Ūkis
Lietuvoje bręsta europinio lygio derlius
2015-06-30

Akademija (Kėdainių r.). Kaip ir kasmet, birželiui baigiantis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai sudaro preliminarias derliaus prognozes. Šiemet laukiama tikrai gausaus derliaus - 5,5 t/ha vidutinis žieminių kviečių derlingumas dar niekada nebuvo prognozuotas.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Irena Gaurilčikienė apibendrino visą surinktą informaciją pagal atskirus šalies regionus. Mokslininkai patikino, kad derliaus laukiama gausaus - tokio, koks paprastai kuliamas Vakarų Europos šalyse. Tik štai ar džiugins žemdirbius jo supirkimo kainos - niekas nedrįsta prognozuoti.

Vakarų Lietuvoje. Po neįprastai šiltos žiemos atėjo šiltas kovas:vidutinė oro temperatūra siekė plius 4,0 °C (3,8 ° aukštesnė negu standartinė klimato norma). Per mėnesį kritulių iškrito 79,4 mm (172,2 proc. normos). Augalų vegetacija prasidėjo kovo pabaigoje. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 10,1 °C (t. y. 1,2 ° žemesnė negu standartinė klimato norma). Per mėnesį iškrito 42,2 mm kritulių (95,5 proc. normos). Dirvožemio drėgmė 0-10 cm gylyje mėnesio pradžioje buvo 19,3-25,5 proc., o mėnesio pabaigoje drėgmės jau pradėjo trūkti (11,8-17,2 proc.).

Birželio pradžioje drėgmės trūkumas ir žemesnė temperatūra pristabdė žemės ūkio augalų augimą. Javų pasėliuose pradėjo plisti dryžligė. Vasariniuose rapsuose pasirodė rapsiniai žiedinukai. Pastebėti amarai ant pupų, straubliukai ant žirnių, o miežiuose - tripsai.

„Vidutinis žieminių kviečių grūdų derlingumas 5,5 t/ha dar niekada anksčiau nebuvo prognozuotas Lietuvoje! Tačiau bijau, kad europinės kainos gerokai atsiliks nuo europinio šių metų derliaus", - sako LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza

Hidroterminis koeficientas (HTK) gegužės mėnesį buvo 2,1 (perteklinis drėkinimas), o birželį jis siekė tik 0,4 (didelė sausra). Laimei, birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio pradžioje palijo (iškrito 56,4 mm kritulių). Tai labai padės augalams atsigauti pos sausringo laikotarpio. Kur kas prasčiau negu pernai, atrodo kukurūzai -jų augimas ir vystymasis vėluoja.

Šių metų pavasaris ir vasaros pradžia buvo nepalankūs kukurūzams augti: trūko drėgmės ir ypač šilumos

Vidurio Lietuvoje. Kovo mėnesį vyravo sausi ir šilti orai - mėnuo buvo 5,1 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį. Apie kovo 10 d. atsinaujino žiemkenčių ir žieminių rapsų vegetacija (labai panašiu metu, kaip ir 2014 m.). Vyraujant sausiems ir vėjuotiems orams, dirvos greitai džiūvo. Kovo 16-17 d. buvo tręšiami žiemkenčiai ir žieminiai rapsai. Kovo antroje pusėje žieminiai javai gražiai žaliavo. Tačiau dėl permainingų orų intensyvus augalų augimas prasidėjo tik balandžio antrąjį dešimtadienį.

Balandžio orai buvo permainingi: pasitaikė šalnų, lietūs būdavo dažni, bet negausūs. Per mėnesį iškrito 129 proc. daugiametės normos. Gegužės orai taip pat buvo permainingi. Nors dauguma naktų buvo vėsios, bet šalnų neužfiksuota. Kritulių per mėnesį iškrito 96 proc. daugiamečio vidurkio. Gegužės trečio dešimtadienio viduryje išplaukėjo žieminiai rugiai, po jų - keliomis dienomis vėliau ir žieminiai kvietrugiai (pernai šis augalų išsivystymo tarpsnis buvo pasiektas savaite anksčiau).

Birželio pirmąją dekadą dirvoje pradėjo mažėti drėgmės. Viršutiniame 0-10 dirvožemio sluoksnyje drėgmės kiekis žieminių kviečių, vasarinių miežių, vasarinių rapsų ir raudonųjų dobilų pasėliuose sumažėjo iki augalų vytimo lygio. Labai artimas drėgmės kiekis šiai kritinei ribai buvo ir cukrinių runkelių pasėliuose. Birželio antrąją dekadą drėgmės kiekis dirvožemyje pasiekė mažiausią šiais metais drėgmės kiekio ribą - 7-10 proc. 0-10 cm dirvožemio sluoksnyje.

Pastebėtina tai, jog šią vasarą, nors dirvose ir trūko drėgmės, vis tik augalų (cukrinių runkelių ar javų) lapai vidurdienį neprarasdavo turgoro ir nesuglebdavo, kaip kad būdavo ankstesniais metais. To priežastis - nebuvo aukštos oro temperatūros dienomis. Be to, birželio rytais pasėliuose būdavo gausi rasa, o laukuose tvyrodavo rūkas. Tad augalai pasisavindavo dalį taip jiems taip reikalingos drėgmės per stiebus ir lapus. Javų būklė labai pagerėjo pagaliau gausiau palijus.

Kai kuriuose žieminių javų pasėliuose ypač gausiai išplitusios dirvinės smilguolės. Lapų ligų nedaug: yra septoriozės, kviečių dryžligės. Matyti lemų ir pjūklelių pažeidimų. Anksti pasėtų vasarinių javų pasėliai taip pat žada gerą derlių. Kiek prasčiau atrodo vėlyvos sėjos vasarojus bei vėlyvos sėjos vasarinių rapsų pasėliai. Vasariniai rapsai labai įvairaus išsivystymo - ankstyvos sėjos - jau žydi, vėlyvesnės - dar tik pradėjo formuoti žiedynus. Kai kur rapsai nevienodo aukščio, reti, turi tik pagrindinį stiebą ir prastai šakojosi.

Šiemet gausu kenkėjų: rapsuose - žiedinukų, paslėptastraublių, o visuose javuose - daug amarų ir kitų čiulpiančių kenkėjų.

Kukurūzų būklę galima vertinti kaip vidutinę. Jų vystymasis šiais metais atsilieka apie savaitę palyginti su 2014 m. Žirniai bei pupos šiemet yra žemesni negu įprastai. Cukrinių runkelių pasėlių būklė gera: vienodai sudygę ir išsivystę.

Šiemet pupos žemos, bet jau žydi

Bulvių pasėliai atrodo vidutiniškai. Po pasodinimo dirvos ilgai buvo vėsios, o neretai ir drėgnos. Žinoma atvejų, kai jos, pažeistos bakterinio puvinio, nesudygusios supuvo arba labai išretėjo. Po sudygimo bulvės, stokodamos šilumos, neišaugino reikiamos lapijos, po kurią jau šmirinėja kolorado suaugėliai, dėdami kiaušinius. Stipriai praretėję kerai liko žemi, pažeisti virusų bei juodosios kojelės. Dabar palijus ir padidėjus paros vidutinei temperatūrai, neišvengiamas bulvių maro plitimas.

Kadangi pavasarį Vidurio Lietuvoje drėgmės pakako, tad pirmos žolės derlius gautas panašus kaip ir pernai. Dėl palankių šienapjūtei orų paruoštų pašarų kokybė labai gera.

Šiaurės Lietuvoje žiema buvo švelni, nors ir beveik besniegė; visi žiemkenčiai peržiemojo gerai. Balandžio pirmomis dienomis buvo sėjami vasariniai miežiai, vasariniai kviečiai, žirniai ir pupos. Ankstyvos sėjos kviečiai ir miežiai sudygo puikiai ir vystėsi labai gerai. Pasėjus antrą balandžio dešimtadienį, nebuvo lietaus ir vasarojus išdygo nevienodai, tačiau esant šiltiems orams pasėlis pasitaisė, nors kritulių per mėnesį iškrito tik 66 proc. palyginti su daugiamečiu vidurkiu.

Gegužė buvo 1 oC šaltesnė už daugiametį vidurkį, kritulių iškrito tik 65 proc. Birželio pradžioje vasariniai javai silpniau vystėsi dėl drėgmės stokos, ypač prastai augo pupos. Jos pradėjo žydėti nepasiekusios 0,5 m ūgio. Žieminiai augalai dėl stiprios šaknų sistemos beveik nereagavo į užsitęsusį sausringą laikotarpį.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje gegužės vidutinė oro temperatūra kaip ir birželio pirmąjį dešimtadienį buvo 1,0-p1,1 °C žemesnė, palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Vyravo itin vėsios naktys. Vietomis dirvos paviršiuje būta šalnų. Gegužę buvo 12 lietingų dienų, iškrito 50,5 mm kritulių ir tai 32 proc. daugiau negu daugiametė norma. Iki birželio 13 d. dirvos buvo sausos ir augalams trūko drėgmės. Šiuo metu dažnai palyjant, drėgmės pakanka.

Žieminių kviečių pasėliai tankūs, vešlūs ir nepiktžolėti. Lapų ligų paplitimas minimalus. Kalvose ėmė ryškėti drėgmės stygius. Pastarųjų dienų krituliai, dirvas gražindami į normalų drėgnumą, suaktyvino ne tik augalijos, bet ir ligų gyvybinius procesus.

Lengvose žemėse žieminių rugių pasėliai geri. Sunkesnėse dirvose pavasarėjant šiek tiek išmirko, tad yra retoki bei piktžolėti. Ligų nepastebėta, drėgmės pakankamai. Žieminiai rapsai peržiemojo gerai. Vietomis pamirko, bet pasėliai pakankamai tankūs, nepiktžolėti ir vešlūs. Žydėjo gausiai, bet bitėms dirbti juose oras buvo per vėsus. Pakankamai užmegztų ankštarų, bet kiek jose bus sėklų, dar sunku pasakyti. Vasariniai rapsai dygo labai sunkiai ir netolygiai, pasėliai skirtingo aukščio ir reti. Žydi tik pagrindinis stiebas, ant retų šoninių ūglių dar tik pumpurai. Tikėtina, kad po lietaus augalai dar pagausins šoninių ūglių, pasėliai turėtų sutankėti. Derlius priklausys ir nuo žiedinukų veiklos.

Vasarinių kviečių pasėlių būklė ir būsimas derlius priklauso nuo tręšimo - silpniau pamaitinti yra reti. Vasarinių miežių pasėlio būklė priklauso nuo startinio patręšimo pavasarį. Krūmijimasis silpnas, minimalus ligotumas, dirvose drėgmės dabar jau pakankamai. Pasėliai nepiktžolėti, bendras vaizdas neblogas. Kukurūzų pasėliai žemi, reti ir piktžolėti. Intensyviau pradėjo augti tik dabar, kai sušilo orai ir palijo. Grikių pasėliai žemi: augalai vos sprindžio aukščio, o jau su žiedais. Jiems po sėjos labai trūko drėgmės. Žirnių pasėliai gražūs.

Rytų ir Pietryčių Lietuvoje vidutinė birželio mėnesio oro temperatūra buvo apie 0,3 °C aukštesnė už standartinę klimato normą (SKN). Kritulių birželio mėnesį iškrito labai nedaug. Pietryčių Lietuvoje dirvožemiai buvo sausoki, tačiau augalai nevyto. Prasidėjus trečiajam birželio dešimtadieniui, gausiai palijo, pasėliai atsigavo. Grikiai atrodo vešliai, ruošiasi žydėti. Bulvių pasėliai atrodo neblogai. Dobilai žydi, varpinės žolės išplaukėjusios. Žolynų būklė vidutinė.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) pateiktas lentelėje. Joje nurodyti apibendrinti LAMMC Žemdirbystės instituto bei regioninių padalinių - Trakų Vokės, Vėžaičių, Elmininkų, Joniškėlio, Rumokų, Upytės, Perlojos bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos - duomenys.

Prognozuojamas derlingumas 2015 m. birželio 30 d.

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

4,5

6,0

4,0

5,5

Žieminiai rugiai

3,0

4,7

2,0

2,8

Žieminiai kvietrugiai

3,5

6,2

3,2

4,1

Žieminiai miežiai

X

4,5

X

4,5

Žieminiai rapsai

3,0

4,1

2,8

3,7

Vasariniai rapsai

1,5

2,2

1,5

1,9

Vasariniai miežiai

2,8

4,5

2,5

4,0

Vasariniai kviečiai

3,5

4,9

2,5

4,5

Vasariniai kvietrugiai

3,5

4,0

1,5

3,5

Avižos

2,5

3,5

2,0

2,6

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0*

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,3*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

+

+

+

+

Kukurūzai (grūdams)

+

+

+

+

Grikiai

1,0

1,1

0,8

1,1

Žirniai

2,0

3,0

1,7

2,5

Pupos

2,5

4,0

2,0

3,4

Cukriniai runkeliai

-

58

-

58

Bulvės

16

18

15

16

Daugiametės žolės (šienas)

2,5

4,5

2,0

3,1

Pastaba:  X - nėra duomenų arba neauginama. * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra. + prognozuoti per anksti

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai