Ūkis
Pavasarinė sėja įsibėgėjo
2017-04-24

Kaunas. Javus, ankštines kultūras auginantiems žemdirbiams pats įkarštis - pavasarinė sėja. Ūkininkai sako, kad nemaža dalis dirvų jau balandžio pradžioje buvo pradžiuvusios ir tiko žemės ūkio technikai įvažiuoti. Vis tik, kada pradėti sėją, ūkininkai spendžia labai individualiai - vieni dėl vėsių orų sėjos skubinti nerizikavo, kiti sėklą stengėsi į dirvą suberti kuo anksčiau.

Į Panevėžio rajono Nainiškių kaimo ūkininko Algio Murmoko laukus sėjamoji išvažiavo praeitą savaitę. Jis teigia sąmoningai neskubinęs sėjos, nors dirvos būklė leido tai padaryti gerokai anksčiau.

Šį pavasarį sėją pradėjo nuo ankštinių - jau pasėjo apie 50 ha žirnių. Artimiausiomis dienomis numatęs sėti pupas.

Prisipažįsta pernai nusivylęs ankstyva sėja. Mat pačioj balandžio pradžioj žirnius, pupas, net kitas kultūras sėjo - orai leido, viskas atrodė gerai.

„Tačiau paskui oras staiga atšalo, sėkla dirvoje gal mėnesį dygo. Išdygo suvargę, sunkiai augo. O dar vėliau užėjusi sausra jiems dar labiau pakenkė. Žirnių derlius buvo išties varganas - pusė to, ką įprastai prikuldavau", - sako pašnekovas. Jis svarsto, kad vėliau pasėti pasėliai geriau būtų ištvėrę sausrą. Mat šiltesnėje dirvoje greičiau sudygtų ir stipresni būtų. Tą, pasak jo, ir kaimynų ūkininkų patirtis parodė - tie, kurie vėliau pasėjo, ir derliaus geresnio sulaukė.

„Kiek atsimenu, po Jurginių laikoma pagrindinė sėja. Gal ir nereikia labai jos ankstinti, kad ir, atrodo, oro sąlygos leidžia", - savo nuomonę išsako A. Murmokas.

Iš viso dirba apie 450 ha. Šiemet dar planuoja pasėti 40 ha pupų, 150 ha kviečių ir 40 ha miežių. Iš rudens pasėti žaliuoja 80 ha žieminių rapsų ir 50 ha kvietrugių. Peržiemojo, anot ūkininko, visai neblogai ir atsėti iš naujo neprireikė.

Po ilgokos pertraukos šiemet užsibrėžęs vėl grikius sėti. Mat kai kelerius metus nesisekė peržiem sėklos išlaikyti, buvo atsisakęs. Mano, kad pagrindinė priežastis buvusi tai, jog nepakankamai buvo išdžiovinama.

„Neturėjau tuomet džiovyklos. Kad ir gerai atrodė išdžiuvę, vis tiek per žiemą sugesdavo. Dabar džiovyklą įsirengęs vėl pabandysiu", - sako ūkininkas.

Savo dirvas apibūdina kaip „posauses". Sako, kad lietaus šiek tiek jei dar gautų, būtų visai gerai.

Lauks tinkamos temperatūros

Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Kalviškių kaime, ūkininkaujantis Andrejus Zaicevas dirba apie 120 ha žemės.

Devynerius metus ūkininkaujantis vyriškis pasakoja šiemet sėją pradėjęs kiek anksčiau nei praeitą pavasarį. Dar iki Velykų suskubo įsėti visus avižoms skirtus 35 hektarus.

Šią savaitę, jei tik orai bus palankūs, ruošiasi sėti kviečius - dirva jau paruošta. Labai lietaus nesibaimina, sako, jog žemė nėra permirkusi, nors žemesnėse, molingesnėse vietose krituliai nebūtų labai pageidaujami. O smėlingesnėse dirvose, kurios nemažą dalį užima, problemų dėl kritulių pertekliaus nebūtų ir stipriau palijus. „Tik sėjos metu svarbiausia, kad grūdai nesušlaptų, nes sėjamoji užsikimš, grūdai prastai byrės, nelygiai dygs", - aiškina A. Zaicevas.

Tiesa, į termometrą taip pat žvalgosi. Anot ūkininko, jei oro temperatūra bus žemesnė nei 5 laipsniai šilumos, gal dar kiek ir lukterės.

„Negerai, kai grūdą į šaltą žemę suberi. Jokios naudos iš to. Grūdai kaip ir bulvės dirvoje guli ir nedygsta. Arba iš viso supūti gali", - sako ūkininkas.

Kviečių laukas taip pat bus panašaus dydžio - apie 35-40 ha. Avižų ir kviečių sėklos kasmet pasilieka savos.

Nuostolio šiemet ūkininkas patyrė dėl žiemkenčių. Apie 35 ha, kuriuos iš rudens žieminiais kvietrugiais įsėjo, tenka vasarojumi atsėti.

Pasakoja dirvas pernai gausiai patręšęs, taigi šiemet apsiribosiąs tik azoto trąšomis. „Dirvožemio tyrimus atlikau, su agronomais konsultavausi. Patarė šiemet daug trąšų nenaudoti. Trąšos juk labai brangios, tai kam išlaidauti, jei tyrimai rodo, kad būtinybės nėra", - svarsto ūkininkas.

Šį pavasarį planuoja pasisėti ir grikių, taigi sėja nusitęs iki pat gegužės pabaigos ar net birželio. Svarsto, kad tai priklausys nuo to, kada pavasarinių šalnų tikimybė sumažės. Nors grikių pats dar niekuomet nėra sėjęs, apie šios kultūros auginimą su kitais ūkininkais konsultavosi. „Geriausia, kai obelys nužydi, nes per sodų žydėjimą paprastai ir užeina šalnos. O grikiai ypač jų bijo", - sako pašnekovas.

Anksti pasėjęs nesigaili

O štai Skuodo rajone, Lenkimų seniūnijoje, Litvinų kaime, esančiame Vaido Jonušo sėklininkystės ūkyje jau kvepia pabaigtuvėmis. Šią savaitę ūkininkas į dirvą subers paskutinę sėklą - kviečius.

Apie 1000 ha žemės dirbantis V. Jonušas pupas pradėjo sėti balandžio 7 dieną. Sėjamoji į laukus išvažiavo, kai Vidurio Lietuvoje dar nuo sniego laukai bolavo. Tačiau tikina, kad vertinant pagal ankstyvumą, tai tikrai ne rekordinė data. Mat pernai ši kultūra į dirvą jau biro kovo pabaigoje.

„Pupas sėti stengiuosi kuo anksčiau - tada, kai tik dirva pradžiūna taip, kad sėjamoji įvažiuotų. Pupoms tikrai ne per anksti, nes joms reikia daug drėgmės. Kaip tik nuvėlinta sėja blogai - dirvai labiau pradžiuvus, dygimas prastėja, derlingumas krenta", - teigia ūkininkas.

V. Jonušas sėklai augina žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius, pupas. Taip pat sėja ir žieminius rapsus, tačiau sėklos iš jų neruošia. Džiaugiasi, kad visi žiemkenčių plotai peržiemojo puikiai, žaliuoja. „Jau antra žiema iš eilės, kai nereikia atsėti. Tačiau būtent žiemkenčiams lietaus reikėtų, nes jiems dirvos jau net per sausos", - sako pašnekovas.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai