Ūkis
Mokslininkai patikslino derliaus prognozę
2016-07-21

Akademija (Kėdainių r.). Derlingumo prognozė Lietuvoje atliekama keturis kartus - birželio 30, liepos 20, rugpjūčio 20 ir rugsėjo 20 dienomis. Taigi, vakar mokslininkai paskelbė antrąją prognozę - palyginti su birželio pabaigoje skelbtais skaičiais, esminių pokyčių neįvyko.

„Žieminių javų planuoto derliaus nekeičiame. Nors vasarinių javų pasėlių vaizdas labai pagerėjo, bet jų derlingumo tai pat nedidiname. Šiek tiek padidinome vasarinių rapsų derlingumą. Jų pasėliai, palyginti su birželio 30 d. prognoze, tikrai atrodo kur kas geriau. Neblogą prognozuojame ir kukurūzų derlių žaliai masei bei grūdams", - taip mokslininkų surinktus duomenis apibendrino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza.

Prasčiausiai atrodo vasariniai miežiai

Žieminių kviečių pasėliai, kurie šią žiemą neblogai peržiemojo, atrodo neblogai, bet derliaus rekordų nežada. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, jau gegužės trečiąjį dešimtadienį drėgmės atsargos dirvoje sumažėjo iki kritinio augalams augti kiekio. Tai įvyko labai svarbiu augalų vystymosi metu (kai formuojamas būsimas derlius) - žieminiams baigiant žydėti-vandeningosios brandos pradžioje. Kai kuriuose pasėliuose matyti neužmegztos ir nudžiūvusios apatinės varputės žieminių kviečių varpose.

Žieminiai kvietrugiai brandina gerą derlių

„Deja, yra laukų, kuriuose žieminiai kviečiai, dėl buvusios pavasarinės sausros, gero derliaus jau nebeužaugins. Pasėliai pageltę ne dėl brandos, bet dėl nudžiūvimo", - pastebėjo V. Feiza.

Kai kuriuose žieminių kviečių pasėliuose gausu ligų - fuzariozės, septoriozės, dryžligės. Prasti vėlyvos sėjos vasarinių javų pasėliai - augalai dėl sausų orų prastai ir nevienodai dygo. Iš visų vasarinių javų vasariniai miežiai šiemet atrodo prasčiausiai - augo lėtai, krūmijosi silpnai, pasėliai liko reti. Esant sausoms dirvoms, prastai veikė ir mineralinės azoto trąšos, ypač vasarojaus laukuose.

Lietūs atgaivino augalus

Kaip mokslininkai vertina liepos mėnesį? Pirmiausia džiugu, kad žieminių kviečių būklė išlieka gera. Tiesa, kai kur praėję intensyvūs lietūs su vėju paguldė atskirus javų plotus, tačiau ištisai išgulusių javų pasėlių, bent jau kol kas, nėra daug.

Kol kas ištisai išgulusių žieminių kviečių pasėlių dar nedaug - tik atskirais ploteliais

Lietingi orai sudaro sąlygas ligoms plisti. Daug kur matosi ligotų varpų - jos turi pilkai tamsią spalvą. Dėl saulės trūkumo ir dažno lietaus gali mažėti baltymų kiekis grūduose, blogėti grūdų kokybė.

Žieminių rapsų pasėliai labai įvairūs, tačiau apskritai jų būklė vertintina kaip gera. Vasariniai rapsai, pasėti balandžio pradžioje, sudygo gerai, didelio spragių antplūdžio išvengė. Tačiau vėlesnės sėjos rapsai labai nuo jų nukentėjo. Daug nuostolių padarė ir žiedinukai. Šiuo metu būdinga tai, kad vasariniai rapsai nevienodai bręsta - vieni augalai dar žydi, o kiti jau mezga ankštis.

Kukurūzai, birželį dėl drėgmės trūkumo augo silpnai. Šiuo metu nusistovėję lietingi ir vasariškai šilti orai buvo palankūs cukriniams runkeliams bei kukurūzams augti.

Žieminių kviečių pasėliuose daug žalos padarė išplitusios grybinės ligos ant lapų. Vyraujant lietingiems ir šiltiems orams, išplito kviečių dryžligė, kurios pažeidimai paskatino ankstyvą žiemkenčių brendimą.

Ligos ir kenkėjai nesnaudė

Lietus ne tik atgaivino augalus, bet ir paskatino ligų plitimą. Daugiau kaip 2 savaites vyraujantys lietingi orai sudarė palankias sąlygas varpų fuzariozei. Šiuo metu žieminių kviečių pasėliuose aiškiai galima matyti išbalusias varpas, padengtas rausvos spalvos grybiena. Nors žieminiuose kviečiuose šį auginimo sezoną lapų septoriozė buvo pagrindinė liga, tačiau panaudojus fungicidus nuo septoriozės, pažeidimai ant varpų yra nedideli.

„Žieminių rapsų nuostolius didins daug įvairių kenkėjų pažeidimų, nes birželio pirmoje pusėje buvo sausa ir geros sąlygos jų gausumui ir intensyviam plitimui. Rapsų derlių mažins ir išplitusių grybinių ligų - fomozės, sklerotinio puvinio, verticiliozės pažeidimai. Šiomis grybinėmis ligomis sergantys augalai pradeda daug ankščiau bręsti negu sveiki augalai, pažeistų augalų ankštarose išsivysto smulkios sėklos", - paaiškino LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkė Eglė Petraitienė.

Stiebinių ir ankštinių paslėptastraublių, ankštinių gumbauodžių pažeidimo pasekmės - atsidariusios žieminių rapsų ankštaros

Didelis drėgmės kiekis skatina intensyvų vasarinių rapsų šoninių ūglių augimą. Naujų šoninių ūglių augimą skatina ir kenkėjų pažeistos vietos. Lietingi ir šilti orai palankūs juodosios dėmėtligės ant ankštarų, netikrosios miltligės ir fomozės ant lapų, o taip pat ir sklerotinio puvinio plitimui.

Žolės veši, žirniai gelsta

Daugiamečiai žolynai atrodo gerai: žolės, nestokodamos drėgmės, augina sodrius atolus. O štai ankštinių augalų būklė - tik vidutinė. Pupų viršūnės nudžiūvusios nuo birželio sausros, ankščių suformuota mažai. Plinta rudoji dėmėtligė.

Dalis žirnių pasėlių užmirkę, augalai nugeltę. Ypač tose vietose, kur dirvos labiau suslėgtos, arba kur pavasarį buvo pasėti į per šlapią dirvą. Pavasarį vyravo ir oro, ir dirvos žema temperatūra, o dirvoje esanti drėgmė buvo ypač palanki dirvoje esamų ligų sukėlėjų vystymuisi. Žirnių augalų šaknis pažeidė šaknų puviniai, kurių sukėlėjai yra ne vienas, o visas kompleksas patogenų (Fusarium, Pythium Aphanomyces ir kt.). Ankstyvos sėjos žirnių pasėliai yra nugeltę, pažeisti augalai subrandins mažesnį derlių.

Dabar pats vėlyvųjų veislių bulvių žydėjimo metas, tarp kurių yra virusuotų bei juodąja kojele pažeistų kerų. Labai ankstyvų veislių jau prasidėjusi biologinė branda. Vietomis yra suskilusių, rauplėtų bei baltais taškučiais pasidabinusių gumbų. Atviros lenticelės - tai perteklinės dirvos drėgmės ir deguonies stygiaus rodiklis. Dirvose esantis drėgmės kiekis bei oro santykinė drėgmė palanki vystytis bulvių marui. Tačiau panikuoti nereikia - registruotų fungicidų asortimentas yra pakankamas, tad kol kas ši liga kontroliuojama.

Pagrindiniuose šalies bulvių pasėliuose, kuriuose auginamos ne labai ankstyvos, bet ilgesnės vegetacijos bulvių veislės, dar yra laiko auginti ir brandinti būsimą derlių. Tik reikia didelio dėmesingumo stebint bulvių marą ir saugantis nuo jo.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2016 m. liepos 20 d.

(apibendrinti LAMMC žemdirbystės instituto bei regioninių padalinių duomenys)

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

4,3

5,5

3,7

5,2

Žieminiai rugiai

2,5

3,8

2,0

2,6

Žieminiai kvietrugiai

3,5

4,7

3,0

3,7

Žieminiai miežiai

X

4,3

X

4,3

Žieminiai rapsai

2,7

3,7

2,5

3,2

Vasariniai rapsai

1,2

1,7

1,3

1,5

Vasariniai miežiai

2,5

4,2

2,2

3,7

Vasariniai kviečiai

3,0

4,2

2,3

3,9

Vasariniai kvietrugiai

X

3,6

2,0

3,1

Avižos

2,5

3,5

1,8

2,4

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

20

35

+

32

Kukurūzai (grūdams)

+

7

+

7

Grikiai

1,3

1,3

0,9

1,2

Žirniai

2,2

3,2

2,0

2,7

Pupos

2,0

3,5

1,8

3,3

Cukriniai runkeliai

-

53

-

53

Bulvės

18

20

18

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,4

4,5

2,0

2,8

Pastaba:  X - nėra duomenų arba neauginama. * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra. + prognozuoti per anksti

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai