Ūkis
Pasėlius lygina su žemėlapiais ar šachmatų lentomis
2018-05-03

Kaunas. Daugelis ūkininkų sako, kad dirvas įsėti teko atrankos būdu, aplenkiant užmirkusius plotus. Dėl to nelinksmai pajuokaujama, jog šį pavasarį laukai į žemėlapius ar šachmatų lentas panašūs...

Pavasarinę sėją jau pabaigęs Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, ūkininkaujantis Alvydas Vaicekauskas sako, jog šiųmetė sėja išskirtinė, nes teko atsėti palyginti didelę dalį iš rudens pasėtų žiemkenčių.

„Kokį trečdalį prastai peržiemojusių žieminių kviečių įsėjau vasariniais. Tai gerokai apsunkino pavasarinę sėją“, – pasakoja jis.

300 ha dirbantis A. Vaicekauskas vasarojui buvo palikęs apie 90 ha, bet sėklos ir darbo sąnaudų atsėjant prireikė daugiau.

Tačiau ūkininkas, pasvarstęs, jog palikus išmirkusius plotus ne tik derliaus nuostolių neišvengtų, bet ir piktžolių priaugtų, kurios visus pasėlius apkrėstų, derliaus nuėmimą apsunkintų, nusprendė negailėti papildomų investicijų ir žieminių kviečių laukus „sulopyti“.

„Tokie grūdai sėklai jau netinka, tačiau kaip maistiniai puikiausiai tinkami. Tik vegetacija truputį pailgėja, derliaus nuėmimas užsitęsia ir dirvos paruošimas žieminiams rapsams sudėtingesnis“, – aiškina pašnekovas.

Tuo tarpu žieminių rapsų laukuose tokios „rekonstrukcijos“ neatliko, nes, anot jo, prižiūrėti atsėtus intarpus tampa labai sudėtinga, o be priežiūros jie vis tiek nunyks.

Melioracijos įrenginių neapleidžia

Vytautas Jurgelis, ūkininkaujantis Akmenės rajone, Naujosios Akmenės kaimiškoje seniūnijoje, įsitikinęs, jog ne tik savalaikė sėja, bet ir apskritai ūkininkavimo sėkmė labai priklauso nuo žemdirbio požiūrio į melioracijos įrenginius, jiems skiriamų investicijų.

Pavasarinę sėją jau užbaigęs, V. Jurgelis iš 250 ha dirbamos žemės vasarojui skyrė apie 60 ha – pasėjo 40 ha žirnių ir 20 ha miežių.

„Kur neveikia drenažas, ten ir didžiausios problemos. Jau daug metų investuoju pinigus ir pats įrenginėju drenažą. Beveik visus laukus esu sutvarkęs. Pasijuokdavo kolegos, kad investuoju pinigus ne ten, kur reikia. Tiesa, dabar jau tokių pašaipų girdėti mažiau, nes daugelis supranta, kaip tai svarbu “, – sako 25 metų ūkininkavimo patirtį turintis V. Jurgelis.

Vasarojaus – dukart daugiau nei planavo

Valento Gutausko ūkyje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, pagrindiniai sėjos darbai baigti. Deja, juos komplikavo tai, kad vasarojaus sėti reikėjo net dvigubai daugiau nei buvo numatęs rudenį.

Rudenį Panevėžio rajoną itin stipriai merkę lietūs užtvindė laukus, žuvo didelė dalis žiemkenčių. Ūkininkas sako, jog vasarojumi teko atsėti visus žieminius rapsus bei išmirkusius nemažus žieminių kviečių lopus.

Anot jo, kai kur laukai dar iki šiol šlapi nuo pernykščių metų ir negalima įvažiuoti. Tačiau sako, jog skubėti sėti taip pat reikia, kol žemė dar neperdžiūvusi.

„Šiemet tokia situacija susidarė, kuomet vietomis dar šlapia, o kitur sėti jau būtina. Bėda ta, kad sėjant tenka apvažiuoti ir palikti tuščius nemažus plotus. Taigi laukas kaip šachmatų lenta...“ – ūkininkas net abejoja, ar paliktas tuščias vietas iš viso bus įmanoma apsėti.

Dirvos jau net per sausos

Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos ūkininkas Kęstas Žeimys, valdantis 250 ha ir besiverčiantis gyvulininkyste, didžiąją dalį žemės skiria ganykloms, šienaujamoms pievoms. Apie 30 ha skirta vasarojui. Jau pasėjo vasarinius rapsus, avižas, miežius. Eilės laukia kukurūzai. Mat savo sėjamosios neturinčiam ūkininkui prisieina palaukti, kol kaimynai su savais darbai apsidirbę jam techniką išnuomos.

Tai, pasak ūkininko, didelių problemų nesudaro, bet vis tik, jo nuomone, laimi daugiau, jei darbus anksčiau atlieki. „Tuo labiau, kad mūsų apylinkėse dirvos jau gal net kiek per sausos. O jei dar ir sausra užeis, javai nedygs. Kažkaip keistai šį pavasarį viskas – pravažiuodamas mačiau, kad už kokių dvidešimties kilometrų dirvos labai šlapios“, – sako K. Žeimys.  

Ūkininkas bėdoja, jog labai jau nelinksmai žieminių rapsų pasėliai atrodo, tačiau nusprendė jų, kad ir gerokai per menkų, neatsėti. „Ekonomiškai tikriausiai geriau apsimoka palikti taip, kaip yra, o ne atsėti vasarojumi, nes sėkla labai brangi“, – svarsto jis.

Neįsėtų lopinių liko daug

Pasvalio rajono ūkininkas Algirdas Kripaitis kartu su kitais šeimos nariais dirba 190 ha. „Palyginti su ankstesniais metais sėja truputį vėluoja. Ir dabar dar yra vietų, kur vanduo telkšo. Ypač, kur melioracija nebeveikia. Sėjam atrankos būdu. Pavyzdžiui, vasarinius kviečius lopiniais teko sėti – laukas kaip koks žemėlapis atrodo“, – sėjos rūpesčiais dalijasi žmogus. Nėra tikras, ar pavyks tuščias vietas įsėti, ar taip ir liks „žemėlapis“. Nerimo kelia mintis, kaip gi tokius laukus deklaruoti reikės...

Tačiau sėkmingai peržiemojusiais žiemkenčiais ir dėl to bent kiek mažiau rūpesčių keliančia pavasarine sėja A. Kripaitis džiaugiasi.

Dirba be plūgo, sėja anksčiau

Rokiškio rajone, Kamajų seniūnijoje, 1000 ha plotą ūkininkas Jonas Venclovas dirba taikydamas bearimės žemdirbystės technologijas.

Vienas šios technologijos privalumų, pasak ūkininko, kuo puikiausiai atsiskleidžia pavasarinės sėjos metu. Mat kol tradicine žemdirbyste užsiimančių žemdirbių dirvos dar per šlapios dirbti, į jo laukus technika jau drąsiai rieda.

„Po kurio laiko neariama žemė ima tvirtėti. Bet ne padas susidaro, o priešingai, laidesnė vandeniui tampa, susidaro natūralūs kapiliarai“, – aiškina J. Venclovas.

Lygindamas su praeitų metų pavasarine sėja, ūkininkas šio pavasario sėją laiko gerokai ankstyvesne. Mat pernai pupas gegužės 2 dieną tik sėti pradėjo, o šiemet tokiu metu jau matyti, kad ir pupos, ir kviečiai sparčiai dygsta, iš žemelės žaluma lenda. Ir į savo vedamą kalendorių žvilgterėjęs mato, jog pernykštis balandis su sniegu dar buvęs, šaltas. Sako, jog net gegužės 9 dieną sniego buvę.

Į įmirkusias dirvas patekti dar sunku

Biržų rajonas – vienas iš tų, kurie pernai rudenį ypač kentėjo nuo kritulių gausos. Širvenos seniūnijoje sėklininkyste užsiimantis ūkininkas Kęstutis Armonas savaitės pradžioje bėdojo dar tik kiek daugiau nei trečdalį vasarojaus pasėjęs. Jo dirbamos valdos – 270 ha. Dėl šlapių dirvų laukai margi – žirnių, pupų, miežių, kviečių bei kvietrugių tik dalį pasėjo.

K. Armonas tikina didelio nerimo dėl to nejaučiąs, nes per daugelį metų pastebėjo, jog normali, savalaikė sėja su ievų žydėjimu sutampa. O šiemet Biržų rajone ievos kažkaip neskubančios žydėti...

„Teks laukti, kol pradžius. Į šlapias dirvas stengiamės nevažiuoti. Tokių skaudžių pamokų jau esu turėjęs per ūkininkavimo metus. Yra buvę, kad susigundai, matydamas, jog kaimynas jau sėja, o pats dar negali. Tai imi ir paankstini per tą skubėjimą“, – sako jis. Tokių klaidų tikina nebedarąs, nes išaugo iš tokio amžiaus, suprato, kad išeina dar blogiau – įvažiuoji, sumini dirvą. Ne tik derliaus tikėtosi negauni, bet ir dirvožemį sugadini.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai