Ūkis
Mėsinių galvijų augintojai nori dalį tiesioginių išmokų krepšelio susieti su gamyba
2013-04-29

Akademija (Kauno r.). Lietuvos mėsinių augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) visuotinio ataskaitinio susirinkimo dienotvarkę pakoregavo gamta - dėl prasidėjusio darbymečio laukuose didžioji dalis asociacijos narių negalėjo atvykti. Tad buvo tik aptarti einamieji reikalai, apžvelgta rinkos situacija, bet išklausyti ir patvirtinti arba atmesti LMGAGA direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus ataskaitą dėl nesusidariusio kvorumo asociacijos nariams teks susirinkti dar kartą.

LMGAGA tarybos pirmininkas Antanas Bezaras, pradėdamas susirinkimą, sakė, kad iš visų valdžios pažadų skatinti mėsinę galvijinkystę jį labiausiai nuvylė tai, kad neišsiderėta su Europos Komisija dėl paramos įsigyjant veislinių gyvulių. „Tačiau ministro negalime labai kritikuoti, nes čia yra jo tėvas - mėsinės gyvulininkystės Lietuvoje tėvas profesorius Česlovas Jukna. Tikimės, kad jis perduos mūsų mintis sūnui", - sakė A. Bezaras.

3 Paragrafas delaval

LMGAGA tarybos pirmininkas Antanas Bezaras pasigedo asociacijos narių aktyvumo

LMGAGA tarybos pirmininko pavaduotojas-sekretorius Nikolajus Dubnikovas nusistebėjęs, kad tiek nedaug žmonių dalyvauja visuotiniame susirinkime retoriškai klausė: „Gal mūsų sektoriuje nėra problemų, kad nesusirenkame jų aptarti? Bet problemų yra dėl paramos, valdžios požiūrio į mūsų sektorių, - teigė jis. - Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete išsakiau nuomonę dėl mėsinės gyvulininkystės sektoriaus: 2007 m. nuo gamybos buvo atsietos karvės žindenės ir skerdimo išmoka, 2011 m. - nuo gamybos atsieta buliaus skerdimo išmoka (kas seniau ūkininkauja, žino, ką tai reiškia), kitas žingsnis - išmokų moduliacija. Mano nuomone, kovą dėl moduliacijos jau Lietuva pralaimėjo - praleido laiką apskųsti sprendimą dėl moduliacijos. Dar vienas požiūrio į mus pavyzdys - kvietėme į savo susirinkimą Žemės ūkio ministerijos gyvulininkystės skyriaus vedėją, Veislininkystės tarnybos vadovą, - nė vieno nėra. Mes nelabai įdomūs. Bet tai rodo tendencijas, turime būti budrūs ir vystyti lobistinę veiklą. Būtų gerai, kad LMGAGA tarybos nariai į ją labiau įsitrauktų", - žodžių į vatą nevyniojo N. Dubnikovas.

LMGAGA tarybos pirmininko pavaduotojas-sekretorius Nikolajus Dubnikovas išsakė kritikos ir valdžios atstovams, ir asociacijos nariams

Ministerijos pažadus išsiderėti paramą veisliniams gyvuliams įsigyti jis pavadino „rinkiminiu ar priešrinkiminiu šou". Dar vienu antausiu N. Dubnikovas pavadino 2013 m. 5 proc. planuojamas mažinti išmokas.

Vienintelis pavykęs dalykas, jo manymu, yra tai, kad jau raštu įrašyta į ministerijos strateginį planą ir įtraukta į Vyriausybės programą, kad gyvulininkystė - prioritetinė žemės ūkio šaka.

„O vienas svarbiausių mūsų žygių, kad ministerija paprašytų ir pareikalautų ES nuo kitų metų iki 15 proc. viso tiesioginių išmokų krepšelio susieti su gamyba, šaliai paprašius, nes ES 2014-2020 m. laikotarpiui tai leidžia", - akcentavo N. Dubnikovas.

Apžvelgdamas mėsinės galvijininkystės sektorių, D. Dzekčiorius atkreipė dėmesį, kad mėsinių galvijų Lietuvoje skaičius didėja, nors kol kas jie sudaro tik 3 proc. gyvulių. Galimybės plėstis mėsinei galvijininkystei - Rytų ir Pietų Lietuva, kur yra nederlingos žemės.

Daugiausia veislinių gyvulių į Lietuvą importuojama iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, mažiau iš Airijos, Danijos, Austrijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos, jų buvo įvežta ir iš Estijos.

Bendras karvių skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja, bet karvių skaičius mėsinių galvijų sektoriuje didėja. „Į mūsų asociaciją stoja galvojantys pereiti iš pieno ūkio į mėsinių galvijų, taip pat atsiranda norinčių turėti dviejų krypčių ūkius - pieninių karvių ir mėsinių galvijų. Ištikus vieno sektoriaus sunkmečiui, galbūt ūkį gelbėtų kitas. Pieno ūkis pajamas duoda nuolat, mėsinių - du ar tris kartus per metus", - didėjantį ūkininkų susidomėjimą mėsiniais galvijais paaiškino D. Džekčiorius.

Darius Dzekčiorius mėsinės galvijininkystės perspektyvas įvertino teigiamai, nes mėsos suvartojimas didėja, ir kainos bei suvartojimo balansas prognozuojamas teigiamas

Analizuodamas europines rinkos kainas, LMGAGA direktorius informavo, kad didžiausia kaina mokama už kastratus, po to - už telyčias ir tik tuomet už bulius. Lietuvoje, pasak jo, viskas atvirkščiai: kastratų išvis nėra, o telyčios kainuoja 1-1,5 Lt/kg skerdenos pigiau negu buliai. Už kastratą Europoje metų pradžioje buvo mokama 4,3-4,4 EUR/kg skerdenos, už telyčią - apie 10 euro centų mažiau. Lietuvoje už kg skerdenos augintojai gauna apie 9 litus.

Pagrindiniai jautienos importuotojai iš ES šalių yra arabų šalys, Alžyras, Libanas. Eksportas į Rusiją sumažėjo 13,4 proc. - tai lėmė politiniai sprendimai. Eksportas iš ES į Turkiją krito 86 proc. - baigėsi šioje šalyje rėmimo programos, kilo gyvulių sveikatingumo problemų.

Ir jis, ir N. Dubnikovas skatino asociacijos narius būti aktyvesniais ne tik formuojant žemės ūkio politiką, bet ir sprendžiant savus kasdienius reikalus, kooperuotis atsivežant ir parduodant gyvulius. „Parduodami pavieniui negausime geros kainos", - tikino N. Dubnikovas.

LMGAGA nariai į visuotinį susirinkimą negausiai susirinko dėl prasidėjusio darbymečio

Savo patirtimi parduodant galvijus supirkėjui iš Vokietijos pasidalijo ūkininkas Osvaldas Dirsė. Jis liko patenkintas šiuo bendradarbiavimu. „Pirkėjas atsiskaitė greitai. Jam svarbiausia - sveika ir švari banda, gerai įmitę gyvuliai, ūkis turi būti tvarkingas", - pasakojo ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai