Ūkis
Pardavimo sutartys naujam grūdų derliui - ankstyvos (papildyta)
2015-01-12

Kaunas. Išankstines grūdų pardavimo sutartis žemdirbiai šiemet pasirašo anksčiau nei paprastai. Gruodžio pabaigoje pasaulinėse biržose išaugus grūdų kainoms, dalis ūkininkų skuba pasinaudoti palankiu momentu ir sudaryti sandorius.

Jeigu dar prieš keletą metų grūdų supirkėjai visais įmanomais būdais ragindavo ūkininkus pasirašyti išankstines grūdų pardavimo sutartis, dabar grūdų augintojai aktyviau dalyvauja pardavimų rinkoje - stebi kainų svyravimus biržose ir priima atitinkamus sprendimus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko pastebėjimu, nemažai ūkininkų išankstines naujojo derliaus pardavimo sutartis pasirašė dar prieš Naujuosius metus.

„Išankstinės grūdų pardavimo sutartys sudarinėjamos jau nuo gruodžio. Viena iš priežasčių tikriausiai buvo tai, kad gruodžio pabaigoje pasaulinėse biržose išaugo grūdų kainos, ir ūkininkai suskubo pasinaudoti šiuo pakilimu", - sako A. Macijauskas.

Šiuo metu trumpas atokvėpis - ūkininkai stebi biržas, nes kainos vėl šiek tiek nukrito. Pasak A. Macijausko, nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio kai kurių rūšių grūdų kainos pakito iki 60 eurų už toną. Dabar kviečių kaina svyruoja apie 200 eurų - tai pakyla, tai nusileidžia, bet laikosi gana aukštai.

„Nėra orakulų, kurie galėtų prognozuoti, kokios kainos bus ateinantį rudenį. Nėra net kas galėtų pasakyti, kokios jos bus rytoj. Kiekvienas ūkininkas sprendimą priima analizuodamas ekonominius rodiklius. Jeigu mato, kad kainos dengia sąnaudas ir neša dar tam tikrą pelną, tai kodėl neužsitikrinus tam tikros sėkmės ir nesurizikavus? Žinoma, pagal išankstinius kontraktus mažai kas parduoda visą derlių, dažniausiai tik jo dalį", - sako A. Macijauskas. Jis pats išankstinių sutarčių dar nesudarė - gruodžio paskutinėmis dienomis skubėjo parduoti pernykščio derliaus grūdus. 

Tuo tarpu kooperatyvas „Vilkaviškio grūdai" gruodžio pabaigoje ne tik pelningai pardavė likusį derlių, bet ir sudarė kontraktą naujajam. „Pardavėme visus likusius grūdus. Kaina buvo gerokai šoktelėjusi, tad suskubome. Užfiksavome kainą ir nedideliam būsimo kviečių derliaus kiekiui. Kainos kilstelėjusios buvo iki 730 litų už toną", - sako kooperatyvo valdybos narė Vida Svotienė, prisimindama, kad ankstesniais metais sutartys būdavo pradedama sudaryti vėliau, sausio pabaigoje.

Pasikeitė ne tik sutarčių sudarymo laikas, bet ir santykiai tarp supirkimo įmonių ir grūdų augintojų. „Supirkėjai jau neatakuoja prašymais pasirašyti sutartis, patys grūdų augintojai stebi situaciją biržose, „gaudo" palankias kainas. Anksčiau apie MATIF biržą net nebuvome girdėję", - sako V. Svotienė, pasidžiaugdama tuo, kad susibūrus į kooperatyvą tapo lengviau ne tik realizuoti grūdus, bet ir apsispręsti, kada tai padaryti. Kooperatyvo darbuotojas nuolat stebi kainų svyravimus biržoje, praneša kooperatyvo nariams, kada jos kyla. Jei kaina palanki, ūkininkai skuba susisiekti su grūdus superkančiomis įmonėmis.

Kad santykiai tarp grūdų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų yra gana glaudūs ir geri, tvirtina ir A. Macijauskas. „Ūkininkai su kai kuriomis įmonėmis bendradarbiauja jau keletą ar net keliolika metų. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad palaikomi nuolatiniai kontaktai, bendraujama, tariamasi dėl pardavimo taktikos, strategijos. Santykiai grūdų sektoriuje yra nusistovėję, ir kadangi mes esame visiškai priklausomi nuo pasaulinių kainų, tai vietos prekyba praktiškai nedaro jokios įtakos. Gauname beveik tokią pačią kainą, kokią gauna ir prancūzai ar amerikiečiai, nes pasaulinės biržos kainas ūkininkai seka ne mėnesiais, dienomis, o valandomis. Siūlomos tokios paslaugos, kad galima fiksuoti kainą net keliolikos minučių tikslumu. Pamatai, kad biržoje pakilo, tave ta kaina tenkina ir gali sudaryti kontraktą", - sako A. Macijauskas, pripažindamas, kad grūdų prekyba ir infrastruktūra, kuri aptarnauja grūdų prekybą Lietuvoje, pastaraisiais metais gana ūgtelėjo ir pasiekė tikrai neblogą lygį.

Pasak AB „Kauno grūdai" generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, praėjusiais metais panašiu laiku ūkininkai neskubėjo sudaryti išankstinių grūdų supirkimo sutarčių, tikėjosi didesnių kainų, tačiau paskui kainos sumažėjo. Šiais metais ūkininkai, atsižvelgdami į praėjusių metų tendencijas ir matydami, kad situacija gali pasikartoti, išankstines sutartis sudarinėja aktyviau.

„Grūdai yra biržos prekė, tad kaina priklauso nuo pasaulinių tendencijų: kitose šalyse užderėjusių grūdų kiekio, valiutos kursų svyravimų, politinio stabilumo ir kitų veiksnių. Šį sezoną mūsų šalyje buvo rekordinis grūdų derlius, o supirkimo kainos pirmą ketvirtį buvo mažesnės nei 2013 m., bet derlius iš vieno hektaro generavo didesnes ūkininkų pajamas. Antrą ketvirtį supirkimo kainos išaugo ir jau siekia praėjusių metų supirkimo piko kainų lygį", - komentuoja T. Barštys.

Analizuodamas situaciją, T. Barštys pabrėžia, kad prognozuoti yra labai sudėtinga, nes gali būti ir tokių situacijų, kai ir derlius mažas ir supirkimo kainos nedidelės. „Taip šį sezoną nutiko Šiaurės Lietuvoje, kur javai iššalo, o užderėję buvo pašarinės kokybės. Labai svarbu, kad ūkininkai ekonomiškai skaičiuotų savo grūdų savikainą visus metus, o išlaukę palankios kainos, sudarytų išankstinius grūdų supirkimo kontraktus daliai grūdų.

AB „Kauno Grūdai" pagal Lietuvos ūkininkams parduodamą trąšų, augalų apsaugos priemonių, mikroelementų ir sėklų kiekį iš savo klientų ir rinkos iki šiol jau supirko apie 450 tūkst. tonų grūdų, tarp jų ir rapsų. Vėliau juos savo gamybai ir eksportui paskirstė taip: 50 proc. supirktų grūdų eksportuoja, likę 50 proc. naudojami kombinuotųjų pašarų ir premiksų (60 proc.) bei miltų ir jų produktų (40 proc.) gamybai.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai