Ūkis
Nederlingose dirvose gelbsti sėjomaina
2016-07-27

Širvintos. Ūkininkaujant nederlingose žemėse ir pasirinkus augalininkystę, labiausiai gelbsti tinkamos sėjomainos išmanymas. Taip įsitikinęs Zibalų seniūnijos ūkininkas Antanas Naraškevičius.

Bulves, grūdines bei ankštines kultūras auginantis ūkininkas sako pasirinkęs tokį „komplektą", kuris duoda didžiausią sėjomainos efektą mažo našumo dirvožemyje.

Agronomo specialybę turintis 49 metų vyriškis šias teorines žinias jau dvidešimtmetį taiko savo ūkyje. Pasakoja, kad iš tikrųjų su bulvėmis „reikalų" turi dar nuo seniau - kolūkių laikais dirbo augalų apsaugos agronomu.

Ūkininko dirbami laukai driekiasi apie 75 ha plote. Nuosavos žemės turi apie 30 ha. Dirba kartu su žmona, o sūnūs padeda karščiausiu darbymečiu ar nuo mokslų bei kitos veiklos laisvomis dienomis - savaitgaliais.

Prie žemės ūkio vaikai nelinksta, jiems mokslai daugiau rūpi. „Mūsų jaunimas pasirinko kitą gyvenimo būdą, kitas sritis. Gal ir gerai. Juk tokiose žemėse kaip yra mūsų ūkis, daug nepriūkininkausi - užsidirbi tik pragyvenimui ir džiaugiesi", - kalba ūkininkas.

Nors, kaip juokauja, kapitalo susikrauti nesvajoja, tačiau kai ateina metas technikos parko atnaujinimui ir paaiškėja, kad pinigų tam nebelieka, liūdnoka. Taigi labai modernia, šiuolaikiška technika pasigirti negalįs - kai kuri dar nuo sovietmečio tarnaujanti.

Šiemet bulvių turi pasodinęs apie 4 ha. Iš jų 2 ha bulvių laukų prižiūri pagal išskirtinės kokybės produkcijos reikalavimus.

Kadangi didžioji dauguma žemės, anot A. Naraškevičiaus, - durpynai ir smėlynai - priklauso mažo derlingumo kategorijai, gelbsti ir valstybės išmokos.

Tačiau pašnekovas teigia, kad jomis naudotis ir galvos dėl derliaus per daug nesukti - jam nepriimtinas dalykas. Todėl, norėdamas gauti kuo geresnį derlių, pasitelkia agronomijos žinias. Taiko sėjomainos būdus, kurie labiausiai tiko jo dirvoms. Be to, ilgai eksperimentavo, atsirinkdamas bulvių veisles.

Dar viena problema, su kuria susiduria ūkininkas - laukiniai žvėrys. Kadangi vietovės miškingos, o bulvių laukai tarp miškelių, krūmokšnių išsimėtę, netrunka juos aplankyti šernai. Nuo jų ginasi aptverdamas vadinamuoju „piemeniu".

Šiemet pasodino „Dželi", „Vineta" bei „Laura" veisles, kurios geriausiai dera jo žemėje. Pasakoja, jog šiųmetis pavasaris nebuvo bulvėms labai palankus. O ir keletą savaičių po pasodinimo trukusi sausra sustabdė jų dygimą.

„Pasodinau, kaip ir priklauso, iki gegužės 15 dienos, tačiau sėkla be drėgmės dirvoje kaip pelenuose pratūnojo, kol dygti pradėjo", - taip apibūdina šio sezono nesklandumus.

Bulvių sėklos ūkininkas, kokius ketverius metus pasilieka iš savojo derliaus, o praėjus šiam laikotarpiui jos įsigyja iš veislininkystės ūkių.

A. Naraškevičius džiaugiasi realizacijos sunkumus įveikiąs - bulves veža parduoti į aplinkinių rajonų turgus - Ukmergę, Širvintas. Taip pat skelbiasi apie parduodamą produkciją laikraščiuose, internete.

Ilgą ūkininkavimo ir produkcijos realizacijos patirtį turintis žemdirbys prisipažįsta, kad pirkėjų pageidavimai kartais vis tiek nustebina.

Mat žmonės nori, kad tik cheminių preparatų mažiau ar visai nenaudota būtų, o kai bulves renkasi, ieško didelių, varpučio neišakytų, kenkėjų nepažeistų.

Pasakoja auginęs ir ekologiškas bulves, bet pirkėjui paaiškinti, kodėl jų išvaizda prastesnė, sunkokai sekėsi. Anot jo, geriau apie tai išmano vyresni žmonės.

A. Naraškevičius sako net neįsivaizduojąs, kaip šiais laikais pradėti ūkininkauti jaunimui. Neturint pakankamai pradinio kapitalo ir pradėti veiklą žemės ūkio srityje imant kreditus iš bankų - labai rizikinga. „Kai tokios produkcijos kainos, neišdrįsčiau. Bet kai jau dirbi, negi mesi viską ir iš pašalpų gyvensi?" - svarsto ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai