Ūkis
Lietuviško baltojo aukso niekas deramai neįvertina
2014-10-27

Kelmė. Gyvulininkyste besiverčiantis Kelmės rajonas sulaukė įvertinimo. Už gyvulininkystės vystymą savivaldybės parvežta „Auksinė krivūlė" (Lietuvos savivaldybių asociacijos devinti metai teikiami apdovanojimai) ir žemės ūkio viceministrų vizitas ūkininkams įžiebė viltį, kad jų darbas nėra betikslis, o šiose apylinkėse tekanti baltoji nafta - tik laikinai neįvertintas turtas.

Kelmės rajone nuo seno puoselėjama gyvulininkystė. Tokį pasirinkimą nulėmė kalvotas reljefas ir augalininkystei netinkamos dirvos. Dabar Kelmės rajone yra registruota 3 114 gyvulių laikytojų, kurie augina 31 607 galvijus, iš jų - 13 185 melžiamas karves. Pasak Kelmės rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, šie skaičiai neatsirado savaime - tai žemdirbių ir juos vienijančių bei aptarnaujančių organizacijų, tarnybų bendras nuopelnas.

„Neteisinga būtų sakyti, kad vien Savivaldybė ar Žemės ūkio skyrius nusipelnė „Auksinės krivūlės" įvertinimo. Žemdirbiams iškilusius klausimus, problemas sprendžiame drauge -  Ūkininkų sąjunga, gyvulių produktyvumo kontrolieriai, gyvulių veislininkystės specialistai, veterinarai, aplinkosaugininkai, konsultantai. Matome, ko žemdirbiams trūksta, kuri institucija geriau dirba, o kuri galėtų ir pasistengti. Tuos, kurie labiausiai padeda ūkininkams nepasiklysti įstatymų labirintuose, prisilaikyti įvairių reikalavimų, įvertiname ir pagerbiame švenčių metu", - sako J. Rimkus.

Šviesa tunelio gale?

Praėjusią savaitę Kelmės rajone viešėję žemės ūkio ministerijos viceministrai Saulius Cironka ir Albinas Ežerskis susitiko su gyvulių augintojais. Susitikime dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos atstovai. Žinia, kad gyvulininkystė ir toliau išlieka prioritetine žemės ūkio šaka, tarp kelmiškių didelių ovacijų nesulaukė, tačiau viltį, kad ne viskas prarastai, įžiebė. Pasak ūkininkų, daugiau optimizmo žada ir keliais centais pakilusios pieno kainos bei trumposiomis žinutėmis gaunami pranešimai apie paskaičiuotas išmokas, kurių visi nekantriai laukia.

„Naują fermą statau, įrengimai nauji. Prasiskolinau bankams, išleidau visas santaupas ir dabar žvalgausi", - sako ūkininkas Kęstutis Levickis, laikantis 46 galvijų bandą (su prieaugliu). Ūkininkas piktinasi, kad pieno supirkėjai, nors ir kilstelėjo kainą, tolesnius žingsnius slepia. „Anksčiau 60 centų mokėjo, dabar dviem centus pakėlė, o kiek mokės spalio mėnesį, nesako. Klausk kiek nori, atsakymo negausi. Kokia čia paslaptis? - pyksta ūkininkas. - Vienybės tarp lietuvių nėra, vienam taip atrodo, kitam kitaip. Nors pienas - lietuvių baltasis auksas, bet niekas to deramai neįvertina".

Stambiausias Kelmės rajono ūkininkas Liudvikas Janušauskas, laikantis 264 melžiamas karves, patvirtina, kad perdirbėjai šiek tiek pakėlė pieno supirkimo kainas, tačiau 80 centų jos nesiekia.

„Prieš kainų krizę buvo minčių plėsti ūkį, bet situacija taip susiklostė, kad reikėjo viską stabdyti. Planavau tvartus tvarkyti, gyvulius į vieną vietą perkelti. Pradėjau statybas ir laiku sustabdžiau", -  pasakoja L. Janušauskas, pasvarstydamas, kad gyvulininkystės Kelmės rajone atsisakyti būtų sudėtingiau nei kitose rajonuose, kur žemė derlinga ir galima imtis augalininkystės.

„Esame gyvulininkystės kraštas, todėl smagu, kad Savivaldybė įvertinta, o mes bent kiek pastebėti", - sako ūkininkas, pajuokaudamas, kad gera valdžia ta, kuri dirbti netrukdo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai