Panevėžys. Pieno ir kiaulių sektoriaus atstovai turi labai aiškią nuomonę dėl valstybės valdomų veislininkystės įmonių - jie nori tvarkytis patys. Tuo tarpu mėsinių galvijų augintojai laikosi nuosaikesnės pozicijos - bent jau iš pradžių juos tenkintų daugiau vietų tų įmonių valdybose.

Ši tema, be kita ko, aptarta UAB „Panevėžio veislininkystė" surengtame seminare-pasitarime „Grynaveislių ūkinių gyvūnų įsigijimas-pardavimas". Mėsinių galvijų augintojams rūpi dvi valstybės valdomos įmonės - UAB „Panevėžio veislininkystė" ir „Šilutės veislininkystė". „Panevėžio veislininkystė", turinti atnaujintą Algirdiškio parodų bazę ir karantinavimo centrą, į savo valdybą yra įtraukusi ir ūkininkų, ji sėkmingai brenda iš skolų ir pernai jau uždirbo pelno. UAB „Šilutės veislininkystė" 2015 m. atnaujino bulides, čia vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė.

Seminare-pasitarime ūkininkams iš visos Lietuvos pateikta įvairių minčių apmąstymams

„Baltic Vianco prekyba" direktorius Darius Dzekčiorius sako, kad iš pradžių reikia kuo daugiau įtraukti žmonių į šių įmonių valdybas ir tokiu būdu dalyvauti valdyme, turėti įtakos priimant sprendimus, o ne iškart privatizuoti. „Gal mes neturime pakankamai raumenų, gebėjimų toms įmonėms valdyti? Todėl iš pradžių būtų priimtinesnė tokia bendradarbiavimo forma ir, manau, ji leistų pasiekti gerų rezultatų", - svarstė D. Dzekčiorius.

Aktyviai mėsinių galvijų augintojų veikloje dalyvaujantis Nikolajus Dubnikovas - vienintelis ūkininkas „Panevėžio veislininkystės" valdyboje, jis taip pat yra Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys, mėsinius galvijus augina 15 metų. „Kol kas augintojų savivaldai deleguotos dvi funkcijos - vesti Kilmės knygą ir vertinti galvijus, o visa kita koncentruota valstybiniame sektoriuje. Mūsų tikslas, kad valstybės sektoriuje esančios funkcijos palaipsniui pereitų į ūkininkų savivaldos rankas. Bet tai turi vykti teisingai, protingai, ne paskubomis, kad nepriskaldytume malkų", - kalbėjo N. Dubnikovas.

Pasak jo, jau kelinti metai svarstomos visos galimybės, darbas vyksta nuosekliai, o dabartinės valdžios politinė valia galbūt paskatins šitą procesą, ministerijoje jau dėliojamos ateities gairės. „Daugiausia kalbėta apie „Šilutės veislininkystę". Nežinau, ar mums reikia jos turto, bet augintojams svarbiausia jos vykdoma funkcija - produktyvumo kontrolė. Ar mes ją galime vykdyti be valstybės pagalbos? Šiuo metu, manau, ne, nes tam reikia valstybės finansų, ūkininkai dar nėra tiek turtingi, kad tai galėtų daryti be valstybės paramos", - kalbėjo N. Dubnikovas.

Nikolajus Dubnikovas mano, kad valstybės sektoriuje esančios funkcijos turi palaipsniui pereiti į ūkininkų savivaldos rankas, viską apsvarsčius ir įvertinus, o ne paskubomis

Jis įsivaizduoja, kad visi pokyčiai galėtų vykti 3 etapais. Pirmas žingsnis - ūkininkų atstovų atėjimas į valstybės valdomų įmonių valdybas, antras - produktyvumo kontrolės funkcijos perėmimas su kartu ateinančiais valstybės pinigais, trečias - ūkininkai patys sprendžia, kur vykdo produktyvumo kontrolę. Anot N. Dubnikovo, nebūtinai „Šilutės veislininkystėje - ją galima atlikti ir ūkiuose, nes Lietuvoje yra stiprių, subrendusių mėsinių galvijų ūkių, kurie galėtų tą funkciją vykdyti pagal sutartį su asociacija.

Kalbant apie „Panevėžio veislininkystės" ateitį, čia svarbų vaidmenį galėtų atlikti kooperatyvas „Baltic cattle", kurio vienas iš steigimo tikslų ir buvo sukurti tokį komercinį darinį žemdirbių rankose, kuris apimtų visas interesų grupes (pieninius ir mėsinius galvijus, avis, ožkas). Tarp kooperatyvo pajininkų yra ir Žemės ūkio rūmai, ir LMGAGA. „Taigi, šis kooperatyvas ateityje galbūt galėtų perimti visų šių įmonių valdymą. Su ministerija bus sprendžiami visi teisiniai niuansai. Bet iš pradžių reikia deleguoti savo žmones į valdybas, kad gautume informaciją, kas ir kaip ten vyksta", - savo viziją dėstė N. Dubnikovas.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis šiek tiek paaiškino, kaip yra išlaikomos įmonės. Biudžetinės įmonės gauna finansavimą konkretiems darbams ar funkcijoms atlikti. Kitos, kurių akcijas valdo valstybė, tokio finansavimo, kad gyvuotų, negauna. Jos turi teikti paslaugas. Tos įmonės lyg ir galėtų būti privačios, bet nesukurtas privačių paslaugų tinklas. Pasak R. Krasuckio, ŽŪM turi rūpintis, kad žemės ūkio sektoriaus veikloje dalyvaujantiems žmonėms būtų sudarytos sąlygos, kad jiems pagal galimybes padėtų ūkininkauti. Kai kurie ministerijos užsakomi tyrimai iš dalies pasitarnauja gyvulių laikytojams, pavyzdžiui, tai atpigina pieno mėginių tyrimus.

Darius Dzekčiorius ir Rimantas Krasuckis pritaria minčiai, kad reikia įtraukti daugiau ūkininkų į valstybės įmonių valdybas

„Gerai, kad ir „Šilutės veislininkystė", ir „Panevėžio veislininkystė" keliasi iš pelenų, nors jau anksčiau buvo svarstymų jas privatizuoti, kalbėta, kad nereikia nei parodų centro, nei karantinavimo stoties. Bet su žemdirbių pagalba viskas padaryta. Dabar laukiame jūsų pasiūlymų, gal kas pageidaus privatizuoti. Bet pirmas žingsnis būtų įtraukti daugiau augintojų į valdymą, t. y. į valdybas - iš asociacijų, pačių ūkininkų, kurie galės įsitikinti, ar tos įmonės teisingai dirba, ta linkme eina. Vėliau, kai jūs patys pamatysite kokia ta veikla, ko jai trūksta, būtų galima svarstyti, ar reikia optimizuoti įmonių veiklą, perimti jų veiklą ir turtą ūkininkų naudai", - kalbėjo ŽŪM atstovas.

Vis dėlto jis išreiškė įsitikinimą, kad šiemet jokių privatizavimų nebus, nors spaudimas iš Vyriausybės kanceliarijos dėl to ir gali būti.

MŪ inf.