Ūkis
Mineralinio azoto šį pavasarį dirvose nedaug
2015-03-31

Kaunas. Kokią įtaką trumpa ir šilta žiema turėjo mineralinio azoto ir sieros atsargoms dirvožemyje? Atsakymo į šį klausimą nekantriai laukia visi žemdirbiai, mat nuo to priklauso tręšimo normos. Po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje būna mažiau - ši taisyklė pasitvirtino ir šiemet.

Labai ankstyvas šių metų pavasaris jau kovo 12-20 dienomis leido Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojams surinkti dirvožemio ėminius mineralinio azoto ir sieros tyrimams. Paaiškėjo rezultatai: žemės ūkio naudmenose rudenį nustatytas mineralinio azoto kiekis vidutiniškai sudarė 61,2 kg/ha, o šį pavasarį jo rasta 45,9 kg/ha, tad netektis gauta net 15,3 kg/ha! Drastiškiausiai azoto sumažėjo būtent Vidurio Lietuvoje - intensyviausioje augalininkystės zonoje.

„Nors Vidurio Lietuvoje mineralinio azoto yra visada daugiau negu kitose dviejose zonose, tačiau šį pavasarį nustatytas kiekis buvo mažiausias per visus 11 stebėsenos metus", - šių metų tendencijas pastebi Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. Gediminas Staugaitis

Mineralinio azoto pasiskirstymas 2014 m. spalio pabaigoje
(paspaudę žemėlapį, matysite didesnį vaizdą)

Mineralinio azoto pasiskirstymas 2015 m. kovo viduryje
(paspaudę žemėlapį, matysite didesnį vaizdą)

Šilta žiema palanki nitratams plautis

Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. šalyje vykdomi mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos tyrimai rodo, kad žiemos eiga gali turėti didelę įtaką jo kiekiui. Jau įsitvirtino taisyklė, jog po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje būna mažiau. Tai buvo 2014 m. pavasarį, tokie patys rezultatai gauti ir šiemet.

Nors lapkričio-kovo laikotarpiu kritulių iškrito arti dešimties metų vidurkio, tačiau jis pasiskirstė nevienodai. Daugiau negu įprasta, ypač Vakarų Lietuvoje, kritulių iškrito lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, o labai mažai - vasario mėnesį ir kovo pradžioje. Pašalas laikėsi tik iki 15-30 cm gylio ir trumpai - daugumoje rajonų gruodžio mėnesį. Todėl dirvožemyje gilyn į podirvį plovėsi nitratai, ir šis procesas buvo ypatingai akivaizdus arimuose, lengvose dirvose, intensyviai tręštuose plotuose.

Sudaryti mineralinio azoto žemėlapiai rodo, kad labai daug mineralinio azoto per žiemą netekome intensyvioje augalininkystės gamybos zonoje - Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Biržų rajonuose. Mažai jo buvo rudenį, mažai ir netekta Pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių-Vakarų Kuršo aukštumoje, kur mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas.

Azotas pasiskirstęs netolygiai

Šį pavasarį šalyje 0-60 cm sluoksnyje mineralinio azoto Vidurio Lietuvoje vidutiniškai nustatyta - 54,3, vakarų - 42,7 ir rytų - 42,6 kg/ha. Labai mažai mineralinio azoto (≤35 kg/ha) nustatyta Vidurio Lietuvoje - 22,4 proc., o Vakarų ir Rytų dvigubai daugiau - atitinkamai 42,4 ir 45,5 proc. visų tirtų aikštelių.

Vertinant pagal regionus, kiek didesniu už vidutinį mineralinio azoto kiekiu dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje (60,1-65 kg/ha) išsiskyrė tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinė dalis, apimanti Kėdainių rajoną, vakarinę Kauno rajono dalį ir rytines dalis Akmenės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų. Vidutiniai mineralinio azoto kiekiai (50,1-60 kg/ha) nustatyti Vidurio Lietuvos žemumos vidurinėje ir rytinėse dalyse, Nemuno žemumoje ir Dysnos lygumoje. Tai apima Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Jurbarko, dalį Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų. Kituose Lietuvos dirvožemio rajonuose mineralinio azoto nustatyta mažai arba labai mažai.

Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius ir augančius augalus, daugiau jo 0-60 cm sluoksnyje rasta po kaupiamųjų augalų - 62,8 kg/ha, gerokai mažiau esamų žiemkenčių ir rapsų pasėliuose - 54,5, dar mažiau po augusių žiemkenčių ir žieminių rapsų - 48,4 bei vasarojaus - 47,3 kg/ha. O patys mažiausi kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų pasėliuose - 33,7 kg/ha ir tai sudarė tik beveik pusę mineralinio azoto kiekio nustatyto po kaupiamųjų augalų.

Nemažai įtakos turėjo dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Smėliuose mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje vidutiniškai nustatyta 38,3, priesmėliuose - 49,3, o priemoliuose bei moliuose 53,7 kg/ha. Dirvožemio profilyje iki 90 cm mineralinis azotas šį pavasarį vidutiniškai buvo pasiskirstęs štai taip: 0-30 cm sluoksnyje jo buvo daugiausiai - 45 proc., 30-60 cm - 28 proc., 60-90 cm - 27 procentai. Gilesniuose, 30-60 ir 60-90 cm, dirvožemio sluoksniuose azotas buvo pasiskirstęs beveik po lygiai.

„Jei pavasaris ir toliau bus sausas, tai augalams ūgtelėjus yra didelė tikimybė, kad dalį 60-90 cm gylyje slūgsančio mineralinio azoto, kurio atsargos šį pavasarį sudaro 14-20 kg/ha, augalai galės pasisavinti", - sako G. Staugaitis.

Tręšimo azotu rekomendacijos

Mažinti tręšimo azotu normas mažai kur reikės. Gal kiek pamažinti jas vertėtų tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje dalyje. Kitur azotu reikėtų tręšti pagal augalų poreikį planuojamam derliui, o kur mineralinio azoto nustatyta nedaug - azoto normas reikėtų kiek padidinti.

Ankstyvas pavasaris lems ankstesnę organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje, todėl tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. „Augalų lapų cheminės analizės šiuo atveju duos tikslų vaizdą apie augančių augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje. Tai pastaraisiais metais tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos dalimi, garantuojančios didelį bei kokybišką derlių ir racionalų trąšų panaudojimą", - pastebi G. Staugaitis.

Azoto trąšų normų patikslinimas atsižvelgiant į mineralinio azoto stebėsenos duomenis (sumuojame prie reikiamo derliui išauginti azoto kiekio)

Pavasarį Nmin kiekis 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje kg/ha

Azoto N) trašų normos korekcija kg ha-1

Taikoma, kai vyrauja smėlio dirvožemiai arba žemės našumo balas mažesnis negu 38 balai ir kai augalai tręšiami mažesnėmis negu 120 kg ha azoto (N) trąšų normomistaikoma priesmėlio, priemolio, molio dirvožemiuose, kai žemės našumo balas didesnis negu 38 balai ir augalai tręšiami didesnėmis negu 120 kg ha-1 azoto (N) trąšų normomis

≤30

+15

+30

31-40

+10

+20

41-50

+5

+10

51-60

0

0

61-70

-5

-10

71-80

-10

-20

>80

-15

-30

Mineralinės sieros daugiau negu pernai

Lygiagrečiai su mineraliniu azotu, kas antroje aikštelėje tirta mineralinė siera. Šiemet dirvožemio 0-60 cm sluoksnyje mineralinės sieros labai mažai ir mažai (mažiau 15,0 kg/ha) nustatyta 10,3 proc., vidutiniškai (15,1-30,0 kg/ha) - 76,3 proc., o daug (daugiau 30 kg/ha) - 13,4 procento. Tuo būdu, didelėje šalies dalyje mineralinės sieros dirvožemyje vyravo vidutiniai kiekiai. Lyginant su rudeniu jos kiekis sumažėjo pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai, o kiek didesni kiekiai už vidutinius nustatyti vidurio Lietuvoje. Šį pavasarį gauti mineralinės sieros kiekiai dirvožemyje buvo panašūs į 2014 metų.

„Siera tręšti mažiau reiklius augalus - javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius siūlytume 10 kg/ha, o reiklius - rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves - 20 kg/ha sieros normomis. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos. Taip pat gerai tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios daugiau kaip 4 proc. sieros", - pataria G. Staugaitis.

Judriosios sieros kiekis dirvožemyje
(paspaudę žemėlapį, matysite didesnį vaizdą)

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai