Ūkis
Kūlėtos varpos lauke įspėja: sėklą ruošti reikės itin atidžiai
2017-07-11

Akademija (Kėdainių r.). Kūlių sukėlėjai visiškai sunaikina varpose esančios grūdus. Iki varpų pasirodymo neįmanoma nustatyti, ar augalai užsikrėtę dulkančiosiomis kūlėmis, kadangi sergantys augalai niekuo nesiskiria nuo sveikųjų. Kūlės yra viena iš tų ligų, kurias sukelia per sėklą plintantys grybai, o šiuos sunaikinti galima veiksmingais beicais. Tiesa, net ir geriausi produktai ne visada garantuoja 100 proc. apsaugą.

Kviečiuose pavojingiausios iš tokių ligų yra kietosios kūlės, pavasarinis pelėsis, pašaknio puviniai. Miežiuose - dulkančiosios kūlės, tinkliškoji dryžligė ir pašaknio puviniai. Pupose ir žirniuose - askochitozė ir pašaknio puviniai.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė ir šio skyriaus mokslininkė Akvilė Jonavičienė seminare „Agrovizijoje" kaip tik ir kalbėjo apie pavojingiausias su sėkla plintančias javų ir pupinių augalų ligas

Žala kai kuriais metais būna nemaža

Kaip rodo mokslininkų tyrimų rezultatai, 2015 m. pasėjus kietosiomis kūlėmis užsikrėtusią žieminių kviečių sėklą, 2016 m. subrendo vidutiniškai 2,8 t/ha mažesnis derlius, lyginant su derliumi, gautu pasėjus registruotais beicais beicuotą sėklą.

Ketverių tyrimų metų vidutiniais duomenimis, pašaknio puviniai žieminių kviečių grūdų derlių sumažino 0,25 t/ha, žieminių kvietrugių - 0,23 t/ha, žieminių rugių - 0,19 t/ha. Dėl pavasarinio pelėsio tikėtinas iki 0,5 t/ha žieminių kviečių derliaus sumažėjimas, o palankiais ligai plisti metais derliaus nuostoliai gali būti didesni negu 1 t/ha.

„Dulkančiosiomis kūlėmis užsikrėsti didžiausia rizika kyla toms miežių veislėms, kurios yra atviro žydėjimo tipo (kaip žinia, ne visi vasariniai miežiai žydi atvirai). Jei dar ir meteorologinės sąlygos palankios užsikrėtimui, tai iš karto galime spėti, kad tais metais išaugintų sėklų užsikrėtimas kūlėmis bus didesnis", - paaiškino R. Semaškienė. Mokslininkė pasidalijo patirtimi, kad labai dažnai žemdirbiai, pamatę vos vieną kitą kūlėtą varpą lauke, nusprendžia, kad beicas neveikia. Tačiau iš tiesų, jei yra stiprus užsikrėtimo fonas, net ir veiksmingiausias beicas nesunaikins visų ligos pradų.

„Turėjome patirtį, kur bandymuose kontroliniame variante buvo labai stipriai kūlėmis pažeistas pasėlis: 1 kvadratiniame metre - nuo 21 iki 35 kūlėtų varpų. Štai tokiais atvejais išryškėja beicų veiksmingumas. Jei užsikrėtimas mažas, tai visi beicai apsaugo 100 procentų", - sakė R. Semaškienė. „Šiemet daromuose beicų veiksmingumo nustatymo bandymuose, kur panaudota smarkiai užsikrėtusi dulkančiųjų kūlių sukėlėju sėkla, beicai veiksmingai sumažino kūlėtų varpų kiekį pasėlyje", - patikino A. Jonavičienė.

Aktualiausia sėkliniams pasėliams

Mokslininkės paaiškino, kad labiausiai reikia kreipti dėmesį į dulkančiąsias kūles sėkliniuose pasėliuose, kad nekiltų problemų jų sertifikuojant, tačiau gamybiniuose plotuose kyšanti viena kita kūlėta varpa - tikrai ne tragedija, ūkininkai dėl to neturėtų nerimauti.

Žemdirbiai dažnai painioja kietąsias kūles su dulkančiosiomis ir nuogąstauja, kad ligotos varpos sugadins visą produkciją (kietosios kūlės suteikia specifinį nemalonų silkės kvapą). Kietųjų kūlių sporomis  užteršti grūdai nepageidaujami supirkėjų. Dulkančiosios kūlės, priešingai negu kietosios, neturi įtakos pašarinių ir maistinių grūdų kokybei. Dėl dulkančiųjų kūlių sunaikintų grūdų mažėja tik derlius. Kūlėtų varpų kiekis pasėlyje procentais tokia pat dalimi sumažina derlių (pvz., jei pasėlyje randama 1 proc. kūlėtų varpų, netenkama 1 proc. grūdų derliaus). Taigi, kai ūkiniame pasėlyje matoma viena kita kūlėta varpa, per daug baimintis neverta. Derliaus nuostoliai dėl to nebus dideli, grūdų kokybė nenukentės. Tuo tarpu reikalavimai sėkliniams pasėliams daug griežtesni: kūlėtų varpų turi būti kuo mažiau.

Dulkančiosios kūlės aktualesnės miežiuose, o kietosios kūlės - žieminiuose kviečiuose, bent jau Lietuvos sąlygomis. Būna jų ir vasariniuose kviečiuose, ir matyti, kad užsikrėtimas labai priklauso nuo veislės. Tuo įsitikinti galima atliekant bandymus, kai sėkla specialiai užkrečiama patogenais. Kai kurios veislės taip ir nesuserga. Daug kas priklauso ir nuo dygimo sąlygų. Mat užsikrėtimas kūlėmis vyksta tada, kai daigelis kalasi iš dirvos paviršiaus, o užsikrėtimo požymiai išryškėja tik javams išplaukėjus.

Kai sėjama dulkančiosiomis kūlėmis užkrėsta sėkla, visada reikia pasirinkti beicą, savo sudėtyje turintį veiksmingą nuo šios ligos sukėlėjo veikliąją medžiagą, ir naudoti didžiausią registruotą produkto normą. Labai svarbu ir beicavimo kokybė - kad beicas visus grūdus padengtų tolygiai, neliktų neapveltų sėklų. Beicų efektyvumas gali sumažėti, beicuojant nevalytą sėklą, nes kiekviena šiukšlė ar dulkė savo paviršiumi sugeria beicą ir sėkliniam grūdui turėjęs tekti beico kiekis sumažėja; tuo pačiu suprastėja naudoto produkto veiksmingumas nuo dulkančiųjų kūlių.

Dar viena su sėkla plintanti liga - miežių tinkliškoji dryžligė. „Neretai pasitaiko, kad pasėliai nupurškiami nepakankamai efektyviais fungicidais ir tada užkratas pereina į sėklą: būna metų, kai sėkla beveik 100 proc. užkrėsta", - pastebi R. Semaškienė. Tiesa, dabar sėklininkystės kompanijos renkasi efektyvius beicus, yra labai sustiprinta sėklinių pasėlių priežiūra, todėl sėkla yra mažiau užkrėsta: pastaruosius dvejus metus tinkliškosios dryžligės ankstyvo protrūkio problema Lietuvoje pastebimai mažesnė.

Pupinių apsauga: dar labai daug klausimų

„Kalbant apie pupas ir žirnius, tenka pripažinti, kad klausimų kyla milijonai, o patirties tikrai dar nėra daug", - atvirai seminare pripažino R. Semaškienė. Pašaknio puviniai (Fusarium spp.) ir askochitozė(Ascochytafabae, A. pisi) įvardijamos kaip dažniausios su sėkla pupinių augalų plintančios ligos. Pupiniuose augaluose nemažai problemų kelia ir per dirvą plintančios ligos. Todėl labai aktualu įvertinti dirvos užsikrėtimą patogenais, beicuoti sėklą ir laikytis sėjomainos. Svarbu ne tik kokios buvo augimo sąlygos, bet net ir tai, kokiomis sąlygomis nuimtas derlius.

Žirnius auginantys ūkininkai labai dažnai skundžiasi dėl pašaknio puvinių, nes jie apsunkina žirnių kūlimą. „Žirnių pašaknio puvinius gali sukelti ir vadinamasis Ascochytum kompleksas, ir Fusarium grybai. Vis aktualesnis darosi ir Aphanomyces euteiches grybas. „Jei dirvoje yra šis grybas, o žirniai pasėjami į šaltą žemę, tai labai padidina užsikrėtimo riziką. Tačiau jei sąlygos dygimui palankios, tai problemos gali ir nekilti", - dygimo sąlygų įtaką paaiškino R. Semaškienė.

Mūsų ūkininkai stengiasi pupinius augalus sėti kuo anksčiau ir dažnai būna, kad dirva tuo metu dar labai vėsi. Šiemet kai kuriuose rajonuose anksti pasėti žirniai dygo tris savaites ir dar ilgiau. Pastebėta, kad vėlesnės sėjos augalų užsikrėtimas būna mažesnis. Žirniams ir pupoms registruotų beicų nėra. Šiam sezonui  buvo suteiktas laikinas leidimas vienam iš registruotų kituose augaluose beicų naudoti pupų ir žirnių sėklų beicavimui. Ar turėsime kuo apdoroti pupinių augalų sėklą kitąmet parodys ateities sprendimai. Ir ūkininkų sprendimas pasirenkant augalus.   

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai