Ūkis
Mėsinių galvijų ir pieno ūkį įkūręs ūkininkas džiaugiasi jo privalumais
2013-11-20

Šilalė. Jono Baublio mišriame ekologiniame ūkyje laikomi mėsiniai galvijai, melžiamos karvės, auginamos žolės ir grūdai pašarams. „Esame trys viename", - šypsosi Sauslaukio (Šilalės r.) ūkininkas. Jie su žmona svarstė imtis ir dar vienos veiklos - pieno perdirbimo, vis dėlto nutarė, kad užbaigti maisto grandinę nuo lauko iki stalo jiems neverta. 

J. Baublys nesigaili nesusigundęs perdirbimu. „Mano įsitikinimu, reikia būti arba perdirbėju, arba ūkininku. Nes viską išmanyti yra sunku, o ir aprėpti tiek darbų būtų sudėtinga. Dar viena rimta priežastis, dėl kurios atsisakėme minties imtis perdirbimo - esame toli nuo didžiųjų miestų, tad realizuoti produkciją būtų sudėtinga. Kaime juk varškės ir sūrio neparduosi", - sako ūkininkas.

Galbūt perdirbimu šeima būtų ir susigundžiusi, jeigu tektų išgyventi tik iš pieno ūkio. Tačiau yra ir alternatyvus pajamų šaltinis - mėsiniai galvijai. Šiuo metu Baubliai laiko 120 mėsinių galvijų (iš jų 29 yra karvės žindenės) ir 40 melžiamų karvių (su prieaugliu -74 gyvulius), dirba 450 ha žemės.

3 Paragrafas delaval

Ūkininkui Jonui Baubliui arčiausiai širdies - mėsinių galvijų auginimas

Reikia paramos veisliniams gyvuliams įsigyti

Jonas su šeima labai aiškiai pasiskirstė darbus: jis rūpinasi mėsiniais galvijais, žmona Vida - pieno ūkiu, o trys sūnūs - technika. Mėsinius galvijus priduoda „Utenos mėsai", o pieną - „Žemaitijos pienui". Pasak J. Baublio, didžiausią uždarbį duoda mėsiniai galvijai, tačiau mišraus ūkio privalumas - pienas suteikia kasdienes būtinas pajamas, nes pinigai už galvijus gaunami kartą ar du metuose.

Per metus iš karvės ūkyje vidutiniškai primelžiama apie 6,5 t pieno iš karvės - ekologiniam ūkiui tai geras rezultatas.

Mėsinių galvijų bandą daugiausia sudaro aubrakai. Bandai atnaujinti J. Baublys šiemet nusipirko15 aubrakų telyčių ir kelis buliukus - gyvuliai ūkyje veisiami grynuoju veisimu. Aubrakus jis rinkosi todėl, kad tai yra nereiklūs, ekstensyvaus augimo galvijai, juos tinka auginti nederlingose žemėse. Jiems kryžminti naudoja šarole bulių - tokių tėvų veršeliai, anot J. Baublio, dideli, labai gražūs, geriau auga, būna atsparesni ligoms, itin kokybiška jų mėsa.

Ūkyje daugiausia aubrakų veislės galvijų

Mokydamasis auginti aubrakus J. Baublys daug važinėjo po užsienio šalis, iki šiol seka visą informaciją ir naujoves. „Gyvuliai sveiki, mėsos kokybė gera, viskas gerai sekasi", - džiaugiasi ūkininkas savo veiklos rezultatais.

Veršelių užsienio supirkėjams jis niekada nebandė parduoti, nes, sako, labiau apsimoka juos užauginti pačiam arba parduoti bent jau paaugintą buliuką. Visas prieauglis paliekamas ūkyje, nes tvarte vietos yra pakankamai, žemės pašarams užauginti irgi netrūksta, tad Jonas nusiteikęs auginti ir daugiau gyvulių.

Galvijai ūkyje laikomi ant gilaus kraiko. Mėsinius ūkininkas daugiausia šeria šienu, karves - šienainiu. Dėl baltymų poreikio papildomai duoda grūdinių miltų. Jonas svarsto galimybę auginti ir kukurūzus pašarams: „Anksčiau buvo nuomonė, kad mėsiniams galvijams nereikia kukurūzų, tačiau išsivysčiusiose šalyse, kiek domėjausi, kukurūzai labai vertinami ir vis labiau populiarėja."

Pašarams daugiausia augina žoles, apie 100 ha javų. „Čia, Šilalės rajone, žemės nederlingos, todėl užauginti javus sunku. Šiek tiek kviečių, miežių sau užauginame ir, kas lieka nuo pašarų, parduodame. Bet to negalima pavadinti grūdų prekyba", - aiškina savo ūkio subtilybes Jonas.

Jis mato Lietuvoje galimybių vystyti gyvulininkystę, nes poreikis mėsiniams galvijams yra didelis - tik užaugink jų, parduoti problemų nėra. Ūkininkas daug tikisi iš žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pažadų gaivinti gyvulininkystę. Pasak jo, labiausiai paramos reikėtų įsigyjant veislinių gyvulių, nes jie kainuoja itin brangiai. „Tokia parama gyvulininkystei būtų prasminga, ji skatintų šios ūkio šakos plėtrą, nes Lietuvoje padaugėtų veislinių gyvulių. O juos pirkti yra brangu - telyčaitė kainuoja 6-7 tūkstančius litų", - sako J. Baublys.

Atnaujino technikos parką ir fermas

ES parama J. Baublys naudojosi daug kartų ir pagal 2004-2006 m. BPD, ir pagal 2007-2013 m. KPP priemones. Už šias lėšas modernizavo ūkį, įsigijo įvairiausios technikos, galėjo planingai plėsti ūkį.

Praėjusiais metais savo ir ES lėšomis J. Baublys atnaujino visą technikos parką - investavo apie milijoną litų. Norėjo suspėti su šio BŽŪP laikotarpio pabaiga, nes nežinia, kokias sąlygas paramai ūkininkai turės naujuoju periodu. Daug investavo ir į pastatus - atnaujino ir mėsinių galvijų, ir karvių fermas.

Pastatai renovuoti tik savomis lėšomis. Vienoje fermoje yra tvartai penimiems buliams ir mėsiniams galvijams. Vietoje langų uždėtas tankus tinklelis užtikrina gerą ventiliaciją tvartuose, todėl juose nesijaučia kvapo. Atnaujintas melžiamų karvių tvartas pasitarnavo jų gerovei - karvės laikomos palaidos.  

Atnaujintoje fermoje vietoje langų uždėtas tankus tinklelis užtikrina gerą ventiliaciją tvartuose

Ūkininkauti Jonui - vienas malonumas, tačiau jis pripažįsta, kad kartais trikdo kai kurie aplinkosaugos reikalavimai, kurie, kaip teigia ir daugiau ūkininkų, yra perlenkti. „Europoje viskas daug paprasčiau. Ten neieškoma problemų dėl nieko kaip Lietuvoje. Mus nuolat auklėja, jaučiame spaudimą. Kita vertus, galbūt to naudą pajusime ateityje? Juk kažkada ir į mokyklą nenorėdavome eiti, bet dabar suprantame, kad mokytis yra gerai", - Jonas bando žvelgti pozityviai ir į griežtus reikalavimus.

Baublių ūkio apskaitą, gyvulių judėjimus tvarko ir projektus ES paramai rašo LŽŪKT konsultantai. „Be jų niekaip neišgyventume, pasimestume tarp mokesčių ir visų kitų nuolat keičiamų taisyklių. Šeimoje buhalterio neturime, tad bendradarbiaujame su Konsultavimo tarnyba. Esu patenkintas mūsų santykiais", - džiaugiasi gyvulių augintojas.

Ūkininkai nuolatiniam darbui samdo vieną traktorininką, dvi melžėjas ir šėrikus. Bepigu samdyti darbui tokiame dideliame ūkyje tik penkis darbuotojus, kai šeimoje yra keturi energingi, jėgų kupini vyrai - Jonas ir Vida užaugino tris sūnus, kurie labai daug padeda ūkyje.

Vyriausiasis Baublių sūnus Andrius studijuoja ASU magistrantūroje, Žemės ūkio ir inžinerijos fakultete, vidurinysis Valdas - KTU studentas, taip pat būsimasis inžinierius, jauniausias Egidijus, pavasarį baigęs mokyklą, kol kas liko dirbti ūkyje. Jonas didžiuojasi, kad sūnūs nuo mažens moka visus ūkio darbus, o traktorius vairuoti pradėjo turbūt tada, kai tik galėdavo pasiekti vairą.

Jauniausias Jono Baublio sūnus Egidijus - didelis tėvo pagalbininkas

Jonui darbas savame ūkyje - didelis džiaugsmas, juk dirba tai, ką moka ir supranta. „Visą gyvenimą esu prie ūkio. Dirbti man nesunku, neįveikiamų darbų nėra. Jaučiu didelę laimę, kad galiu dirbti širdžiai mielą darbą ir dar iš to pragyventi, vaikus į mokslus išleisti", - nuoširdžiai sako ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai