininkavimas. Turėjome šešias karves, į Kamajus persikėlėme tėvų žemę, gabaliuką padovanojo giminaičiai. Supratę, kad to neužtenka, pradėjome pirkti parduodamus sklypus, plėstis. Labai nepatogu, kai žemės plotai  išsimėtę įvairiose vietose, karves į kitą ganyklą tekdavo pervežinėti, nes joms įveikti 7-8 km nelengva, o ir laiko užima. Kad gyvulių nereikėtų vežioti ar perginti, išsinuomojome dar vieną ganyklą arčiau fermos", - sako moteris.

Nepaisant sunkumų ir trikdžių, R. ir Č. Likšos sugeba verstis taip, kad ūkis pristatomas kaip pavyzdys kitiems. „Tai dviejų žmonių mokėjimo žiūrėti viena kryptimi rezultatas", - sako viena iš konkurso „Pažangiausi metų ūkiai 2014" organizatorių Rokiškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai