Ūkis
Pats laikas nuimti kukurūzus
2013-10-23

Kaunas. Kukurūzai vis plačiau auginami mūsų krašte, tačiau rezultatai skirtingose ūkiuose ir skirtingais metais labai nevienodi. Kokius dėsningumus pastebi mokslininkai, kas lemia sėkmę ar nesėkmę?

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorius doc. dr. Evaldas Klimas primena, kad kukurūzai priskiriami šilumamėgiams augalams, jų daigams gali pakenkti pavasarinės šalnos, o rudeninės nutraukia net ir nebaigusių prinokti vėlyvųjų veislių kukurūzų vegetaciją. Pagal vegetacijos trukmę kukurūzų veislėms suteikiamas FAO skaičius: 160–190 reiškia ankstyvąsias, 190–210 – vidutinio vėlyvumo, o daugiau negu 210 – vėlyvąsias veisles.

3 Paragrafas delaval

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktoriaus doc. dr. Evaldo Klimo, maistingiausia kukurūzo dalis yra burbuolė – ji sudaro apie 80 proc. kukurūzo pašarinės vertės

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nors vėlyvųjų silosinių kukurūzų veislių augalų aukštis yra gerokai didesnis negu ankstyvųjų grūdams skirtų, burbuolių procentinė dalis derliuje yra panaši  – apie 30 proc. žaliosios masės.

Nors vėlyvųjų kukurūzų veislių žaliosios masės derlius iki 50 proc. didesnis negu ankstyvųjų, sausųjų medžiagų derlius abiem atvejais labai panašus. „Vadinasi, augindami vėlyviausių veislių kukurūzus, rizikuojame ne tik nesulaukti prinokusių grūdų, bet ir parvežame iš lauko daugiau vandens, bet nebūtinai daugiau pašarinės energijos“, – pastebi E. Klimas.

Iš fuzariozė užkrėstų  kukurūzų pagamintas pašaras nuodingas galvijams

Mokslininko teigimu, Lietuvos gamtinėmis sąlygomis kukurūzai ir toliau išlieka rizikingi augalai. Įvertinus 10 metų vidutinius meteorologinius duomenis, tikimybė, kad kukurūzai subrandins grūdus neviršija 75 proc.

Kukurūzai yra derlingi, tačiau reiklūs augalai, jiems išauginti reikia gerų dirvožemių, daug maisto medžiagų, tinkamos augalų apsaugos nuo piktžolių ir šernų antpuolių (deja, beveik neveiksmingos nei garsinės patrankos, nei elektrinės tvoros).

Kukurūzus apsimoka auginti, jei pavyksta gauti gausų derlių – bent 50 t ha-1 žaliosios masės arba 6–8 t ha-1 grūdų. Gaunant mažesnį (apie 30 t ha-1) žalios masės derlių, arba 3–4 t grūdų su didžiule savikaina (vien sėkla 300 Lt ha-1 ir visa kita), reikėtų pasvarstyti, ar iš viso apsimoka auginti

Pagrindinės kukurūzų auginimo problemos yra šios:
•    Kukurūzai jautrūs pavasarinėms šalnoms. Pasėti reikia kuo anksčiau, tačiau nukentėję nuo šalnų, jauni augalai patiria stresą – ilgam sulėtėja jų augimas.
•    Tinkamų veislių pasirinkimas – vienas iš opiausių klausimų. Šiuo metu Lietuvoje kukurūzų selekcija nevykdoma, todėl tenka auginti užsienines veisles bei jų hibridus. Augintojai, rinkdamiesi kukurūzų veisles, didžiausią dėmesį turi skirti kuo ankstyvesnės brandos (FAO skaičius nuo 160 iki 200) derlingoms veislėms. Dalis ūkininkų augina kukurūzų veisles, kurių FAO rodiklis yra daugiau kaip 200. Vėlyvesnes kukurūzų veisles pasirinkę žemdirbiai tikisi gausesnio derliaus, bet labai rizikuoja, o kai kada net patiria didelius nuostolius, lietingą rudenį vietoj gražių geltonų grūdų nuimdami fuzariozės ir kitų grybinių ligų užkrėstą nuodingą masę.
•    Ankstyvųjų veislių ar hibridų derliuje burbuolės sudaro didesnį procentą. Iš sunokusių burbuolių gaunamas aukštesnės energetinės vertės pašaras.
•    Tenka susitaikyti su tuo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose dalį kukurūzų derliaus (iki 30 proc.) neišvengiamai sunaikina šernai.
•    Derlius labai priklauso nuo kukurūzų brandos nuėmimo metu. Augintojai, nuimantys kukurūzus per anksti arba per vėlai, gali patirti nuostolių.

Kaip būtų galima minimalizuoti nesėkmių riziką? Grūdams reikėtų rinktis tik ankstyvąsias kukurūzų veisles (FAO rodiklis ne daugiau kaip 190), išauginančias ant vieno stiebo tik po vieną didelę burbuolę. Tuomet grūdai būna geriau išsivystę, stambūs, vienoje burbuolėje sunoksta apie 500 grūdų.

Kukurūzai grūdams nuimami visiškos brandos pradžioje, dažniausiai spalio viduryje (po šalnų). Iškultus 30–45 proc. drėgmės kukurūzų grūdus galima konservuoti (gaminti grūdainį) arba išdžiovinus sandėliuoti. Lietingą rudenį grūdus džiovinti neekonomiška. Kai drėgnumas siekia 45 proc., vienos tonos grūdų išdžiovinimas iki standartinio (15 proc.) drėgnio kainuoja apie 200 Lt.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai