Ūkis
Paprasčiau išvengti klaidų, negu ištaisyti jų padarinius
2015-03-05

Kaunas. Iš vasarojaus anksčiausiai sėjamos avižos, po jų - vasariniai miežiai, kviečiai ir rapsai. Nuo seno gyvuoja nuomonė, kad miežiai nereiklūs maisto medžiagoms. Tačiau selekcininkai sukūrė veisles, galinčias užauginti iki 10 t/ha. Tokiam derliui suformuoti reikia ir atitinkamo kiekio maisto elementų.

Kiek, kuo ir kaip tręšti - žemdirbiams visada aktuali tema. Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto docento Vytauto Liako, kad šalies ūkiuose vykdytų trąšų efektyvumo eksperimentų rezultatai parodė, jog didžiausią įtaką miežių derlingumui turi būtent trąšos. Netręštuose eksperimento variantuose derlingumas buvo mažesnis 51 proc., palyginti su pasėliu, kuriame naudota optimali trąšų norma.

Taupumas gali virsti didesnėmis išlaidomis

„Jei augintojai pradės taupyti trąšų sąskaita, tikėtina, kad teigiamą rezultatą pasiekti bus sunku. Dar yra atvejų, kai ūkininkai taupo fosforo ir kalio trąšų sąskaita ir išberia tik azoto trąšas", - pastebi V. Liakas. Ką tai reiškia? Tyrimų duomenys rodo, kad didinant azoto (N) trąšų normą nuo N60 iki N150 be PK trąšų derlingumas padidėjo tik 19 proc. Išbėrus P80 K120 grūdų derlingumas, esant tokioms pat azoto trąšų normoms, padidėja 42 proc.

Tiksliam trąšų normų apskaičiavimui rekomenduojama remtis balansiniu skaičiavimo metodu, t. y. įvertinti išnešamų su derliumi maisto medžiagų kiekį ir išberti atitinkamą trąšų normą, remiantis prognozuojamu derlingumu. Vienai tonai derliaus vasariniams miežiams reikia apie 27 kg azoto, 10 kg fosforo ir 28 kg kalio. Savaime suprantama, kad tręšimo normos tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos auginimo technologijos intensyvumo. Jei žemdirbiai negali iš anksto prognozuoti derlingumo ir užtikrinti, kad galės reikiamus darbus atlikti laiku ir kokybiškai, rekomenduojama diegti tausojančias technologijas. Tuomet galima tikėtis geriausio išlaidų atsipirkimo.

Tręšimo naujiena - biologizuotos trąšos

Vidutinio derlumo dirvose taikant tausojančią technologiją, vasarinių miežių tręšimo norma galėtų būti N70-75 P 30-35 K45-60. Tuo tarpu taikant intensyvią technologiją tręšimo normą reikėtų padidinti iki N120-130 P 70-90 K 100-110. Investavus daugiau į trąšas reikės užtikrinti ir kitus technologijų elementus, kad būtų pasiektas maksimalus trąšų efektyvumas. „Dėl to žemdirbiai, įsigydami trąšas, pirmiausiai turėtų atkreipti dėmesį į gamintojo taikomas gamybos technologijas, trąšų savybes ir gerai pasverti, kokio intensyvumo technologija duos didžiausią pelningumą", - pataria V. Liakas.

„Arvi fertis" šiam pavasario sezonui rekomenduoja naują subalansuotą kompleksinių trąšų sudėtį NPK 14-14-18+S8. Gamintojų teigimu, ši trąša geriausiai tenkins vasarinių rapsų ir įvairių javų poreikius, nes sudėtyje esantis aukštesnis kalio kiekis bei siera užtikrins geresnį azoto ir kitų elementų įsavinimą. Azotas šiose trąšose amonio ir amidinėje formoje, todėl neišsiplauna su pavasariniu lietumi, fiksuojamas dirvožemio komplekse - taip sumažinamas jo praradimas ir gruntiniai vandenys neteršiami nitratais. Cukrinių runkelių augintojams bus pasiūlyta dar viena naujiena, jau išbandyta mokslininkų ir žemdirbių laukuose - tai kompleksinės trąšos su biologiniais priedais „Arvi fertis BIO".

Sandėliuojant trąšas būtina vengti drėgmės

Dalis žemdirbių kompleksines trąšas įsigijo dar rudenį, todėl dažnai kyla klausimų dėl trąšų kokybės pokyčių jas laikant. Visuomet būtina laikytis ant pakuotės nurodytų reikalavimų, nes sandėliavimo sąlygos tiesiogiai veikia trąšų kokybę. Neteisingai laikant, gali keistis trąšų cheminės ir fizinės savybės, tuomet blogėja paskleidimo kokybė bei gali sumažėti maisto medžiagų pasisavinimas. Be to, gali atsirasti ir tam tikros neigiamos ekologinės pasekmės, net kilti pavojus žmonių sveikatai.

Trąšų laikymo sąlygas diktuoja vienų ar kitų elementų fizinės bei cheminės savybės. Reikliausios saugojimo sąlygoms - trąšos su azotu, o didžiausias laikomų trąšų priešas - drėgmė.

Žemdirbiai dažnai perka trąšas pakankamai dideliais kiekiais. Nepaisant to, kad trąšos būna supakuotos kokybiškuose maišuose, jas vis vien labai veikia aplinkos veiksniai. Trąšos turi savybę sugerti drėgmę, dėl to, netvarkingai sandėliuojant, jų paviršiuje gali susidaryti pluta, blogesnės kokybės trąšų granulės gali pradėti irti.

Dažnai ūkininkai renkasi pigesnes trąšas, bet pildami jas į trąšų barstykles pastebi, kad granulės praktiškai sutrupėjusios arba sušokusios į didesnius gabalus. Tai reiškia, kad trąšų efektyvumas bus nepakankamas.

Agrochemijos specialistai žemdirbiams nuolat primena, kad trąšas reikia pirmiausia apsaugoti nuo drėgmės. Priklausomai nuo trąšų sudėties, trąšos drėgmę gali akumuliuoti esant pakankamai mažam santykiniam oro drėgniui (apie 65 proc.). Žemdirbiams rekomenduojame kompleksines trąšas net sandėliuose laikyti pakeltas ant padėklų ir  pridengti laidžia drėgmei ir orui plėvele.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai