Ūkis
Pasigenda dėmesio mėsinei paukštininkystei
2017-12-15

Gargždai. Klaipėdos rajone, Gribžinių kaime, ūkininkaujantis Vytautas Gliožeris - konkurso „Metų ūkis 2017" nugalėtojų sąraše. Mėsinius viščiukus auginantis 32 metų ūkininkas sako, jog toks įvertinimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja. „Geriau gaminti mažiau produkcijos, bet kokybiškesnės", - tokiu principu vadovaujasi jaunasis ūkininkas.

V. Gliožerio fermoje - apie 1000 mėsinių viščiukų broilerių. Beveik 90 ha dirbantis ūkininkas lesalą gamina iš savo ūkyje užaugintų grūdų. Sako, jog šiame plote užaugintų grūdų beveik pakanka. Jei kartais prieš pat javapjūtę pritrūksta, jų nusiperka iš patikimų tiekėjų. Sėja žieminius ir vasarinius kviečius, miežius. Sėjomainai, žalinimui renkasi žirnius arba pupas.

Ūkininkauti paskatino aplinkybės

Vytautas sako, jog su žemės ūkiu gyvenimą susiejo paskatintas tėvo. Tačiau iki tol dar išbandė ir kitą profesiją. Mat baigęs vidurinę mokyklą apie ūkininkavimą rimtai negalvojo - nuėjo dirbti į automobilių servisą. Darbas patiko, tačiau užėjus krizei viskas pasikeitė. Suprato, kad kažką keisti reikia. Buvo minčių kilę ir į užsienį važiuoti užsidirbti. Ir Londone gyvenantis ir dirbantis brolis kvietė. Tuo tarpu tėvas ragino su užsieniu neskubėti ir išbandyti jėgas žemės ūkyje.

Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus Tatjaną ir Vytautą Gliožerius sveikina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

„Iš pradžių buvau užsidegęs užsienin važiuoti, paskui praėjo. Juk šeimos ūkis tėvuko jau buvo sukurtas, ne ant pliko lauko. Fermos dalį tėtis perleido, žemių pradėjau dairytis", - pasakoja pašnekovas.

Ne mažiau nei tėvo pastangos išlaikyti sūnų ūkyje apsisprendimui likti gimtajame krašte įtakos turėjo ir paties Vytauto išvados. Dvidešimt penkerių metų jaunuolis tuomet įvertino visus emigracijos pliusus bei minusus ir nusprendė, kad savame krašte verslą kurti yra patikimiau nei nugarą, kad ir už neblogus pinigus, lenkti svetimame krašte.

„Kol jaunas, gali padirbėti ir svetur, bet manau, kad su metais vis stiprėtų noras grįžti namo. Grįžtum, o ką daryti reikėtų, jei nieko čia susikūręs neturi, jokių pamatų?" - su tokiomis mintimis ir liko ūkyje.

Mišriame ūkyje rūpesčių daugiau

Ūkį registravo ir savarankiškai ūkinkauti pradėjo 2010 metais. Jaunojo ūkininko įsikūrimui gavo paramą, už kurią pirko reikalingų padargų. Nors nuo gyvulininkystės (tėvas augino kiaules) nenusisuko, visiškai jo išmintu keliu nenuėjo - pasirinko kitą gyvulininkystės krytį. Vytautas nusprendė išbandyti savo jėgas paukštininkystėje - auginti mėsinius viščiukus.

Prisimena pradėjęs nedrąsiai - pradžioje tik 50 viščiukų nusipirko. Paskui, įvertinęs rezultatus, šį skaičių didino. Atėjo metas ir apie nuosavą skerdyklą pagalvoti. Ją prieš keletą metų pradėjo įrenginėti savo pinigais. V. Gliožeris sako, kad tikrai nėjo viskas taip sklandžiai, kaip buvo sumanęs, nes medžiagos ir įranga brangios. Veterinarinius reikalavimus atitinkančią skerdyklą tik šią vasarą baigė įsirengti.

Planuoja joje per savaitę apie 150 mėsinių viščiukų skersti, tačiau kol kas tiek produkcijos dar neparuošia. Mat susirasti rinką šiais konkurencijos laikais nėra paprasta, o ir šio rudens orai kitokių problemų nemažai sukėlė. Mat mišriame ūkyje dirbant, kuomet ir savo pašarus pasiruošti reikia, rūpesčių padvigubėja.

Nedarbingumo lapelio vištai nepakiši

Tikina, jog niekuomet dėl savo pasirinkimo nesigailėjęs. Tačiau neslepia, jog gyvulininkyste užsiimant ne tik atostogas, bet ir laisvadienius tenka pamiršti.

Gyvuliui ar paukščiui nepasiteisinsi, kad sergi, neatkiši atėjęs į fermą nedarbingumo lapelio. „Eini ir lesini. Kad ir su didžiausia temperatūra. O kur dar skerdimas, produkcijos realizacija?" - neatidėliotinas pareigas vardija pašnekovas.

Dažniausiai jaunojo ūkininko darbo diena prasideda tuomet, kai dauguma saldžiausius savo sapnus sapnuoja - pusę penktos ryto. Palesinus fermos „gyventojus", skerdimu, skerdienos ruošimu tenka rūpintis. Keletą dienų per savaitę skuba į prekybvietę Klaipėdoje - ūkininkų turgelį. Pakeliui dar kitus prekybos taškus aplanko, su nuolatiniais supirkėjais susitinka. Valandomis nenormuojamas ūkininko darbas dažnai baigiasi deviną vakaro.

Pelnė pirkėjų pasitikėjimą

Į turgų žmonės dažnai ne tik mėsos pirkti ateina, bet ir išsikalba, savo problemas papasakoja. Vytautas sako, jog turguje prekiaudamas tenka net psichologu būti. Mat pastebėjo, kad ir pirkėjai į ūkininką žiūri kitaip, kai sulaukia dėmesio, kai šis randa laiko išklausyti, nepamiršta paklausti kitąsyk atėjusio, ar išsisprendė viena ar kita problema. Nuolatiniai klientai pasitiki jaunuoju ūkininku, tačiau naujieji kartais surengia jam „egzaminą".

„Kartais, tarsi norėdami patikrinti, pasiteirauja, ar aš pats su šeima valgom savo parduodamą produkciją, ar savo stalui viščiukus atskirai nuo kitų užsiauginame. Patikinu, kad suvalgome viską, kas lieka nuo turgaus neparduota", - šypsosi ūkininkas. Ir tuoj pat priduria, jog bet koks gudravimas, pirkėjų apgaudinėjimas prasilenkia su jo principais. Ir su tomis verslo pamokomis, kurias iš tėvelio yra gavęs.

Vietoje būtino kombaino siūlo robotą

V. Gliožeris sako, jog ne visuomet viskas sklandžiai eina. Pradžioje ir nesėkmių neišvengta. Mat iš pradžių bandė pirkti ką tik inkubatoriuje išperintus vienadienius viščiukus ir juos auginti. Tačiau neatsigindamas ligų, kurios užpuolė neskiepytus paukščius, nusprendė, kad tikslingiau bus įsigyti jau paaugintus kelių savaičių viščiukus.

Kartu su tėvu besidarbuodami kol kas išsiverčia be papildomų rankų ir darbuotojų nesamdo. Vytautas apie ūkio plėtrą pagalvoja, tačiau svarsto, kad sunku bus tai padaryti, jei mėsinė paukštininkystė ir toliau liks europinės paramos skirstytojų akyse našlaitės vaidmenyje. Mat tos sąlygos, kurios teikiant paraiškas keliamos paukštininkystei ir kitoms gyvulininkystės šakoms, dažnai prasilenkia su logika.

„Ūkis mišrus, tad patys dirbame žemę, užsiauginame pašarų, labai norėtųsi gauti paramą kombaino įsigijimui. Tačiau pagal taisykles to negalima. Sako, pirk robotą. Bet man jo nė nereikia...Ne tik mano, bet ir kitų ūkių plėtrą stabdo tokie reikalavimai", - taip apie nelinksmą mėsinės paukštininkystės padėtį svarsto ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai