Ūkis
Paslaugų kvitais aktyviausiai naudojasi sodininkai ir miškininkai
2013-05-03

Kaunas. Daugiau kaip mėnesį galiojanti supaprastinta įdarbinimo tvarka pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus dar tik įsibėgėja. Pirminiais duomenimis, nuo balandžio 1 d. tokia galimybe naudojasi daugiau kaip 800 darbdavių. Būtent tiek SODROS teritoriniuose skyriuose parduota kvitų knygelių.

Tuo tarpu teritoriniai darbo biržų skyriai didelio bedarbių susidomėjimo papildomu uždarbiu nejaučia, nors ir žada išlaikyti jų turimas lengvatas. O štai patys bedarbiai skundžiasi, kad laisvai užsidirbti jiems trukdo ne tinginystė, bet per griežta darbo biržos kontrolė.

Susidomėjimas paslaugų kvitais - nevienodas

3 Paragrafas delaval

Panevėžio regione pagal paslaugų kvitus dirba apie 70 bedarbių. Lyginant su kitais regionais, tai gana daug. Panevėžio teritorinė darbo birža aptarnauja Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių darbdavius bei gyventojus.

Didžiausias susidomėjimas paslaugų kvitais - Pasvalyje. Nuo balandžio 1 dienos šioje savivaldybėje pagal paslaugų kvitus daugiau kaip trisdešimt bedarbių įdarbino UAB „Aukštikalnių sodai", UAB „Naradava", ŽŪB „Draugystė". Pagrindinė veikla - medžių genėjimo darbai.

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės mažiau teiravosi apie galimybę įdarbinti pagal paslaugų kvitus. Dvi dešimtis darbo ieškančių asmenų įdarbino UAB „Dembavos medelynas", ŽŪB „Agrowill Smilgiai", rajono ūkininkai. Galimybe darbinti pagal paslaugų kvitus domisi Panevėžio miškų urėdija.

Paslaugų kvitas iš dalies užpildomas prieš pradedant teikti paslaugas. Kvite įrašomi paslaugų gavėjo ir teikėjo asmens duomenys, paslaugų teikimo data, atlygio mokėjimo būdas ir kt. Toks iš dalies užpildyto kvito antrasis egzempliorius įteikiamas paslaugos teikėjui. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kvite nurodytą atlygį pasibaigus dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė, taip pat mokėti už jį sumokėti sveikatos draudimo įmokas.

Tuo tarpu Kupiškyje pagal paslaugų teikimo kvitus dirba 7, Rokiškyje 8 bedarbiai. Rokiškio miškų urėdija planuoja taip pat pasinaudoti šia galimybe ir darbinti ateityje.

Mažiausiais susidomėjimas kvitais yra Biržų rajone. Tarpininkaujant darbo biržai pas ūkininką gyvulių priežiūrai priimtas vienas bedarbis. Šiaulių teritorinė darbo birža nedaug teatsilieka nuo Panevėžio. Čia pagal paslaugų kvitus įdarbinti 69 asmenys.

Palyginti mažai paslaugų kvitais naudojasi Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registruoti bedarbiai. Kol kas tokių tik 14, Marijampolės teritorinėje darbo biržoje - 10. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriuje paslaugų kvitus pateikė 2 klientai, Jurbarko skyriuje - 13.

Paslaugų kvitai dar naujovė ir Plungės teritorinėje darbo biržoje. Pagal šią įdarbinimo formą dirba 7 bedarbiai.

Paslaugų kvitus šiuo metu daugiausiai išduoda miškininkystės sektoriaus darbdaviai, domisi žemės ūkio sektorius ir kiti fiziniai asmenys. Teritorinių darbo biržų specialistai sako, kad pateikti skaičiai kinta kiekvieną dieną, nes rimtesni žemės ūkio darbai dar tik įsibėgėja.

Darbdaviams lengviau, dirbantiems - kebliau?

UAB „Aukštikalnių sodai" pagal žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus įdarbino 34 asmenis. Dauguma jų - registruoti darbo biržoje. Bendrovės buhalterė Dalia Mejerovičienė sako esanti patenkinta, kad įstatymo supaprastinimas leidžia lengviau sutvarkyti dokumentus: „Nereikia taip skubiai informacijos perduoti SODRAI. Kai 200 žmonių priimdavome dirbti, jau prieš savaitę imdavome sudarinėti sutartis. Būdavo ir nemalonių netikėtumų, kai kažkas nepasirodydavo darbe. Dabar paprasčiau - išrašome kvitus ir tiek. Neateina į darbą, nežymime dienos".

Nepaisant šių lengvatų, specialistė abejoja, ar patiems darbininkams šis priėmimo būdas yra itin palankus. Ji sako girdinti daug nusiskundimų iš dirbančiųjų dėl darbo biržos reikalavimų. „Nors įstatymas garantuoja, kad jiems išliks visos lengvatos ir pašalpos, žmonės tuo nelabai tiki. Skundžiasi, kad darbo birža reikalauja iškart pristatyti kvitus. Kad įrodytų, jog dirba. O jeigu lyja ir negalime dirbti, turi skubėti į biržą, kad praneštų, jog tądien nedirba, kitaip, sako, grasina išbraukti ar pašalpų nemokėti. Ta painiava ir bėgiojimas atgraso, o ne skatina dirbti," - darbuotojų problemomis dalijasi specialistė.

„Nelabai suprantu, kaip čia bus skaičiuojamos dirbtos valandos", - svarsto pas ūkininką dirbanti Pasvalio rajono gyventoja, bulves perrinkinėjusi ne visą dieną, o keletą pusdienių. Moteris sako, kad uždarbiu patenkinta, bet nežinanti, kiek dar valandų galės dirbti, nes girdėjusi, kad darbo laikas pagal paslaugų kvitus ribojamas. Taip ir yra. Įstatymas numato, kad nekvalifikuotą darbą atliekantis asmuo turi teisę teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių. Tad dirbant po keletą valandų 60 dienų limitas bus išeikvotas taip pat greitai, kaip ir dirbant visą darbo dieną.

Kad šie santykiai netaptų darbo santykių pakaitu, ne mažiau svarbi yra ir gaunamų pajamų suma per metus, nes viršijus 6000 litų bus privalu susimokėti gyventojų pajamų mokestį.

Bedarbio statusas ir pašalpos nedings

Pasak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės, bedarbiams, dirbantiems pagal paslaugų kvitus, nerimauti nereikia - bedarbio statusas ir pašalpos nedings.

„Teritorinėse darbo biržose registruoti asmenys, įsidarbinę pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus, t. y. pradėję teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, bedarbio statuso tikrai nepraras. Šis statusas jiems bus tik sustabdomas jų darbo pas ūkininkus metu, tačiau jie išliks registruoti teritorinėse darbo biržose. Baigus šiuos darbus, bedarbio statusas šiems asmenims vėl bus atstatomas. Bedarbio statuso sustabdymas reiškia, kad asmuo, kol jo statusas sustabdytas, turi laikiną užimtumą ir kad jam negalima teikti kitų darbo pasiūlymų, kurių jis priimti dėl savo užimtumo ir negalėtų", - teigia M. Jankauskienė.

Specialistė atkreipia dirbančiųjų dėmesį, kad jie, pradėję dirbti pas ūkininkus, nepamirštų apie tai informuoti teritorinės darbo biržos aptarnaujantį specialistą, nes darbo birža šią informaciją iš SODROS gaus tik tada, kai ūkininkas informuos šią įstaigą.

Teks bendradarbiauti

Paslaugos gavėjams ir teikėjams, pasirinkusiems įdarbinimą pagal kvitus, teks bendradarbiauti, nes jų santykių Darbo kodeksas nereguliuoja. Taip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė. „Valstybinės darbo inspekcijos nekontroliuoja asmenų, dirbančių pagal paslaugų kvitus, darbo, nes tarp paslaugas teikiančios ir ją gaunančios šalių susiklosto ne darbo, o civiliniai santykiai, t. y., paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitus organizuojamas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, o ne Darbo kodeksu", - aiškina G. Banaitytė.

Nors Valstybinė darbo inspekcija nekontroliuoja asmenų, dirbančių pagal paslaugų kvitus darbo, specialistai visgi rekomenduoja atidžiai vertinti riziką ir laikytis elementariausių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų atliekant vienokius ar kitokius darbus.

Nesant darbo santykių, paslaugas gaunantys asmenys įstatymiškai nėra įpareigoti užtikrinti jas teikiantiems asmenims saugias darbo sąlygas. Tačiau žinotina, kad aplaidžiai organizavus darbą ir dėl to dirbančiajam nukentėjus, pastarasis gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civiline tvarka. Abi šalys turėtų bendradarbiauti siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai