Ūkis
Medus iš korių per kraštus nevarva
2016-08-04

Kelmė/ Kaišiadorys/ Biržai. Iš korių per kraštus varvančiu medumi šalies bitininkai šiemet tikina pasidžiaugti negalintys. Kai kuriuose regionuose medaus prisukama net perpus mažiau negu pernai. Bitininkai sutartinai kaltina nepalankius medunešiui šios vasaros orus.

Kelmės rajono bitininkų draugija vienija apie 90 bičiulių. Draugijos pirmininkas Feliksas Ramanauskas teigia šiemet dar nė iš vieno draugijos nario nėra girdėjęs, jog bitelės gerą medaus derlių būtų sunešusios.

„Yra tokia bičiulių nuomonė ir patirtis per eilę metų susiklosčiusi, kad per penkerius metus vieni metai būna labai geri, vieni labai blogi, o kiti - taip sau, vidutiniški. Tačiau šiuos galima laikyti dar prastesniais už tuos blogiausius", - sako pirmininkas.

F. Ramanausko ir jo šeimos nariai turi 70 bičių šeimų. Visi keturi šeimynai priklausantys bitynai yra stacionarūs. Bitininkas anksčiau galvojęs vežioti avilius, derindamas prie tuo metu žydinčių augalų augimviečių, tačiau vėliau apsigalvojo. „Stacionariems bitynams pasirinkome vietoves, kur įvairūs plotai - ir miškas, ir laukai, ir dirbama žemės", - savo apsisprendimą aiškina pašnekovas.

Tiesa, anot  F. Ramanausko, pavasarinis medunešis jo bitynuose buvęs sėkmingas. Medaus išsuko net trečdaliu daugiau nei pernai pavasarį. Pirmą kartą medų kopinėjo gegužės pabaigoje.

Tačiau birželio ir liepos mėnesio medunešis bitininką nuvylė. „Kai liepos pradėjo žydėti, orai bitelėms leido tik kokias tris dienas  jas lankyti. Paskui lijo, ir nektarą išplovė lietus, o ką bitės parnešė į avilį, tą paskui pačios ir suvalgė", - apie liepos medunešio ypatumus pasakoja F. Ramanauskas.

Bitininkas dar rankų nenuleidžia ir rengiasi medų sukti rugpjūtį, tačiau pagalvoja, kad lentynos, kurios ankstesniais metais lūždavo nuo medaus svorio, gali likti apytuštės.

„Stebuklinga" vieta negelbėjo

Daugiau kaip trisdešimtmetį Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, Livintų kaime bitininkaujantis Albinas Motiejūnas šiųmetį derlių laiko vienu iš prasčiausių. Ir visai pelnytai, jei medaus per vasarą greičiausiai nė pusės pernykščio kiekio nepavyks prisukti.

Žmogus liūdnai juokauja, jog nė „stebuklinga" vieta, kurioje jo bitynas yra, negelbėjo. Mat visi jo aviliai stovi pamiškėje - tokioje vietoje, kur dėl augalų įvairovės jų žydėjimo sezoniškumo nesijaučia.

„Visko mano bitelės ten randa - pavasarį žydi blindės, spygliuošiai, pienės pamiškėj; vasarą - avietės, liepos, žoliniai miško augalai", - pasakoja bitininkas.

Jis irgi įsitikinęs, jog didžiausią įtaką dėl prasto derliaus turėjo medunešiui nepalankūs ir permainingi orai.

„Kai oras labai vėsus, augalai, kad ir žydi, nektaro mažai išskiria. Kai lyja, vėl panaši situacija - lietus nektarą išplauna. Kai sausra užeina, ir vėl blogai - nektarą uždžiovina. Kas, kad bitės skraido, bet tuščiai - rezultatai medudėse matosi", - guodžiasi pašnekovas.

A. Motiejūnas sako dar tikėjęsis, kad per liepų žydėjimą bitelės korius užpildys, tačiau liepoms žydint medunešis Kaišiadorių apylinkėse truko tik dvi dienas. Kai kitais metais apie savaitę ar net ilgiau tęsdavosi - proklausomai nuo to, kokios rūšies liepos žydi.

Bitininkas teigia, kad pirkėjai klaidingai medui priskiria kokią nors rūšį - vadina pienių, liepų, aviečių medumi. „Norint taip pavadinti, turi būti tikras, kad šio augalo nektaro meduje yra 70 proc. O bitės kol iki tų liepų ar aviečių nuskrenda, pakeliui žydinčių augalų randa. Taip kad medus dažniausiai būna mišrus. Nebent į grikių ar rapsų laukus avilius išveši, tuomet jau produktas bus iš to augalo", - aiškina pašnekovas.

Gelbsti kultūriniai augalai

Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje gyvenantis Virgilijus Mulokas pasakojo, jog pavasarinio medaus jo bitelės prinešė negailėdamos.

Šiemet pavasarinio išsisukta daugiau nei praeitais metais. Mat bičių šeimas žmogus įkurdino sename sode, kur ir senos didžiulės obelys gausiai žydėjo, ir kiaulpienių buvo pakankamai aplinkui.

Jo nuomone, medunešio produktyvumui pasitarnavo ir tai, kad netoliese kaip tik dviejų upių santaka, o tokioje vietoje - tikra blindžių karalija. Taigi jų dėka koriuose ankstyviausio medaus buvo gausiai.

Nors dauguma bitininkų vasarinį medunešį laiko prastu,  V. Mulokas sako, kad jo bityne vasarinis medunešis labai nesiskiria nuo ankstesnių metų. Mano, kad situacija nėra prasta, kadangi aplinkui plyti kultūrinių augalų laukai. Bitininkas pastebėjęs, jog labai gerai bitelės dirbo ekologiškame pupų bei žieminių rapsų laukuose.

„Jau tris kartus kopinėjau. Paskutinį vis atidėjinėju, nes matau, kad labai gražiai grikiai žydi, ir bitės darbo turi", - sako pašnekovas. Tikina nenusimenąs, kai netoli rapsai sėjami. Džiaugiasi, kad su kaimynystėje laukus dirbančiais ūkininkais gerai sutaria - jie visuomet iš anksto praneša apie numatomą purškimą.

V. Mulokas dažnai ir pats kokios nors nektaringos kultūros pasisėjantis - facelijų arba barkūnų. „Nors daug nesėju, nes dirbu tik daržo dydžio sklypelį, bet rezultatai tikrai pasijaučia. Ypač pasiteisino barkūnai", - patirtimi dalijasi pašnekovas.

Tačiau bitininkas pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis bitelių darbo dieną labai trumpina lietūs. Kad ir trumpai palyja, bet, žiūrėk, porą valandų per dieną paskraidžiusios, jau ir grįžta į avilius...

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai