Ūkis
Lubinai: dirvožemio gerinimui ir pašarui
2017-08-29

Šalčininkai/Varėna/Vilnius. Lubinai mūsų šalyje dažniausiai auginami dirvožemio gerinimui lengvose dirvose kaip alternatyva žirniams ir pupoms. Šalčininkų rajone, Butrimonių seniūnijoje, ūkininkaujantis Anton Bandalevič su žemės ūkiu susijęs 27 metus, iš jų 25 metus ūkininkas augina lubinus.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis lubinų A. Bandalevič dar nekūlė. „Buvo jau beveik tinkami kulti, bet jau savaitę lyja, tad teks palaukti, kol išdžius", - sako ūkininkas. Tačiau derliaus prarasti nesibaimina, nes pastaruoju metu augina tokias veisles, kurių sėklos nelinkusios byrėti. Pasakoja, jog nors pernai eilė lubinams atėjo tik spalio 20 dieną, derliumi nesiskundė. Taigi, tikina, jog prasti orai dėl lubinų kūlimo ir šiemet negąsdina.

Domisi naujomis veislėmis

A. Bandalevič ypač domisi lenkų selekcininkų išvedamomis naujomis lubinų veislėmis. Pirmenybę teikia neturinčiomis alkaloidų. Mokslo naujoves išbando savo ūkyje, atsirenka pagal savo dirvožemį, mūsų šalies klimatines sąlygas, kitus kriterijus.

A. Bandalevič sako, jog šiemet lubinų vegetacijos metu buvo iškilusi šiokia tokia problema, dėl kurios reikėjo imtis papildomų veiksmų.

„Iš pradžių pavasarį ilgokai sausra laikėsi, o paskui pradėjus lyti lubinai ėmė šakotis ir užaugino vadinamąjį antrąjį aukštą. Taigi, tuo metu, kai apatinis aukštas jau buvo sausas, subrendęs, antrasis žaliavo. Teko panaudoti defoliantų. Kadangi apatiniai jau sunokę buvo, tiems nepakenkė", - pasakoja pašnekovas.

Iš 700 ha ūkininkas lubinų kasmet sėja apie 100 hektarų. Pagal statistiką, jo ūkyje išauginama net 10 procentų visame Šalčininkų rajone auginamų lubinų.

Paprastai prikulia apie 2 tonas iš hektaro, tačiau sako, jog pasitaiko metų, kuomet ir po 3 tonas byra. Įvertinęs šiųmetę situaciją, tikisi prikulti po 2 tonas iš hektaro. Jei anksčiau tekdavo lubinus parduoti užsienyje, pastaruoju metu visą produkciją realizuoja Lietuvoje.

Dirvožemio gerinimas - investicija, kuri atsiperka

Augina šią kultūrą dėl kelių priežasčių. Bene pagrindinė - dirvožemio struktūros gerinimas. Ūkininkaudamas įsitikino, jog norėdamas savo žemėje sėkmingai auginti kviečius, kitas kultūras, privalo sėti ankštinius. Anot jo, žirniai - mūsų sąlygomis „labai sudėtinga kultūra".

„Lubinai iš visų pas mus auginamų kultūrų labiausiai pagerina dirvožemį. Taigi, jei ir kokiais metais nenuimsi labai gero derliaus, turėsi puikiausią priešsėlį. Atsipirks kitais metais, pasėjus kviečius", - įsitikinęs žemdirbys.

Prisipažįsta, kad jį stebina kai kurių ūkininkų trumparegiškas požiūris į dirvožemį, kuomet net nedidelio derlingumo dirvose nesėja ankštinių augalų, o vien kviečius, rapsus.

„Įsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti toks dirvožemis po dešimties metų. Jau ir dabar pasekmės net iš šalies matyti", - nuomone dalijasi A. Bandalevič.

Tačiau ūkininkas perspėja, jog nors lubinai iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvai auginama kultūra, tačiau užima laiko, kol perpranti jų auginimo technologijas. Pasak jo, problema yra ir grybinė lubinų liga - antraknozė. Tačiau dar didesnė problema - tai, jog mūsų šalyje nėra registruoto nė vieno lubinams skirto fungicido...

Lubinai - alternatyva žirniams ir pupoms

Varėnos rajono Merkinės seniūnijos ūkininkas Vytautas Raulonis šiemet užaugino 8 ha lubinų. Jau ne pirmus metus augina lietuvišką siauralapių sideracinių lubinų veislę Derliai. Anksčiau augino daugiau, apie 20 ha, tačiau šiemet plotus pakoregavo rinka, nes turi sudaręs sutartį dėl šios kultūros sėklos.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios auginu lubinus, - dirvožemio gerinimas. Pas mus smėlis, prastos žemės - žirniai, pupos neauga. Bandžiau auginti, bet derliai menki, o chemija brangi, tad neapsimoka", - sako pašnekovas.

Anot jo, tokioms nederlingoms dirvoms gerinti lubinai - gera išeitis, nes auga ir mažesnio našumo žemėse.

Šiųmečio derliaus iki lietaus nespėjo nuimti. Sako, jog tai sumažins sėklos derlių, nes jau dabar matyti, kad sunokę lubinai pradėjo byrėti.

„Skubos tikrai yra, bet kol kas lietus neleido dirbti. Kiekvienais metais kažkiek išbyra, nieko nepadarysi, susitaikiau su tuo. Būdavo dar prastesnių metų, bet ir tai bent trečdalį nuimdavau. Gal ir šiemet sėklai prikulsiu", - guodžiasi žmogus. Didelio derliaus nesitikėjo, nes lubinus šiemet ypač prastose dirvose sėjo, norėdamas jas pagerinti.

Dažniausiai po 2 -2,5 tonos iš hektaro kulia, tačiau prisipažįsta, jog šiemet džiaugsis, jei bent 1 toną iš hektaro prikuls. 

Stiprios ir didelės šaknys - gera azoto kaupykla

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo agronomijos mokslų dr. Zita Maknickienė sako, kad šie metai problemiški lubinams. „Kritulių kiekis birželį, liepą sudarė blogas sąlygas lubinų brendimui. Lubinai išaugo labai aukšti, net žemaūgės jų veislės beveik dvigubai aukštesnės. Be to, labai šakojosi, šalutinės jų atžalos ilgiau žydėjo. Jei jie paprastai vėliausiai nuimami trečią ar ketvirtą rugpjūčio dekadą, šiemet tokiu laiku dar yra žaliuojančių pasėlių, ypač derlingesnėse žemėse", - pasakoja pašnekovė.

Tačiau, anot mokslininkės, džiugina tai, kad nors vasarą buvo palankios sąlygos plisti antreknozei (daug drėgmės, pakankamai šilumos), pastebimi tik pavieniai šios ligos atvejai.

Didžiulis kiekis šiemet užaugusios augalų žaliosios masės rodo ir tai, kad užaugo ir stipri šaknų sistema. Didžiulės, stiprios šaknys lieka dirvožemyje ir praturtina dirvą azotu.

Pasak mokslininkės, lubinai azotu dirvožemį praturtina daugiau už kitas mūsų šalyje auginamas ankštines kultūras. Lubinai azoto sukaupia iki 220-240 kg/ha, o žirniai vidutiniškai 120 kg azoto/ha.

Tradiciškai lubinų daugiausiai auginama Šalčininkų, Varėnos rajonuose. „Ten, kur lengvos dirvos. Tačiau apie šią kultūrą galima pasakyti, kad ir sunkesnėse dirvose ji puikiai auga ir dera", - sako mokslininkė.

Lubinai - ateities kultūra

Lubinus Z. Maknickienė vadina ateities kultūra. „Mažesnio alkoloidingumo lubinai - perspektyvi kultūra. Tai yra didžiulis baltymų šaltinis. Lubinai - begliuteninis augalas, vadinasi, jo produktus gali vartoti alergiški gliuteinui žmonės, taip pat sergantys diabetu, nes juose nėra pieno cukraus, vaikų mitybai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute sukurta nemažai hibridinių veislių. Kitąmet planuojama atlikti veislių išskirtinumo, stabilumo testus, kad jos būtų įrašytos į ES bendruosius žemės ūkio augalų veislių katalogus.

MŪ inf.

Papildomai skaitykite:

Siauralapiai lubinai - ir pašarui, ir žaliajai trąša

Lubinai pamiršti be reikalo

Lubinų auginimo perspektyvos ir problemos

Lubinų auginimas

Siauralapiai lubinai maistui - mokslininkų planas

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai