Ūkis
Ne tik šaldo, bet ir džiovina
2012-10-29

Radviliškio r., spalio 29 d. Treti metai Radviliškio r. Velžių kaime ūkininkaujantis Feliksas Šlėvė ūkyje džiovina obuolių griežinėlius - daro ypatingo skonio traškučius. Pamatęs, kad produkcija turi paklausą, asortimentą vis plečia: džiovyklose jau kvepia ir kriaušėmis, juodaisiais serbentais, avietėmis.

„Manau, kad džiovinimas yra geras konservavimo būdas, tik savikainą reikėtų kaip nors sumažinti", - sako ūkininkas.

Juodųjų serbentų augintojas F. Šlėvė visada drąsiai imdavosi naujovių - vienas pirmųjų Radviliškio rajone įveisė stambią juodųjų serbentų plantaciją, o kai pamatė, kad nespėja realizuoti šviežiai nuskintų uogų, investavo į vieną didžiausių šalyje šaldyklų, turinčių 600 t talpos šaldymo kameras.

3 Paragrafas delaval

Smūginio šaldymo kameroje uogos sušaldomos 50 laipsnių šaltyje, tada transporteriu keliauja į kalibravimo liniją ir fasuojamos į popierinius maišus po 25 kg. Tokie uogų pilni maišai saugomi šaldytuvuose, kur palaikomas 20 laipsnių šaltis

Iš pradžių parengė šaldymo saugyklos projektą, kurio vertė buvo 4,5 mln. litų. Pavyko gauti 1,5 mln. ES paramos lėšų. „Tai mane pastūmėjo ryžtis iki kaklo pasinerti į kreditus ir pastatyti šį pastatą, - prisimena Feliksas. - Buvo visokių momentų, ir pakilimų, ir nuosmukių, bet šiaip ne taip išsikapanojau. Dabar liko grąžinti nepavojingą dalį kreditų, tad galima plėstis ir investuoti į perdirbimą".

Džiovinimas - geras konservavimo būdas

Daug metų rinkai tiekęs didžiulius kiekius šaldytos produkcijos, spaudęs tyres, F. Šlėvė ieškojo būdų kaip dar perdirbti savo ūkyje išaugintus vaisius ir uogas. Džiovinimas - puikus konservavimo būdas, kurį ūkininkas atrado prieš trejus metus. Tiesa, jis brangokas, tad Feliksas sako ateityje ieškosiąs būdų, kaip atpiginti džiovintų produktų savikainą. Džiovykla sunaudoja 10 kilovatų per valandą - tai iškelia savikainą.

„Obuolių traškučius labiausiai mėgsta vaikai", - sako ūkininkas Feliksas Šlėvė

Tinkamai išdžiovinti obuolius 50 laipsnių temperatūroje užtrunka 10 valandų - tik per tokį džiovinimo periodą pasiekiamas 5-7 proc. traškučių drėgnumas. Taip išdžiovinti obuoliukai garantuotai negenda, būna labai traškūs ir skanūs. Taigi, iki pietų užkrovus džiovyklą (pasikrauna maždaug 300 kg obuolių), vėliau iki išnaktų obuoliukai išdžiūsta - išeina 30 kg sausų traškučių.

Džiovintų obuolių traškučius iš pradžių fasavo į maišelius po 100 gramų, bet pasirodė, kad vienas žmogus nepajėgia tiek vienu kartu suvalgyti - traškučiai gana sotūs. O ilgiau pastovėję atidarytoje pakuotėje, obuoliukai atidrėksta ir pasidaro nebe tokie skanūs. Tad dabar pakuotė sumažinta - pakuojama po 45 gramus.

Modernia įranga obuoliai supjaustomi skiltelėmis, o ant džiovinimo padėklų išdėliojami rankomis

Ilgiau padirbus paaiškėjo, kad ne visos veislės tinka traškučių gamybai. Skaniausi traškučiai išeina iš saldžiarūgščių obuolių veislių - Auksis, Šampion, Lygol, o tarkime iš Paprastųjų antaninių vaisių pagamintų traškučių skonis jau ne toks, per rūgštus.

Džiovintos uogos taip pat labai paklausios (pirmiausia - arbatų gamybai) tačiau jų džiovinimas dar imlesnis elektros energijai. Uogos labai vandeningos, todėl džiūsta dar ilgiau negu obuoliai - prireikia apie 1,5 paros. Už elektrą (žinoma, ne tik sunaudojamą džiovinti, bet ir šaldymo kameroms) kas mėnesį ūkininkui tenka sumokėti po 10 000 Lt.

Eksperimentai nebaugina

Feliksas kartu su žmona Danute, sūnumi Vygantu ir marčia Lina daro įvairių eksperimentų, kaip dar panaudoti džiovintus produktus. Štai pabandė ir paaiškėjo, kad išpjautus obuolių sėklalizdžius taip pat galima sudžiovinti, sumalti ir tokių miltų pridėti kepant sausainius - ir skanu, ir sveika.

Ateityje planuoja produkciją džiovinti infraraudonaisiais spinduliais, bet tam reikia naujų didelių investicijų - tokio džiovinimo linija kainuotų apie 1 mln. litų. Džiovintų produktų paklausa auga, jų norėtų pirkti ir seni Felikso klientai Rusijoje, kurie daug metų perka juoduosius serbentus. Tačiau jiems reikia milžiniškų kiekių - tarkime, 50 t produkcijos. Gauti tokį džiovintų obuoliukų kiekį reikia išdžiovinti 500 t žalios produkcijos - kol kas su turimais įrenginiais tokių stambių užsakymų įvykdyti ūkininkas nepajėgtų.

Neseniai Feliksas įsigijo įrangą, kurią planuoja pritaikyti šaltalankiams rūšiuoti. „Šaltalankiai - itin vertingos uogos, tačiau nuimti jų derlių labai sunku, nėra sukurta tam jokių technologijų, sušaldytos šakelės vos ne spragilais daužomos. Nusipirkome naudotą firmos „Petkus Gigant" grūdų valomąją, perdarysime ją ir bandysime apdoroti šaldytas šaltalankių uogas - nukratyti jas nuo šakučių ir išvalyti", - planais pasidalija ūkininkas ir priduria, kad iš šaltalankių kauliukų dar ketina spausti aliejų. Beje, šaltalankius taip pat pabandė ir džiovinti - pavyko. Tai, dabar džiovinamų uogų asortimentas dar labiau išsiplės.

Naujausia kultūra ūkyje - vynuogės. Jos šiemet žiemos pirmąją žiemą. Jei viskas gerai klostysis, užderėjusios vynuogės bus parduodamos naminio vyno gamintojams

Iš viso kartu su sūnumi Vygantu Feliksas dirba 111 ha žemės. Felikso ūkio produkcija žymima išskirtinės kokybės ženklu, Vyganto - ekologiška. Augina obelis, kriaušes, juoduosius serbentus, braškes. Vien juodųjų serbentų šiemet priskinta 300 tonų. Tiesa, iš jų realizuota nedaug. Bet uogų augintojai nepanikuoja - iš patirties žino, kad pagrindinis šaldytų uogų pirkimas prasideda jau po Naujųjų metų, nes iki tol perdirbimo fabrikai turi vasarą supirktos žaliavos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai