Ūkis
LGVA narių ūkiuose daugėja ir veislinių karvių, ir kontroliuojamų bandų
2015-04-14

Raseiniai. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA), vienijanti 1 728 narius, džiaugiasi ne tik didėjančiu narių skaičiumi, bet ir augančia veislinių karvių banda. Šis faktas LGVA ataskaitos susirinkime, vertinant bendrą pieno ūkių padėtį šalyje, pavadintas neeiliniu.

LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas metinėje veiklos ataskaitoje akcentavo svarbiausius dalykus: holšteinų veislės karvių skaičius 2013-2014 m. padidėjo iki 11 857 (2012-2013 m. buvo 4 443), o vidutinis jų primilžis per metus - iki 8 231 kg pieno iš karvės. LGVA galvijai sulaukė pripažinimo ir „Agrobalt 2014" parodoje - aukso medalį gavo Šakių rajono Lukšių ŽŪB holšteinų veislės telyčia.

LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas (kairėje) ir Lukšių ŽŪB atstovas bei LGVA tarybos narys Kastytis Krištolaitis

Apie savo patirtį ir įžvalgomis apie pienininkystę bei gyvulių šėrimą mintimis dalijosi produktyviausio Lietuvos pieno ūkio savininkas Tomas Raudonius (Šilalės r.). Vidutinis jo ūkio karvės produktyvumas per  metus yra 10 169 kg 4,49 proc. riebumo ir 3,24 proc. baltymingumo pieno. Palyginti su 2005 m., produktyvumas išaugo beveik dvigubai. Ūkininkas neabejoja, kad tokiam produktyvumui didelės įtakos turi gera genetika, šėrimas ir bandos valdymas. „Tai trys drambliai, ant kurių laikosi pieno ūkio gerovė", - teigė per 200 melžiamų karvių laikantis T. Raudonius.

Tomas Raudonius su kolegomis dalijosi sėkmingo ūkininkavimo patirtimi

Reprodukcijai ūkyje naudojama itin gerai vertinamų bulių Var Calano ir Jobess sperma. Kalbėdamas apie karvių šėrimą, T. Raudonius akcentavo kukurūzų silosą, kuris yra 20 proc. pigesnis ir vertingesnis negu žolės, be to, užtrūkusioms karvėms išsprendžia kalio problemą. Užtrūkusioms jis rekomenduoja taip pat duoti kuo daugiau šiaudų. Racioną būtina papildyti būtinais mineralais, naudoti pašarinę urėją.

LGVA susirinkime buvo pagerbti ūkiai ir bendrovės, pasiekę geriausius produktyvumo ir veislininkystės rezultatus. 10 tūkst. kg ribą peržengė T. Raudonio ūkis. Daugiau kaip 9 tūkst. kg pieno per metus primelžta R. Vasienės (Telšių r.), J. Martišiaus (Plungės r.), D. Kairaitienės (Kazlų Rūdos sav., ši ūkininkė laiko 433 melžiamas karves), E. Jasiulio (Raseinių r.), L. Janušausko (Kelmės r.), S. Baltrušaičio (Raseinių r.), M. Buto (Kėdainių r.), J. Živatkausko (Telšių r.), S. Lieliungos (Mažeikių r.), R. Svipo (Lazdijų r.), I. Petrauskienės (Šilutės r.) ūkiuose. Apdovanoti ir per 7-8 tūkst. kg pieno iš karvės vidutiniškai melžę LGVA nariai. 

LGVA narius sveikino asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė (stovi)

Kaip vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė Vokietijoje

E.Gedgaudo teigimu, LGVA narių ūkiuose kontroliuojamų galvijų skaičius pastaraisiais metais išaugo iki beveik 80 tūkst.  ir vis daugiau ūkininkų supranta šią būtinybę, nors Lietuvoje kol kas kontroliuojama tik 45 proc. bandų (bendras kontroliuojamų skaičius Lietuvoje 2013-2014 buvo 142 tūkstančiai karvių).

Apie Vokietijos produktyvumo kontrolės patirtį pasakojo LGVA kviestinis svečias - įmonės VIT (Vereinigte Informationssysteme Tierhaltung  - Jungtinė gyvulininkystės informacinė sistema) atstovas Kristofas Tetjė (Christoph Tietje).

VIT - nepriklausomas Vokietijos gyvulininkystės informacijos ir apskaitos centras. Tai nepelno siekianti nepriklausoma ūkininkų organizacija, veikianti atskiruose regionuose. Palyginimui: Lietuvos GPK yra valstybės valdoma ir pelno siekianti UAB.

Kristofas Tetjė pasakojo apie Vokietijos produktyvumo kontrolės patirtį

Vokietijos gyvulių augintojų organizacijos savo duomenis VIT naudoja pieninių galvijų genetiniam vertinimui. VIT taip pat apdoroja visus Liuksemburgo (CONVIS) pieninių galvijų duomenis,  o holšeinų duomenys iš Liuksemburgo ir Austrijos taip pat įtraukiami į Vokietijos genetinį vertinimą.

Vidutinis karvės produktyvumas Vokietijoje yra 8 320 kg per metus, tačiau holšteinų fryzų produktyvumas, naujaisiais duomenimis, siekia 8 865 kg. Šiuo metu vidutinis juodmargių holšteinų produktyvumas yra 9 355 kg 3,95 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno.

Vokietijoje gyvulių produktyvumo kontrolė paremta savanorišku principu, joje dalyvauja 67 proc. pieno ūkių, kurie laiko 85 proc. visų šalies pieninių karvių. Tai reiškia, kad pieno apskaitoje dalyvauja 3,6 mln. karvių. Pasak K. Tetjė, apskaitą labiau linkę vykdyti dideli ūkiai. Nuolatinis pieno kiekio didėjimas Vokietijoje susijęs su pieninių bandų didėjimu pastaraisiais metais.

VIT duomenis bandos valdymui teikia 6 dienas per savaitę ir jie gali būti perduodami paštu (tiek mažiems, tiek dideliems ūkiams),  internetu, taip pat į bandos valdymo programas, jeigu to pageidauja patys ūkiai. Ūkininkas gali pasirinkti iš daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų: bandos suvestinę, ataskaitas apie esamą situaciją, tešmens sveikatingumą, gyvulio veislinę vertę, vaisą, veršiavimąsi ir t. t. Labai įdomios ataskaitos apie energiją ir baltymus, kuriose būna ir pateiktos rekomendacijos ūkiams.

Duomenis ūkininkas gauna per maždaug tris su puse dienos: pavyzdžiui, jeigu kontrolinis melžimas buvo pirmadienį po pietų, tai ketvirtadienį arba penktadienį informacija bus internete ir išsiųsta paštu.

Pieno apskaitą VIT vykdo remdamasi tarptautinėmis ICAR ir nacionalinėmis ADR taisyklėmis, be to, yra atsižvelgiama į papildomus ūkininkų reikalavimus. Pieno apskaita Vokietijoje yra remiama, tačiau paramos dydis atskirose Vokietijos žemėse labai skiriasi. Rėmimas svyruoja nuo 1,57 iki 10,23 eurų už karvę per metus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai