Ūkis
Pavasariniai gamtos kaprizai atsispindi ir daržininkų laukuose
2017-05-12

Kaunas. Daržovių augintojai teigia, jog neįprastai šaltas pavasaris jiems reiškia jau užprogramuotus nuostolius. Ankstyviausių lietuviškų daržovių pasiūlos įprastu metu nesulauks ir vartotojai - ūkininkai spėja, kad dėl nepalankių orų sulėtėjusi augalų vegetacija derlių vėlins apie porą savaičių.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė (nuotr.) teigia, jog daržovių augintojai su savo ankstyvąja produkcija jau turėjo būti rinkoje, tačiau lietuviškos daržovės gerokai vėluoja.

Pasak jos, tokiu metu ūkininkai paprastai jau startuodavo su špinatais, salotomis, gūžius jau pradėdavo sukti ankstyvieji kopūstai, tačiau šiemet situacija kitokia. Tik patys atkakliausi, kloję papildomas dangas, laistę vandeniu, kad daržovės nesušaltų, turi užauginę špinatų, salotų.

O kopūstai dar tik šaknų sistemą formuoja. Didelį nerimą šalti orai kelia bulvių augintojams, ypač tiems, kurie kovo pabaigoje bulves sodino po priedangomis ankstyvajam derliui.

„Mūsų platumose ir taip nėra lengva pačias ankstyviausias bulves užauginti. Derliui nusivėlinus rinkoje bus labai sudėtinga - kainos vėliau bus gerokai mažesnės. Bulvių bus privežta iš pietinių kraštų, o Lietuvos augintojai, įdėję daugiau sąnaudų, patirs nuostolį", - pranašauja pašnekovė.

Išbandymų gali padaugėti ir dėl sausros

Z. Cironkienę yra pasiekę nemažai nuogąstavimų dėl vėluojančios sėjos. Mat kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Kėdainių, dėl šlapių dirvų ūkininkai dar nespėjo pasėti morkų, burokėlių, kitų daržovių. „Tokiu laiku šios daržovės jau sudygusios turėjo būti. Paprastai ūkininkai stengiasi anksčiau pasėti, nes paskui yra didelė tikimybė pavasarinių sausrų, kurios tęsiasi iki pat birželio vidurio", - aiškina Z. Cironkienė.

Direktorė sako, jog pavasaris savo orais nelepina visos Lietuvos, tačiau šiemet sudėtingiausia situacija yra Vidurio Lietuvoje, kur daržininkystė yra intensyviausia.

Gūžinės salotos dar auga

Raseinių rajono Ariogalos seniūnijos Plikių kaimo ūkininkas Vaidas Nagreckis jau džiaugiasi ankstyvuoju špinatų bei įvairių veislių garbanotųjų salotų derliumi, pristato šias lapines daržoves prekybininkams, su kuriais yra sudaręs sutartis. Sako, jog nuo pernykščio grafiko nenukrypo, produkcijos tiekti nevėluoja. Tačiau vis tik neįprastai vėsaus pavasario pasekmės jo ūkio neaplenkė - gerokai padidino sąnaudas.

„Nevėlavome, bet darbo daugiau prisidėjo, sąnaudos didesnės buvo, nes plėvelės dengimui daugiau reikėjo. Pernai, užpernai danga jau būdavo nuimama tokiu metu ar dar anksčiau, o dabar dar dengiame pasodintus daigus", - papildomus darbus vardija pašnekovas.

Kovo viduryje sodindamas gūžines salotas „Iceberg", pirmąjį derlių planavo gegužės 6-10 dienomis. Tačiau gamta šiuos planus pakoregavo ne ūkininko ir lietuviškų salotų laukiančių vartotojų naudai. V. Nagreckis tikisi, jog gūžes pradės kirsti gegužės 20 dieną.

„Ne tik pas mus vėluoja užaugti „Iceberg" salotos. Tenka bene kasdien bendrauti su Skandinavijos daržovių augintojais, tai pas juos taip pat beveik dviem savaitėmis vėliau nei planavo", - pasakoja ūkininkas.

Kopūstų daigus bandys „gaivinti"

Vidmantas Girdzijauskas savo ūkyje, esančiame Kėdainių rajone, Vilainių seniūnijoje, augina įvairias daržoves, tačiau „ūkio veidas vis tik yra kopūstai". Apie 100 ha plote auginama įvairaus vėlyvumo kopūstų - nuo ankstyviausiųjų, kurių vegetacijos periodas yra 50 dienų iki vėlyvųjų, 150 dienų trunkančiu vegetacijos laikotarpiu.

„Nors agroplėvele uždangstyta, tačiau kai nėra šilumos, augalas stovi išsigandęs ir dabar jau aišku, kad ankstyvasis derlius tikrai vėluos", - pašnekovas apgailestauja negalįs pradžiuginti pirkėjų, laukiančių pirmųjų baltagūžių salotinių kopūstų.

Sodino balandžio 5 dieną - panašiu metu, kaip ir ankstesniais metais. Pasak V. Girdzijausko, pati pradžia nieko blogo nežadėjo. Gal kiek per drėgna žemė buvo, bet iš didelio ploto ankstyviesiems kopūstams pritaikė tinkamesnes, labiau pradžiuvusias dirvas. Bet pasodinti daigai gavo stiprų išbandymą šalnomis - iki 4-5 laipsnių šalčio buvo.

„Atsodinti nereikėjo, gyvi liko, bet pridėtiniai lapai nušalo. Lyg dar to būtų negana, vis beveik kasnakt šalnų gauna. Ne tik vegetacija sustojo, bet patys augalai gerokai atsigauti turės orams atšilus", - V. Girdzijauskas priduria, kad bandys gelbėti amino rūgštimi, tręšti per lapiją. Tačiau tai jau papildomos išlaidos. 

Ankstyvųjų morkų nesitiki

Bėdoja dėl šiųmetį pavasarį žemdirbiams kilusių problemų ir Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Slikių kaimo ūkininkas Virgilijus Kuprevičius, auginantis morkas bei kopūstus.

„Tokios patirties dar neturėjau. Kad taip niekas neaugtų, nežydėtų gamtoje. Daigai skurdžiai atrodo, maisto medžiagų neima kai šalta", - pavasarį pašnekovas vadina išskirtiniu.

Kopūstų daigus sodino balandžio 10 dieną - tokiu pačiu laiku kaip ir kasmet. Tačiau net neabejoja, kad ankstyvojo derliaus ėmimas su pernykščiu nesutaps - bus vėlyvesnis.

O morkų sėjos pagal ankstesnių metų modelį pradėti nepavyko. Ji vėlavo dėl drėgmės pertekliaus dirvose. Į dirvą įeiti ir vagas suformuoti pavyko tik gegužės 1 dieną. Morkos dar nedygsta, taigi žmogus ir derliaus ankstyvo nesitiki.

„Gal kieno dirvos lengvesnės, anksčiau pasėjo ir nukas anksčiau. Tačiau pas mus, Kėdainių rajone, mačiau dar iki šiol kai kas sėja morkas", - V. Kuprevičius svarsto, kad  savuosiuose laukuose morkų derliaus gali sulaukti net trimis savaitėmis vėliau. Paprastai šias daržoves kasdavo nuo liepos vidurio.

Svogūnų daigus išgelbėjo... sniegas?

„Svogūnai jau seniai pasėti - kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Bet pavasaris neskubėjo, tai viskas ir lindėjo žemėje. Šią savaitę pasimatė pirmieji daigeliai. Laukai tikrai atrodo ne taip, kaip turėtų gegužės viduryje būti", - apie situaciją savo dirvose pasakoja Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje, Daugėlaičių kaime daržininkaujantis Linas Šateika.

Prieš keletą dienų laukai buvo padengti apie 15-20 cm sniego sluoksniu. Ūkininkas mano, kad nuo stiprių šalnų jis ir bus išgelbėjęs gležnus pirmuosius daigelius.

Svarsto, kad derlius susivėlins, bet teigia nenorįs spėlioti, kada galės rauti pirmuosius svogūnus.

Užtruksime laukti ir burokėlių derliaus

Šakių rajono Kriūkų seniūnijos Jokūbonių kaimo ūkininkas Martynas Laukaitis tikina, jog stebuklų tikrai nebuvo ir šiame šalies regione.

Bulves ir burokėlius ūkininkas augina ankstyvam derliui, tačiau su bulvėmis į „pirmūnus" niekuomet nesiveržia. Tačiau šiemet, pasak pašnekovo, „viskas labai įdomiai vyko". Mat ir bulviasodis, ir burokėlių sėja net trimis savaitėmis vėluoja.

„Burokėlius kasdavau birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Bet matau, kad nusitemps viskas į liepos vidurį ar net pabaigą", - iš savo ūkio ankstyvo derliaus pirkėjams nežada pašnekovas.

Išlošė mažiau daigintos bulvės

Arūnas Beržinis, ūkininkaujantis Šilutės rajone, Rusnėje, aptardamas šiųmečio bulviasodžio ypatumus, įžvelgia ir palankių niuansų. Pasakoja, kad sodindamas beveik nedaigintas bulves labai patenkintas nebuvo, nes nedaigintos ir iš žemės išlenda vėliau. Tačiau dabar, žvelgdamas į tuos laukus, kuriuose labiau sudaiginti gumbai greičiau sudygo, o po stiprių šalnų ėmė ir apšąlo, svarsto, kad vieno recepto ūkininkaujant niekuomet nebūna.

Ūkininkas pasakoja paprastai bulves prieš Jonines kasantis. Tačiau šiemet naujo derliaus tikisi sulauksiąs liepos pradžioje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai