Ūkis
Neonikotinoidų draudimas buvo suplanuotas iš anksto?
2014-12-30

Kaunas. Pasaulio žiniasklaidą pasiekė nutekinta informacija apie tai, kad 2010 metais keturi mokslininkai susimokė ir parengė planą, kaip paveikti politikus, kad būtų uždrausti neonikotinoidai. Aiškėja, kad buvo rūpestingai atrinkti autoriai, kurių studijos turėjo nukreipti prie tam tikrų, iš anksto suformuluotų, išvadų.

Apie tai neseniai paskelbta Jungtinės Karalystės tinklalapyje „The Times". Tarkime, viena iš tokių išvadų turėjo būti grėsmingas pesticidų poveikis vabzdžiams ir paukščiams. Kitaip tariant, reikalingos tyrimų išvados buvo suformuluotos dar prieš pradedant pačius tyrimus.

Mokslininkų išvados buvo plačiai cituojamos ir tikrai turėjo poveikį apribojant, o praktiškai uždraudžiant neonikotinoidus. Europos Sąjunga laikinai (dvejiems metams) uždraudė neonikotinoidų naudojimą pernai gruodžio mėnesį, po Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pareiškimo, kad šie kelia grėsmę bitėms.

Jungtinės Karalystės Aplinkosaugos, maisto ir kaimo reikalų departamentas buvo prieš šį draudimą, motyvuodamas, kad tam nepakanka tyrimų duomenų. Ūkininkai dėl draudimo patyrė didžiulių nuostolių, nes rapsų apsauga nuo spragių pasidarė itin problemiška.

Neonikotinoidai uždrausti dvejiems metams

Privatus keturių mokslininkų susitikimas įvyko 2010 m. liepos 14 dieną Šveicarijoje. Susitikime dalyvavo autoritetingoms organizacijoms atstovaujantys mokslininkai, tarp jų Maarten Bijleveld van Lexmond - darbo grupės sisteminiams pesticidams tirti vadovas, ir Piet Wit, vadovaujantis ekosistemų valdymo komisijai Pasaulinėje gamtos apsaugos organizacijoje.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė nuolat gauna žemdirbių klausimų, ar vasariniai rapsai turi šansą būti auginami mūsų šalyje

Darbo grupė sisteminiams pesticidams tirti, konsultuojanti Pasaulinę gamtos apsaugos organizaciją, paviešino pranešimą, kuriame teigiama, kad neonikotinoidai daro didelę žalą daugeliui bestuburių klasės gyvūnų rūšių ir yra lemiamas faktorius bičių nykimui. Šis pranešimas davė pradžią judėjimui, kurio esmė - palaipsniui nutraukti neonikotinoidų naudojimą. Kaip jau žinoma, neonikotinoidai uždrausti nuo 2013 m. gruodžio mėnesio.

Praėjus dvejiems metams, draudimas turės būti peržiūrimas, įvertinant duomenis, gautus iš lauko bandymų. Tūkstančiai ūkininkų viliasi, kad bandymai, kuriuos vykdo Jungtinės Karalystės Ekologijos ir hidrologijos centras, parodys, jog pesticidų žala bitėms buvo gerokai perdėta ir išpūsta.

Vykdantysis Augalų apsaugos asociacijos(JK) direktorius Nick von Westenholz sako, kad Darbo grupės pesticidams tirti darbai nuolat minimi ir cituojami aktyvistų kaip neva esantys nepriklausomi ir atlikti su aukščiausio lygio moksliniu tikslumu. Dabar, kai minėtos darbo grupės teiginiai atrodo vis įtartinesni, jis pabrėžė turįs viltį, kad politikai darbo grupės tyrimus vertins pakankamai atsargiai.

Didžiausios neonikotinoidų grupės pesticidus gaminančios kompanijos yra „Bayer" ir „Syngenta".

Kokia vasarinių rapsų ateitis Lietuvoje?

Lietuvoje neonikotinoidų uždraudimas gerokai koregavo pasėlių struktūrą 2014 m. pavasarį. Vasarinių rapsų plotus augintojai sumažino, kai kurie visai išbraukė šiuos augalus iš sėjomainos. Tie, kas vis dėl to ryžosi pasėti, susidūrė su problema, apie kurią buvo galima numanyti iš anksto - spragės naikino augalus beveik nekontroliuojamos.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė neslepia, kad nuolat girdi žemdirbių klausimus, ar vasariniai rapsai turi šansą būti auginami mūsų šalyje. „Rimtai ūkininkaujantys ir todėl iš anksto darbus planuojantys ūkininkai ne kartą klausė manęs, kokia vasarinių rapsų ateitis Lietuvoje, o aš neturėjau ką atsakyti, - atvirai sako A. Beniulienė. - Aišku, kad be gero beico ateitis miglota."

Pasak A. Beniulienės, kartu su augintojais ir mokslininkais šių metų pavasarį buvo daug dirbta, rengti dokumentai, ieškota duomenų, kad būtų leista pasėti neonikotinoidais apdorotą sėklą. Deja, tokio sumanymo įgyvendinti nepavyko. Nors, pavyzdžiui, Suomijos organizacija TUKES (mūsų Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) atitikmuo) leido pasėti ir naudoti neonikotinoidų beicus šių metų sezonui, o neseniai gauta informacija, kad tokį leidimą jie jau išdavė ir 2015 metams.

„Klausimą, kodėl Suomija gali, o Lietuva - ne, neseniai kėliau susitikimo su VAT direktoriumi Sergejumi Fedotovu metu. Išgirdau pažadą, kad šiuo klausimu bus pasidomėta, susisiekta su kolegomis Suomijoje. Labai tikiuosi, kad bent antras kartas nemeluos ", - naujausiomis žiniomis pasidalijo A. Beniulienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai