Vilnius. Vis dažniau galima paskanauti ir melsvauogių sausmedžių uogų. Kas šis populiarėjantis augalas ir kaip jį auginti Lietuvoje?

Prinokusios melsvauogių sausmedžių (Lonicera caerulea L.) uogos tamsiai mėlynos, švelniu minkštimu, aromatingos, saldžiarūgštės su lengvu karstelėjimo poskoniu.

VU Botanikos sodo Mokslo programų skyriaus tyrėjos dr. Silvos Žilinskaitės teigimu, sausmedžių populiarumas sparčiai auga, nes jie atsparūs šalčiui, nereiklūs, retai serga, nokina vertingas ir ankstyviausias uogas.

Vis dėlto šiemet šaltas pavasaris sustabdė visų augalų vegetacijos pradžią, tad ir sausmedžių uogos pradėjo nokti tik kaip braškės – birželio vidury, derliumi tebedžiugino liepą.

Pasak VU Botanikos sodo Mokslo programų skyriaus tyrėjos dr. Silvos Žilinskaitės, melsvauogiai sausmedžiai Lietuvoje populiarėja

Versliniams uogynams – lenkiškos ir kanadietiškos veislės

Mokslininkės teigimu, Lietuvoje auginamų melsvauogių sausmedžių išvaizda labai įvairi, priklausomai nuo to, kur išvesta veislė. Uogakrūmių aukštis gali būti 0,7–2 m, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, lapai 4–10 cm ilgio. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po 2 lapų pažastyse.

Mūsų šalyje sausmedžiai žydi balandį–gegužę, maždaug po mėnesio sunokina tamsiai mėlynas, su vaškine apnaša, įvairios formos 1,5–3 cm ilgio, daugiasėkles uogas, skoniu primenančias mėlynes.

Sausmedžiai mėlynomis uogomis savaime paplitę Šiaurės pusrutulio borealinėje (vidutinių platumų) zonoje arba kalnuose. Pagrindinė rūšis – melsvauogiai sausmedžiai (Lonicera caeruleaL.) – Lietuvoje savaime neauga, tačiau galima rasti Latvijoje, Ukrainos Karpatų kalnuose, Rusijoje. Lietuvoje gausi sausmedžių kolekcija surinkta VU Botanikos sode.

Melsvauogių sausmedžių krūmų išvaizda priklauso nuo veislės: aukštis gali siekti ir 70 cm, ir 2 metrus

Pasak dr. S. Žilinskaitės, dalis senesnės selekcijos veislių, kilusių iš Rusijos, sunokusios pradeda byrėti nuo krūmo. Naujausios, Lenkijos ir Kanados selekcininkų sukurtos veislės, išsiskiria stambiomis, saldžiomis, kartumo neturinčios ir nebyrančiomis uogomis. Pasirinkus įvairaus ankstyvumo veisles, šviežiomis uogomis galima mėgautis apie mėnesį.

Lietuvoje verslinėms plantacijoms įveisti specialistė pataria rinktis lenkiškas ir kanadietiškas veisles, o mėgėjų soduose tiks ir rusiškos selekcijos veisles, kurios, nors ir byrančiomis uogomis, tačiau pasižymi ištvermingumu, uogų stambumu ir geru jų skoniu.

Iššūkis – lietuviškos permainingos žiemos 

Pasak dr. S. Žilinskaitės, Lietuvos klimatas pastaruosius metus keičiasi, įprastų žiemų neliko, tad neaišku, kaip šie uoginiai augalai prisitaikys prie tokių gamtinių sąlygų.

Rusiškos veislės atpažįstatik du metų laikus (šalta – žiema, atšilo – pavasaris, galima leisti lapelius), todėl labiau nukenčia nuo permainingų Lietuvos žiemų.

Melsvauogiams sausmedžiams nepatinka dideli temperatūros svyravimai. Žiemą po ilgėliau trukusios minusinės temperatūros atšilimą augalai supranta kaip pavasarį ir pradeda sprogti. Vėl sugrįžę šalčiai sprogstantiems krūmams padaro daug žalos, o tikrąjį pavasarį tokiems krūmams kartais ne tik uogų, bet ir naujų lapelių sulaukti nepavyksta.

Anksti pavasarį pradedantys vegetaciją, anksti sausmedžiai ją ir baigia. Lapus mesti augalai jau ruošiasi rugpjūtį, tad jau tada jie paruduoja, susisuka. 

S. Žilinskaitės teigimu, tikėtina, kad prie mūsų klimato geriau prisitaikys naujausios melsvauogių sausmedžių veislės: Wojtek, Zojka, Aurora, Honey Bee, Indigo Treat ir kt. Vis dėlto Lietuvoje dar neatlikta ilgalaikių tyrimų, kaip šios veislės reaguoja į šiltėjančias žiemas.

Indigo Treat veislė, tikėtina, bus viena iš tų, kuri prisitaikys prie lietuviško klimato

„Dažnai melsvauogiams sausmedžiams daug žalos padaro paukščiai, žiemą ar pavasarį nulesdami pumpurus. Nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai ir strazdai“, – sako dr. S. Žilinskaitė.

Pradėjus uogoms nokti, ji pataria krūmus nuo paukščių apdengti tinklu, pramoninėse plantacijose apsaugai nuo paukščių naudojami lazeriniai prietaisai.