Ūkis
Miesto valgytojai pamėgo gamtinio ūkio produkcijos krepšelius
2017-10-23

Lazdijų r. Babrauninkų kaime, Šventežerio seniūnijoje įsikūrusi „Vilkės ūkio" savininkė Vilkė Vaida Tulabaitė sako, kad jei kuo nors užsiėmęs pamiršti net valgyti ir gerti, vadinasi, tikrai darai tai, ką reikia. Netoli Dusios ežero, senelių sodyboje šeimininkaujanti moteris atsisakė čia ilgą laiką puoselėto tradicinio ūkininkavimo ir jau ketverius metus vysto gamtinę žemdirbystę bei į miestą valgytojams siunčia savo išaugintos produkcijos krepšelius.

Daržovių derlius šiemet mažesnis

Vilke save vadinanti V. Tulabaitė, pradėjusi nuo kelių arų, su dideliu entuziazmu dabar šeimininkauja jau vieno hektaro plote. Jame augina gausybę sveikų maistinių augalų, kurių valgytojai laukia visoje Lietuvoje. Šalia tradicinių kultūrų, čia auga ir burnočiai, tomatilai, topinambai, smidrai, gumbiniai pankoliai, portulakos.

Vaida Tulabaitė gamtinį daržą puoselėja 1 hektaro plote

Moteris sako išmokusi lauke užsiauginti ir didelius, sultingus arbūzus. Anot jos, nors vasaros Lietuvoje palyginti vėsios, arbūzams netinka vešėti šiltnamyje, nes šiems vaisiams būtinai reikalinga rytinė rasa. Tiesa, šiemet dėl nepalankių oro sąlygų žuvo visas jų derlius.

Vaida sako, kad jos daržovių derlius šiemet maždaug dešimt kartų mažesnis nei pernai. Tik štai egzotiškieji tomatilai, pasižymintys dideliu derlingumu, nenuvylė. Tomatilus, panašius į dumplūnę, ūkininkė mėgsta valgyti ir žalius, ir termiškai apdorotus. Gamtinio daržo produkcijos pirkėjams šeimininkė siūlo išbandyti ne tik juos, bet ir burnočius, baltuosius agurkus.

Moteris visas daržoves augina tik iš nehibridinių sėklų, tokių, kurios natūraliai augtų ir gamtoje. Tačiau, pavyzdžiui, nehibridinių agurkų Lietuvoje yra tik viena veislė, tad sėklas tenka siųstis iš užsienyje esančių sertifikuotų sėklų bankų.

Egzotiškieji tomatilai šiemet gerai derėjo

Sveika dirva - sveikas žmogus

Paruošti gamtinį daržą, pasak ūkininkės, visai  nesudėtinga. Sėjama šiek tiek iškultivavus, išpurenus dirvą ir išrinkus šaknis. Vagos šonus galima mulčiuoti, tačiau arti sėklų mulčio reikėtų nedėti, nes taip sulėtėja sėklų dygimas. Mulčiui tinka ne tik  nupjauta žolė, bet ir ekologiški šiaudai, šienas, vaismedžių ir vaiskrūmių mulčiavimui gali būti naudojami ir medžių lapai.

„Vilkės ūkyje" dažniausiai mulčiui naudojam sausa arba šlapia žolė, tik pastarosios reiktų dėti mažesnį sluoksnį, kad neįsiveistų puvinys. Šeimininkės teigimu, nuo mulčio visi augalai labai atsigauna ir sustiprėja.

Beveik visus augalus darže Vaida sodina sėklomis, tik paprikas ir pomidorus augina daigais. Anot ūkininkės, ir arbūzus, ir cukinijas bei moliūgus taip pat sėjanti sėklomis, mat būtent tau sėtos daržovės turi stipresnes šaknis ir savo sparčiu augimu pralenkia daržoves, išaugintas iš daigų.

Gamtinį daržą, pasak ūkininkės, tenka ravėti  kas 1-2 savaites. Ravėjimo metu paliekamos mažos žolės, nes, jei išravėsi viską, gausis monokultūra, disbalansas. Juk gamtoje nebūna pievos, kurioje augtų viena žolė. Išrautos žolės paliekamos lauke kaip trąša.

Norint kultūras auginti gamtinės žemdirbystės būdu, jos teigimu, žolę ant dirvos reikia dėti keliais sluoksniais. Toks mulčias per vienerius metus esą patvarko dirvos struktūrą, tačiau, pasak Vaidos, jei dirva prisotinta įvairių augalų apsaugos priemonių, ji atsikuria ilgai. Tam gali prireikti ir gerokai daugiau kaip 20 metų.

Anot  „Vilkės ūkio" šeimininkės, gamtinė žemdirbystė garantuoja visavertį maistą, tai - vienas iš kelių žmonėms pagerinti sveikatą. Sveika žemė, sveika dirva - sveikas ir žmogus.

Produkcijos krepšelius žmonėms ūkininkė išsiuntinėja po visą Lietuvą

Biologiškai švarus maistas ir gamtinio ūkio keliauja pas valgytojus į Vilnių, Kauną, Klaipėdą bei kitus Lietuvos miestus. Produkcijos krepšelius žmonėms ūkininkė pristato su pačios sukurtais receptais, nes pasak Vaidos, sveikai užaugintos daržovės -  dar ne viskas, reikia mokėti ir tinkamai jas paruošti.

„Mano virtuvė labai turtinga. Joje - daugiau kaip 100 išskirtinių patiekalų. Valgant širdis dainuoja", - sako moteris. Tapusi vegane ji atsisakė mėsos, kitų gyvulinių produktų. Pakeistos mitybos dėka ūkininkei pavyko įveikti autoimuninę ligą. Dabar ji kupina energijos ir noro darbuotis, ieškoti naujų idėjų, nugalėti visus gyvenimo iššūkius.

Vaidos teigimu, žmonių galimybės - didelės, jie gali gyventi kur kas ilgiau, tačiau turi būti sąmoningi - auginti ir valgyti švarius produktus.

Moteris savo gamtinės žemdirbystės patirtimi, sveika gyvensena dalijasi  su jos ūkyje savanoriaujančiais asmenimis. Savanoriavimo idėjų moteris sėmėsi Portugalijoje, kur gyveno ir kūrė gamtinį daržą pas turizmu ir ekologiškų apelsinmedžių auginimu užsiimančią verslininkę.

Savanorius ūkininkė priima gyventi ir indėniškame tipyje

„Vilkės ūkyje" savanoriauja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Šią vasarą lankėsi trys prancūzai, keliaujantys po Europą ir bandantys įgyti kuo daugiau gamtinės žemdirbystės žinių. Jie tvirtino, kad daugiausia jų pasisėmė būtent pas Vaidą. Savanorius ūkininkė priima gyventi ne tik name, bet ir sodyboje esančioje indėniškoje palapinėje - tipyje, kur galima gyventi jaučiant gamtos alsavimą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai