Ūkis
Milnoros ir Lino aromatinių žolynų ūkis
2013-12-31

Panevėžys. Ekologiškais, autentiškais arbatų ir prieskonių ir mišiniais ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje žinomas Milnoros ir Lino Pšibišauskų ūkis augina daugiau nei tris dešimtis rūšių aromatinių augalų, tarp jų vien mėtų 10 rūšių, kurios visos atkeliavo iš Prancūzijos.  Tai vienintelis šiuo metu Panevėžio rajone oficialiai registruotas vaistažolių ir prieskoninių augalų ūkis.

Pasak M. Pšibišauskienės (nuotraukoje), aromatinių žolynų pavadinimas nusako, kad visus ūkyje auginamus augalus jungia jų išskirtiniai aromatai bei specifinės panaudojimo galimybės.

„Didelis Lietuvos turtas - žmogui naudingi augalai, - sako Milnora Pšibišauskienė. - Aromatinius ir prieskoninius žolynus daugiausia vertiname dėl to, kad jie turi biologiškai aktyvių vitaminų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, celiuliozės, pektino, skatina apetitą, gerina virškinimą. Valgiams paskaninti plačiau turėtumėme naudoti prieskoninius augalus, turinčius eterinių aliejų ir kitų kvapiųjų medžiagų. Jie labai įvairūs, todėl patiekalams gali suteikti savitą kvapą, sužadinti apetitą, pagerinti virškinimą. Be to, daugelis šių augalų turi gydomųjų ir antimikrobinių savybių.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Čiobrelių plantacija

Lietuvos rinkoje daugiau kaip 60 proc. užima atvežtinės vaistažolės ir prieskoniniai augalai iš kitų šalių, tai šis faktorius labiausiai ir nulėmė mūsų pasirinkimą. Nusprendėme vaistinguosius ir prieskoninius augalus auginti ekologiškai (be pesticidų) ir iš jų pagamintus produktus tiekti mūsų krašto vartotojams", - sako Milnora Pšibišauskienė.

Aromatinių žolynų ūkį įkūrė 2009 m. Paliūniškyje (Panevėžio r.), iš senelių paveldėtoje žemėje, ir tais pačiais metais sertifikavo kaip ekologinį. Pradėjo nuo kelių arų medetkų, dabar aromatiniais augalais užsodinta 1,6 ha (bendras ūkio plotas 6 ha).

Pasak M. Pšibišauskienės, aromatinių žolynų ūkio įkūrimui, įtakos taip pat turėjo ir jos įgyta patirtis studijuojant Prancūzijoje Anžero (Bretanės regione) universiteto žemės ūkio fakultete (pagal mainų programą) bei darbas tenykščiame ūkyje.

Garbanotoji mėta

„Dabar mes investuojame į ateitį, - pastebi pašnekovė, -  atidžiai tiriame, kas žmonėms patinka, į ką jie atkreipia dėmesį rinkdamiesi produktus - atsižvelgiant į tai plečiame aromatinių augalų įvairovę. Auginame daugiau kaip 30 rūšių ir dar daugiau veislių aromatinių augalų, kurie skiriasi savo išvaizda ir dydžiu, žiedų ir lapų forma bei spalva, dauginimosi būdais ir auginimo sąlygomis, - pasakoja žolelių augintoja. -  Tai vienmečiai aromatiniai žolynai - kvapusis bazilikas, kvapusis mairūnas, vaistinė medetka, vaistinė ramunė, citrininė monarda ir kt., daugiamečiai - paprastasis raudonėlis, vaistinis šalavijas, pelėtrūnas (vaistinis kietis), kartusis kietis, vaistinis čiobrelis, kalninis dašis, vaistinė melisa, paprastoji katžolė, vaistinė juozažolė, pankolinė kinmėtė, tikroji levanda, mėtos ir kt."

Mėtos - ūkio vizitinė kortelė

M. Pšibišauskienė tikina daugiau dėmesio kreipianti į tai, ką galima Lietuvoje užauginti naujo ir neįprasto - vien tik mėtų auginame įvairiausių aromatų ir skonių. Turbūt visi žinome šaltmėtę ir pipirmėtę, tačiau egzistuoja daugybė kitų apetitą žadinančių rūšių, tarp jų obuoliais, šokoladu, bergamote, kvepiančios mėtos, kurių sodmenis parsisiuntėme iš Prancūzijos Orleano botanikos sodo.

Bergamotinė mėta (Mentha x piperita f. citrata) Bergamot pasižymi stipriu specifiniu, primenančiu bergamotės kvapu; bananinė mėta (M. arvensis) Banana - salstelėjusiu kvapu; šveicariška mėta (M. x piperita) Swiss - stipriu mentolio kvapu; odekoloninė mėta (M. x piperita) Eau de Cologne - stipriu specifiniu kvapu; kiniška mėta (M. haplocalyx) turi stiproką specifinį, šiek tiek vaisius primenantį kvapą; garbanotoji mėta (M. spicata) Crispa turi stiproką specifinį, šiek tiek vaisius primenantį kvapą; šokoladinė mėta (M. x piperita var. citrata) Chocolat primena šokolado su mėtomis skonį; obuolinė mėta (M. suaveolens) primena šaltmėtės ir vaisių aromato mišinį, kvepia obuoliais. Visų minėtų metų lapų galima dėti į salotas ir mišraines, mėsos ir daržovių troškinius, varškės patiekalus, vaisių desertus.

Obuolinė mėta

Jaunais lapais galima puošti patiekalus arba mėgautis aromatu geriant arbatą. Mėtos gali veikti kaip raminamieji. Gali padėti įveikti peršalimo ligas, nes slopina karščiavimą bei galvos skausmus.

Žolelės - ne tik mastas, bet ir vaistas

Pasak M. Pšibišauskienės, parduodami tik savo ūkyje užauginti, surinkti ir perdirbti aromatiniai augalai bei su jais susijusi produkcija, pavyzdžiui, žolelės bei jų mišiniai arbatoms.

Mėtomis ir kitais aromatiniais augalais galima aromatizuoti gaiviuosius gėrimus ar uogienes. Populiarėja ir prieskonių mišiniai mėsai, padažams, varškei, daržovėms.

Citrininė monarda

Be to galima aromatinius žolynus panaudoti ir namų ūkyje. Pirmiausia, galima pasidaryti įvairius natūralius kvapnius maišelius spintoms ar spintelėms kvepinti. Dauguma aromatinių žolynų yra natūralūs repelentai. Jų skleidžiamo kvapo nemėgsta kandys, skruzdėlės ir kiti nepageidaujami kenkėjai. Dėl šių savybių galima pasidaryti augalų ištraukas ar užpilus ir purkšti sodo ir daržo augalus nuo kenkėjų ir ligų.

Atranda pirkėjus patys

Pasak Milnoros, augalus prieskoniams ir arbatoms išdžiovina, susmulkina, pagamina mišinius, supakuoja ir atranda pirkėjus patys - per įvairias muges, ūkininkų turgeliuose, internetu (turi internetinę parduotuvę), sveiko maisto parduotuvėse (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Rokiškyje), dalis pirkėjų atvyksta ir į namus. Šiandieninis vartotojas turi pažinti pardavėją ir augintoją bei juo pasitikėti, jiems svarbi produkto kokybė, išskirtinės savybės ir kaip žaliava paruošta.

Investicija į ateitį

Aromatinių žolelių augintojai į savo ūkį investuoja kasmet uždirbtus pinigus, pardavus išaugintą ir paruoštą produkciją, taip pat pasinaudojo teikiama Europos Sąjungos parama - įsigijo traktorių ir padargus. Anot Milnoros, aromatinių augalų auginimas (sėja, daigų auginimas, sodinimas, ravėjimas) ir paruošimas realizacijai (nuėmimas, džiovinimas, smulkinimas) yra specifinis, reikalaujantis daug rankų darbo. Ūkininkai M. ir L. Pšibišauskai įsitikinę, jog reikėtų gerokai didesnių investicijų - specialios žemės ūkio technikos vaistažolėms ir prieskoniams nuimti, džiovinimo procesams automatizuoti.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai