Ūkis
Lietuvos derlingumo potencialas dar neišnaudotas
2015-09-29

Vilnius. Lietuvoje derlingumo potencialas dar nėra išnaudotas, todėl esant palankiomis gamtos sąlygomis, ateityje galima sulaukti dar didesnių derlių, teigia SEB analitikas. Tado Povilausko teigimu, didžiausia šalies augalininkystės problema ta, kad didžioji dalis derliaus eksportuojama, nesukuriant daugiau pridėtinės vertės šalies ekonomikai.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacija, nurodo, kad šiais metais prognozuojamas didžiausias derlius - 5,9 mln. t grūdinių augalų, iš jų  5,5 mln. t javų. Palyginti su 2014 metais, derlius turėtų didėti 10,5 proc. Padidėjimas tūrėtų būti gautas pasėlių didėjimo bei struktūros pasikeitimo sąskaita. Nors javų pasėlių plotai keitėsi nežymiai, tačiau užsėta net 43 proc. daugiau žiemkenčių. Dėl jų didesnio derlingumo ir bus gautas didesnis derlius.

Daugiausiai prognozuojama gauti kviečių (daugiau kaip 21 proc.) - 3,9 mln. t, tuo tarpu dėl sumažėjusių rapso pasėlių - didesnio derliaus nebus gauta - 506 tūkst. t. Dėl mažesnio cukrinių runkelių pasėlių ploto jų derlius prognozuojamas 30 proc. mažesnis ir sieks 713 tūkst. t. Rugsėjo mėnesį koreguotas bulvių derlingumas, jų derlingumas siekia 15 t iš ha, derlius - 343,5 tūkst. t, 26,7 proc. mažiau nei pernai.

Grūdinių augalų derlingumas siekia 3,9 tonas iš hektaro, javų - 4,1, žieminių javų - 4,7, vasarinių -3,4 t iš ha. Kviečių derlingumas pasiekė 4,7 rugių - 2,5, miežių - 3,5, kvietrugių -3,7, avižų - 2,4, grikių - 0,9, kukurūzų - 6,1, rapsų - 3,1, cukrinių runkelių - 58 t iš ha.

„Šalies grūdininkų rekordai džiugina, bet jie daugiausiai išsiunčiami į užsienį, todėl nesukuria daugiau pridėtinės vertės šalies ekonomikai. Turbūt dar kelerius metus matysime, kad didžioji dalis grūdų bus eksportuojama į Artimuosius Rytus, Afriką, iš ko pelnysis uostas, pervežėjai", - antradienį spaudos konferencijoje teigė T. Povilauskas.

Anot jo, grūdų eksportas ateityje turėtų tik augti, nes vidaus vartojimas stagnuoja. „Žmonių skaičius vidaus rinkoje nedidėja, maisto produktų poreikis yra pakankamai stabilus. Pašarų gamyba taip pat neauga, nes nesiplečia gyvulių auginimas", - teigė SEB analitikas.

T. Povilausko teigimu, noras greitai didinti derlių taip pat turi neigiamos įtakos dirvožemio kokybei.

BNS, ŽŪM, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai