Ūkis
Pasigendama skaidrumo skirstant lėšas genetinių išteklių išsaugojimui
2013-04-22

Kaunas. Lėšos ūkinių gyvūnų genetiniams ištekliams išsaugoti augintojų asociacijas pasieks tik antroje metų pusėje. Veislininkystės komiteto nariai nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, kad jiems būtų pateikta išsami paramos Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimui paskirstymo sąmata.

Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas informavo, kad 2013 m. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimui ŽŪM iš viso numatė 3,6 mln. litų. Tačiau žinių, kada ir kaip bus paskirstyta parama, dar teks palaukti. ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius Veislininkystės komitetui atsiuntė raštą, kad paramos paskirstymas tarp subjektų atidėtas 2013 m. 3-4 ketvirčiui.

Pagal Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą yra saugojamos šios veislės: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai, Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės, Lietuvos šėmieji, Lietuvos baltnugariai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai; Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys; Lietuvos vietinės pieninės ožkos; vištinės žąsys; Lietuvos vietinės bitės; Lietuvos skalikai.

3 Paragrafas delaval

Edvardas Gedgaudas akcentavo, kad pagal galiojančias ŽŪM taisykles finansuojama veikla turi teikti visuomeninę naudą, o ne siekti pelno

„Pelną teikianti veikla nefinansuojama", - pabrėžė E. Gedgaudas, tuo pačiu atsakydamas, kodėl veisliniai branduoliai, esantys privačiose bandose, negauna paramos. Kai kurių Veislininkystės komiteto narių nuomone, tai yra absurdas. „Komercinė veikla, mūsų manymu, gali padėti išsaugoti genofondines bandas ir tų pinigų paskirstymas būtų kur kas efektyvesnis", - teigė E. Gedgaudas.

Komiteto posėdyje dalyvavęs UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolės" direktorius Aleksandras Muzikevičius įsiterpė: „Šis finansavimas iš Kaimo plėtros programos skirtas branduoliams administruoti, tai nėra kompensacinės išlaidos už genetinius išteklius. Tai reikia akcentuoti. Iš esmės ši parama skirta žirgynams finansuoti ir Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrui išlaikyti."

Komiteto nariai skundėsi apskritai negaunantys informacijos, kaip panaudojamos lėšos genetiniams ištekliams išsaugoti. „Mes dveji metai nematome, kur tos lėšos nueina, nors jau prašėme paaiškinti", - sakė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Vilius Žiogas.

Žirgų asociacijų atstovai svarstė, kaip jiems išgyventi, kol bus paskirstytos lėšos, nors būtent dėl jų finansavimo Veislininkystės komiteto posėdyje virė karštos diskusijos.

„Pradėkime daiktus vadinti tikraisiais vardais - per šią ministerijos valdomą biudžeto eilutę yra remiami žirgynai ir taškas", - reziumavo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Jonas Lingys

„Sumažėjus arklių skaičiui, kai registre liko tik 15,6 tūkst. arklių, visos veislės atsidūrė ant išnykimo ribos. Todėl būtina saugoti genetinius išteklius.  Tik šios problemos niekas suprasti nenori. Nebus žirgynų - arklių veislininkystės neliks", - tvirtino Nacionalinės arabų arklių augintojų asociacijos vadovas Stasys Svetlauskas, pridūręs, kad greitai arklius Lietuvoje matysime tik arklių muziejuje.

Pasak Viliaus Žiogo, pavojus yra visiems genetiniams ištekliams, ne tik žirgams: „Lietuvos juodmargių 60-metį minėjome prieš dvejus metus, bet 65-mečio jau gal ir nebus."

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas Darius Dzekčiorius siūlė kolegoms pamiršti emocijas ir suformuluoti ministerijai konkrečius klausimus, į kuriuos reikia gauti atsakymus. „Mums reikia imtis veiksmų, o ne ginčytis tarpusavyje", - bandė atvėsinti emocijas jis.

Tad Veislininkystės komiteto nariai nutarė kreiptis į ministeriją, kad jiems būtų pateikta išsami paramos Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimui paskirstymo sąmata. Taip pat ministerijos bus klausiama, koks minimalus remiamas žirgų skaičius turi būti išlaikomas valstybiniuose žirgynuose. Komiteto nariai siūlo valstybiniuose žirgynuose nustatyti ekonomiškai pagrįstą minimalų žirgų skaičių, reikalingą veislei išsaugoti, ir paramą skirti tik žirgams auginti.

Posėdyje buvo aptarta UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" veikla. Bendrovės direktorius A. Muzikevičius pripažino, kad pastaruoju metu kontroliuojamų gyvulių skaičius mažėja, ypač smulkesnėse bandose. Galbūt padėtis būtų kitokia, jeigu ūkininkai, parduodami veislinius galvijus, gautų veislės priedą prie kainos. A. Muzikevičius vardijo ir kitas problemas - trūksta mokymo sistemos ūkininkams, kad jie galėtų kontroliuoti savo gyvulius B arba C metodais; gyvulių produktyvumo kontrolės kaina pakilo dėl pieno tyrimų brangimo bei PVM mokesčio; sukaupta išsami duomenų bazė, tačiau ši informacija yra pernelyg sudėtinga ir todėl nenaudinga ūkininkams.

Aleksandras Muzikevičius (kairėje) pristatė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" veiklą

Veislininkystės komiteto nariai siūlė būdų šioms problemoms spręsti - skatinti gyvulių produktyvumo kontrolę diferencijuojant papildomas nacionalines išmokas už kvotinį pieną, gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas susiejant su Kaimo plėtros programos priemonėmis, vykdyti pašarų kokybės tyrimus, kompensuoti atsparumo antibiotikams tyrimo išlaidų dalį ir pan. Komitetas nutarė prisidėti tobulinant gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai