Ūkis
Mažėja ekologiškų uogynų plotai
2016-10-21

Kaunas. Naujos ekologinių ūkių rėmimo taisyklės - vienas iš veiksnių, lemiančių ekologinių uogynų ir sodų plotų mažėjimą mūsų šalyje. Ypač traukiasi ekologiškų juodųjų serbentų plotai, šaltalankynų plantacijos auga, tačiau ekologinių - taip pat mažėja.

Jei 2010 m. uogos ir vaisiai ekologiškai buvo auginami 5160 ha, tai 2015 m. jie užėmė tik 3398 ha. Ekologiškų juodųjų serbentų plotai per penkerius metus sumažėjo nuo 2149 iki 1063 ha, be to, sumažėjo ir pačių ūkių: 2010-aisiais juoduosius serbentus ekologiškai augino 221 ūkis, 2015 m. - tik 107.

Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos vadovo ir Biržų r. juodųjų serbentų augintojo Adolfo Jasinevičiaus teigimu, juodųjų serbentų plotų mažėjimą pirmiausia lėmė tai, kad pasibaigė vienas paramos laikotarpis, kai išmokos buvo gana didelės, ir prasidėjo kitas, kuriame sugriežtintos taisyklės ir reikalavimai.

Vienas iš nesuprantamų reikalavimų - ypač griežtas uogų šaldymo įrangos sertifikavimas. „Sertifikuotus šaldytuvus turi tik „Vėtrija" Alytuje. Tarkime, iš Šiaurės Lietuvos į Alytų vežti uogas mažais kiekiais neapsimoka, o norint sukaupti didesnį kiekį, reikia turėti sertifikuotus šaldytuvus. Mūsų kooperatyvas „Juodoji uoga" bandė sertifikuoti šaldytuvus, bet taip ir nepabaigė - pritrūko tam tikrų dokumentų. Ir kas gi atsitiks šaldant uogas nesertifikuotose šaldytuvuose?" - nesupranta A. Jasinevičius. Jo nuomone, jei reikalavimai būtų supaprastinti, padidėtų galimybės juoduosius serbentus realizuoti kaip ekologines uogas.

Alytaus r. šaltalankių augintojo ir Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovo Gedimino Radzevičiaus pastebėjimu, naujosios ekologinio ūkio taisyklės atbaido nuo ekologinio ūkininkavimo ir šaltalankių augintojus. Pirmaisiais ir antraisiais šaltalankių įveisimo metais nemokamos jokios ekologinio ūkininkavimo išmokos, nors įveisimo ir augalų priežiūros sąnaudos yra ypač didelės, nes reikia daug rankų darbo, o derliaus ir pajamų iki trečių auginimo metų negaunama.

„Tai nėra teisinga filosofija, juolab kad ir Vokietijoje, ir Danijoje, ir Austrijoje ekologiškų šaltalankių augintojams pirmuosius dvejus metus mokama dviguba išmoka, kuri vėliau mažinama. Kai išlaidos didžiausios, tada jas ir reikia kompensuoti", - įsitikinęs G. Radzevičius. Dar viena problema - sunkiai suderinamas senų ar neteisingai įveistų uogynų atnaujinimas ir dalyvavimas ekologinio ūkininkavimo programoje, bet keisčiausiai atrodo reikalavimai ir nepagrįsti NMA apribojimai, draudžiantys ūkininkams už modernizavimui skirtą paramą įsigytą brangią įrangą panaudoti kitų ūkininkų uogoms apdoroti ir/ar perdirbti. „Tai naujosios programos absurdas, nes iš vienos pusės lyg ir skatinama kooperuotis, bet kartu ir draudžiama, neleidžiama maksimaliai efektyviai išnaudoti brangių investicijų", - sakė šaltalankių augintojas.

Nuo 2010 iki 2016 m. šaltalankynų plotai Lietuvoje išaugo daugiau kaip du kartus - nuo 1 552 iki 3 743 ha, padidėjo ir augintojų gretos - nuo 94 iki 213. Deja, tik mažiau kaip pusė Lietuvoje įveistų šaltalankynų yra ekologiniai. Vidutinis ūkio dydis siekia 15 ha. Net 68 proc. visų šaltalankių plantacijų plyti aštuoniose rajonuose: Akmenės (618 ha), Šilutės (378 ha), Varėnos (320 ha), Biržų (312 ha), Alytaus (387 ha), Jurbarko (281 ha), Panevėžio (185 ha) ir Šiaulių (146 ha). Ypač stipriai plotai išaugo Šilutės r. - per dvejus metus čia įveista beveik 300 ha šaltalankių.

„Mus, asociacijos narius, džiugina tai, kad dabar ateinantieji į šį verslą mąsto kitaip, šaltalankių auginimą mato kaip verslo objektą, iš kurio galima gauti pelną, o ne vien išmokas", -pabrėžė G. Radzevičius. Anot jo, norint iš šaltalankių gauti pajamas, visų pirma reikėtų tinkamai pasirinkti sodinukų tiekėją ir reikiamo dydžio sodinukus ( ne mažesnius kaip 40-60 cm), rinktis ne laukines (jų uogos netinkamos masiniam pardavimui), o kultūrines veisles ir paruošti dirvą lyg kviečiams sėti. Mat viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - sodinimas į pievą. Sodinant pavasarį didžiausia (90 proc.) tikimybė, kad sodinukai sėkmingai prigis, rudenį ji siekia tik 60 proc. Dar viena derlių, kartu ir pajamas mažinanti klaida - netinkamas vyriškų ir moteriškų augalų sodinimo santykis, optimalus - 1:6. Taip pat rekomenduojama vienoje plantacijoje sodinti vienu metu derančių veislių šaltalankius.

Pasak Gedimino Radzevičiaus, šiųmetį šaltalankių derlių visose Baltijos šalyse gerokai sumažino gamtinis reiškinys, kai kovo mėnesį stipriai atšilo, todėl prasidėjo šaltalankių vegetacija, o paskui atėję šalčiai nudegino visus pumpurus ir žiedus. „Tikėtina, kad didžiojoje dalyje plantacijų buvo tik 30 proc. derliaus", - sakė G. Radzevičius, pabrėždamas, kad šių uogų paklausa viršija pasiūlą

„Pati brangiausia šio verslo dalis - uogų su šakelėmis užšaldymas iki -25 oC specialia įranga ir uogų paruošimas. Kiekvienam ūkiui įsigyti šaldytuvus, purtymo įrangą, įsirengti laikymo patalpas ir fasavimo linijas yra labai brangu. Tai puiki niša kooperacijai, todėl artimiausiu metu galvojame kurti gamintojų asociaciją", - sakė Šaltalankių augintojų asociacijos atstovas. Jo teigimu, šaltalankių pardavimo rinka yra didžiulė, uogos labai vertinamos ir paklausios, didžioji dalis Lietuvoje užaugintų ir užšaldytų uogų yra eksportuojamos. Tiesa, į užsienį tiekiamiems šaltalankiams keliami ypač dideli kokybės ir standartizavimo reikalavimai (pvz., reikia atskirai surūšiuoti uogas pagal spalvas).

Daug karotino ir vitamino C turinčių uogų perdirbimo ir panaudojimo galimybės taip pat didžiulės - iš jų galima gaminti kūdikių maistą, sultis, sirupus, net girą (Daivos Kvedaraitės ūkyje gaminama gira apdovanota „AgroBalt" medaliu), uogienes, saldainius, arbatas, pabarstus, įvairius padažus, spausti vertingą aliejų. Kita šaltalankių panaudojimo kryptis - kosmetikos pramonė, yra sukurtos ir lietuviškos linijos, be to, jie naudojami medicinos, chemijos pramonėje. Paklausi prekė Švedijoje - susmulkintos šaltalankių šakelės, kurios naudojamos kaip papildai arkliams šerti.

„Didžiausia problema, kad negalime pasiūlyti pramoninių kiekių stambesniems gamintojams. Per parodą „Rinkis prekę lietuvišką" prie mūsų stendo priėjo kinai ir bandė tartis dėl sulčių eksporto. Jie prašė kas savaitę pakrauti pilną konteinerį, t. y. po 150 tūkst. buteliukų šaltalankių sulčių. Mes tokį kiekį užtikrinti galime dvi savaites, o ką toliau daryti?" - pagrindinę šaltalankių produkcijos eksportavimo problemą įvardijo šaltalankių augintojas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai