Ūkis
Naujienos augalininkystės ūkiams „Agrovizijoje 2014“
2014-07-04

Akademija, Kėdainių r. Šiemetinė „Agrovizija“ dėkingesnė augalininkystės kompanijoms – jų ekspozicijų plotas atrodo beveik nepriekaištingai. Šlapiausiose vietose nutiesti medinių padėklų takai, o išpiltos granulės ir paskleisti šiaudai baigia sugerti paskutinius trečiadienio liūties likučius. Technikams gamta buvo negailestinga – prie kai kurių eksplozijų tenka briste bristi per giliai išmintą purvą.

3 Paragrafas delaval

Nei pirmąją, nei antrąją parodos dienas dėl permirkusių dirvų nevyko ir numatytosios žemės dirbimo ir sėjos technikos demonstravimas. Dar gerai, kad šiandien jau buvo įmanoma organizuoti purkštuvų šou, kuris prasidėjo numatytu laiku, 11 val. Tiesa, teko ištuštinti purkštuvų bakus, kad būtų mažesnė rizika išklampoti laukus, tad žiūrovai gali labiau vertinti ne purškimo kokybę, bet purkštuvų stabilizavimo sistemas.

„Nieko nepadarysi, gamta yra gamta. Manau, tikrų žemdirbių tokios sąlygos tikrai neišgąsdina, jie pripratę prie visko“, – šypteli vienas iš parodos organizatorių komandos narių, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza.

Bendrovės „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis pasidžiaugė, kad kompanijos pasirinkti nauji produktai pataikė tiesiai į dešimtuką. Tai natūralios organinės trąšos Naturfert, Fertiplus MgB, Protifert Zn, Microfert ir olandiškos mikroelementų trąšos Ologo Brava, Oligo Ranau, Oligo Boron, Bratan Foliar.

„Šis pavasaris buvo toks, kad situacija reikalavo netradicinių ir drąsių sprendimų. Matome, kad nauji panaudoti produktai žymiai prisidėjo prie to, jog pasėliai atsigautų. Net tie plotai, kurie buvo jau ant „nurašymo“ ribos, šiandien labai gražiai atrodo“, – sako „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis

N. Liukenskio skaičiavimu, žieminių rapsų laukai žada 3–4 t/ha derlių, kviečiai – 5–6 t/ha derlių. „Manau turime teisę šiuos naujus produktus akcentuoti, nes jie tikrai veiksmingi, o stresinių situacijų ūkyje buvo ir bus. Ekonominis atsiperkamumas – neabejotinas“, – tvirtina N. Liukenskis. Pasak jo, hektarui yra išleidžiama nuo 30 iki 40 Lt, ir pasėlis išsaugojamas. Persėjimas kainuotų nuo 600 iki 800 Lt/ha.

Žemdirbiams labai rūpi ir būsimo derliaus kainos. Deja, jos juda mažėjimo linkme. Visoje Europoje labai puikiai išsilaikė pasėliai ir bręsta geras derlius. Idealios žiemos buvo ir Rusijoje bei Ukrainoje, o tai taip pat žada didžiulį derliaus potencialą. Palyginti su pernai metais, šiemet kviečių kainos yra smuktelėjusios 20–30 eurų/t.

Šie linksmi bavarai – tai kompanijos „Syngenta Agro Services AG“ komanda, išradingai pristatanti naujas salyklinių miežių veisles: kur miežiai, ten alus, kur alus – ten bavarai!

„Derliaus gausa kaimyninėse šalyse spaudžia kainą žemyn, todėl mes ieškome sprendimų, kaip elgtis. Galbūt reikėtų palaukti, kol kaimynai parduos derliaus perteklių ir rinka aprims. Ateityje į žaidimą įsijungs ir amerikiečiai, ir australai, o ten nėra viskas taip gerai, yra sausros pažeistų pasėlių, – neskubėti pataria N. Liukenskis. – Mes savo klientams siūlome vežti produkciją nemokamam saugojimui ir kainas fiksuoti šių metų gruodį ir net 2015 m. sausį-vasarį“.

Augalininkystės ūkiuose komerciškai ko gero patraukliausi augalai – rapsai ir kviečiai, todėl ir parodoje jų bandymų ploteliai yra vieni labiausiai krentančių į akis. Bendrovės „Agrokoncernas“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Arnas Radzevičius labiausiai išskyrė įdirbį su žieminiais rapsais: atsisakyta daug veislių, kurios buvo nepakankamai žiemkentiškos ar per mažai derlingos ir į asortimentą įtraukta naujų perspektyvių hibridų bei linijinių veislių.

Bendrovės „Agrokoncernas“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Arnas Radzevičius pabrėžė, kad iš esmės atnaujintas sėklų asortimentas, kuriame dabar – tik Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai žiemojančių ir derančių augalų veislių sėklos

Siūloma nauja pusiau žemaūgė veislė, kuri derlumu nenusileidžia įprastoms (paprastai žemaūgės veislės būna 10–15 proc. mažiau derlingos) ir atspari fomozei. Pusiau žemaūgės veislės žemdirbiams patrauklios dėl gero žiemojimo, be to, jos tinka ankstyvai sėjai, nes rudenį neperauga. Dažniausiai auginant tokias veisles sutaupoma ir augimo reguliatoriams.

„Dėl atsėliuojamų rapsų laukuose vis dažniau išplinta šaknies gumbas. Turime hibridą Andromedą, kuris turi atsparumą šaknies gumbui“, – sako A. Radzevičius. Siūloma ir žemdirbiams jau gerai žinoma ir pamėgta žieminių rapsų veislė Artoga, kuri išsisikiria dėl atsparumo ankštarų atsidarymui ir gero žiemkentiškumo. „Kasmet žieminių rapsų Artoga sėklų mes išplatiname daugiausiai“, – pastebi A. Radzevičius. Pasak jo, vis dar labai populiarios linijinės žieminių rapsų veislės Ontario ir Adriana: jas renkasi žemdirbiai, kurie nori pasėti rapsus labai anksti.

Įdomus variantas siekiantiems apsaugoti vasarinius rapsus nuo žiedinukų: ne ryškiai geltonai, o blyškiai žydinčios rapsų veislės (geltona spalva itin masina kenkėjus)

Rapsų augintojai būtinai užsuka ir jau gerai pažįstamos sėklininkystės kompanijos „Rapool“ stendą. Tadas Pranskietis, kompanijos „Rapool“ atstovas Baltijos šalims, pasidžiaugia, kad rapsų sėklos pardavimai auga visose Baltijos šalyse. Net Estijoje, kur tradiciškai mažiau būdavo auginama žieminių rapsų, dabar jų kiekiai artėja prie vasarinių rapsų. Vieni svarbiausių pasirinkimo kriterijų – kuo didesnis žiemkentiškumas.

„Mūsų kompanija platina tik hibridines veisles. Vieni naujausių žieminių rapsų hibridų  – Mercedes, Mentor, Marathon“, – atkreipia žemdirbių dėmesį T. Pranskietis. Pasak jo, pavasarį buvo truputį jaučiamas vasarinių rapsų sėklos poreikio sumažėjimas, bet jis natūraliai atsirado dėl to, kad jau buvo būtina išplėsti sėjomainas pupomis ir žirniais.

„Bendrovė „Chemcentras“ šiemet pristato dar platesnį produktų spektrą, turime naujų produktų ir dekoratyviams augalams bei daržovėms“, – sako įmonės direktorius Ramūnas Kynas

Spalvomis iš tolo šviečia šiemet kompanijos pavadinimą pakeitusios bendrovės „Adama“ ekspozicija. „Nuo balandžio vidurio pakeitėme savo prekybinį ženklą ir dabar mes vadinamės „ADAMA“, – prisistato bendrovės „Adama Northern Europe“ generalinė direktorė Erika Povilionienė.

„Mūsų šūkis – „Paprasta. Augti. Kartu“. Siekiame kurti atvirus ir sąžiningus, paprastus ir lanksčius santykius su klientais“, – sako bendrovės „Adama Northern Europe“ generalinė direktorė Erika Povilionienė

Pasak E. Povilionienės, įmonės tikslas – kuo paprasčiau pateikti žemdirbiams produktų spektrą, todėl visi produktai suskirstyti į keturias grupes ir pažymėti skirtingomis spalvomis (apsaugai nuo kenkėjų – violetinė, piktžolėms naikinti – žalia, apsaugai nuo ligų – mėlyna, kiti produktai – oranžinė). Ryškių spalvų pakuotės aiškiai skiriasi viena nuo kitos ir tai leidžia žemdirbiams greičiau susiorientuoti tikrai plačiame produktų spektre.

„Žinoma, turime ir naujienų. Pirmiausia tai herbicidas piktžolėms cukriniuose runkeliuose naikinti Goltix Queen, kuris keičia Goltix. Taip pat yra du nauji herbicidai javuose ir kitais metais tikimės registruoti 2–3 naujus veiksmingus fungicidus“, – sako E. Povilionienė.

Beje, lankytojų spalvingame stende tiek, kad direktorė jau antrai parodos dienai prasidėjus buvo užkimusi nuo nesibaigiančio bendravimo. „Lankytojų netrūksta. Nežinau, ar čia spalvos, ar kokteiliai, ar spurgų kvapas visus privilioja“, – juokiasi E. Povilionienė.

LDAA direktorė Aušra Beniulienė žemdirbiams išdalijo daug lankstinukų, kuriuose raginama būti budriems ir nepirkti suklastotų pesticidų

Šurmulinga parodos atmosfera šiek tiek trukdo lankytojams susikaupti, gal todėl seminaruose klausytojų nebūna labai daug. Tačiau ateina tie, kuriems tikrai rūpi konkretūs klausimai. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė pristatė projektą, kuriuo siekiama žemdirbiams išaiškinti vandenų apsaugos naudojant augalų apsaugos produktus svarbą.

„Rudenį žemdirbiams planuojame organizuoti praktinius mokymus, kaip dirbti, kad rizika būtų minimali, – sako A. Beniulienė ir pusiau juokais priduria, kad būtų labai pravartu įrengti demonstracinį ūkį, kuriame valdžios atstovai būtų supažindinami su ūkininkavimo abėcėle ir tuomet gal jų priimami sprendimai neprasilenktų su logika.

Seminarų laukuose specifika – trumpi pranešimai ir daug konkrečių klausimų mokslininkams

LAMMC Žemdirbystės instituto stende mokslininkai nuolat konsultuoja dirvožemio gerinimo, integruotos ligų ir kenkėjų kontrolės priemonių taikymo ir kitais klausimais. Žemdirbiai su konkrečiais klausimais užsuka ir į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos palapinę, kur veikia tikras paslaugų miestelis. Daugiausia dėmesio šįkart konsultantai skiria precizinių žemės ūkio technologijų diegimui ūkiuose.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai