Ūkis
Kooperacija – tarsi vaikščiojimas ašmenimis
2015-05-15

Kaunas. Žemės ūkio rūmuose įvykusiame Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ susitikime su ministrė V. Baltraitienė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu J. Miliumi diskutuota apie situaciją pieno sektoriuje, galvijų eksportą bei reikalavimus žaliavos perdirbimu užsiimantiems kooperatyvams.

Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas taip apibūdino Lietuvos pieno sektoriaus ypatumus: „Iš dalies ir patys kalti esame, kad likome prie suskilusios geldos, nes mes, gamintojai, neturime savo rankose perdirbimo: turėjome galimybę, bet ją paleidome. Rimtų žaliavos kooperatyvų nebuvimo pasekmės liūdnos. Situacija nedėkinga ir dar dviem aspektais: apie pusė pieno gamintojų yra vyresni kaip 65 metų, jaunimo nevilioja ūkininkavimas, o juo labiau gyvulininkystė."

Pasak J. Kuzminsko, kooperacija pieno sektoriuje - tarsi vaikščiojimas ašmenimis, nežinant, kur einama. „Pieno kiekiai didžiuliai, kelias veda į niekur, bus kaip su linais. Ypač nusivylę tie, kurie investavo į šį sektorių", - sakė J. Kuzminskas.

ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas

Jis pateikė pieno supirkimo kainas, kurias pavyko išsiderėti gamintojų kooperatyvams: kovo mėnesį perdirbėjai už toną pieno mokėjo 230 eurų, balandį - 226, gegužę - 182 eurus (su pristatymu į įmonę). Kai kuriems kooperatyvams mokama vos daugiau kaip 160 eurų. Kaina kur kas mažesnė negu perdirbėjai moka ūkininkams ir bendrovėms. Kooperatyvų nariams supirkėjai žada mokėti brangiau, jeigu šie išstos iš kooperatyvo. „Jeigu lietuviškų pieno produktų kaina prekyboje sudaro apie 90 proc. ES vidurkio, tai ir supirkimo kainos turėtų būti netoli ES vidurkio", - argumentavo J. Kuzminskas, prašydamas ministrės tiesiogiai susirūpinti kooperacijos išlikimu.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė patvirtino pati įsitikinusi, jog supirkėjų kainų politika diskriminuoja kooperatyvus: ūkininkai ir bendrovės už pieno žaliavą gauna tikrai daugiau. Anot ministrės, atsižvelgiant į situaciją gretimose šalyse, Lietuvos pieno gamintojams turėtų būti mokama 25-28 euro centai už kilogramą pieno.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įvardijo du veiksnius, kurie visada turi įtakos supirkimo kainų mažinimui: žemdirbių gaunama parama ir pavasario-vasaros ganiavos sezonas. „Dabar prisidėjo ir trečias: kai pieno sektoriui skirta parama atiteko žemdirbiams, perdirbėjai ėmėsi spaudimo politikos - net atsisako pieną supirkti. Konstruktyvus dialogas, kurio pradžia nuteikė pozityviai, tapo nebeįmanomas. Bankai, matydami šią situaciją, žemdirbių atžvilgiu laikosi atsargiau, griežtina skolinimo sąlygas".

Ministrė V. Baltraitienė priminė, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantuoja iki 80 proc. žemdirbių kreditų, todėl visi ūkininkai, ypač gyvulininkystės srities, norintys investuoti į modernizavimą, galėtų pasinaudoti šia paslauga.

Kupiškio rajono ūkininkas Andrius Mykolaitis paprieštaravo, nes kredito unijos ir bankai, į kuriuos kreipėsi dėl kredito, reikalavo įkeisti turtą, o apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas nė klausytis nenorėjo.

Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad ekologiško žaliavinio pieno kaina šiuo metu irgi krenta, nors gamybos sąnaudos nepalyginti didesnės negu tradiciniuose pieno ūkiuose. Dalį žaliavos kooperatyvas parduoda lenkams, kurie jį perdirba, o kooperatyvui atiduoda gatavą produkciją. Kitaip tariant, perdirbti pieną Lenkijoje į produktus apsimoka labiau negu Lietuvoje. Tačiau realizuoti tokius produktus Lietuvoje sudėtingiau, nes prekybos tinklai juos vertina kaip importinius, už kuriuos siūlo labai mažą kainą.

V. Baltraitienė priminė Žemės ūkio ministerijos siekį, kad Lietuvos perdirbėjai supirktų pirmiausia vietos gamintojų žaliavą, o iš užsienio galėtų įsivežti tik trūkstamą kiekį, tačiau sulaukiama priekaištų, kad tai esą prieštarauja laisvam prekių judėjimo principui. „Šią laisvę prekybininkai ir perdirbėjai prisimena tada, kai jiems tai naudinga. Kažkodėl šį principą pamiršta, kai iš lietuviško pieno Lenkijoje pagamintas produktas grįžta į kilmės šalį", - pastebėjo ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ministerija yra pateikusi pasiūlymą rašyti pieno produktų etiketėse kilmės šalį. „Mėsos, degtinės kilmės šalis etiketėse nurodoma. Pieno ženklinimui priešinamasi, visų pirma ES šalyse senbuvėse", - kalbėjo ministrė.

Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komiteto narys, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius (nuotraukoje kairėje) ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas

Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komiteto narys, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius, kalbėdamas apie pieno sektoriaus perspektyvą, siūlė nekoncentruoti dėmesio į Lietuvos rinką, nes vartotojų joje nedaugėja. Išeitis Lietuvai, o kartu Latvijai ir Estijai - įgyvendinti Baltijos šalių kooperacijos projektą, bendrai siūlant produktus didžiosioms rinkoms, pavyzdžiui, Kinijai.

Pasak ŽŪR pirmininko A. Stančiko, Baltijos šalių žemdirbiai bendruose susitikimuose pritaria šiai idėjai, tačiau tuo viskas ir baigiasi. Galbūt apie šią idėją prakalbus valstybiniame lygmenyje ledai pajudėtų. Ministrė V. Baltraitienė pažadėjo šia mintimi pasidalyti birželio mėnesį vyksiančiame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime.

Prašo išlygų augantiems kooperatyvams

„Ėriškių pieno" kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis papasakojo apie kliūtis, su kuriomis susiduria jo vadovaujamas kooperatyvas, norėdamas plėsti veiklą. Viena iš jų - ribojimai perdirbimo apimtims, t. y. leidžiama perdirbti ne daugiau kaip 1000 kg žaliavos per dieną.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus žodžiais, iš ES šalių Lietuva leidžia perdirbti ūkyje didžiausią žaliavos kiekį. „Suomijoje leidžiama iki 300 kg, Belgijoje - iki 41 kg, tad mūsų 1000 kg yra didžiulis kiekis, nepatenkintų nėra. Iš viso Lietuvoje pieną perdirba ir tiesiogiai produktais prekiauja 384 smulkūs perdirbėjai", - sakė J. Milius.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" vadovė ir kooperatyvo „Pieno puta" direktorė Jūratė Dovydėnienė atkreipė dėmesį, kad kalbama apie kooperatyvą „Ėriškių pienas", kuris norėtų plėstis, didinti gamybą, jo produkcijos kokybei priekaištų nėra, tačiau plėtra neįmanoma, nes ribojamas perdirbimas.

M. Maciulevičius siūlė nustatyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus perdirbėjams, kurie iš smulkios gamybos norėti pereiti prie platesnės veiklos, suteikiant jiems teisę tiekti produkciją prekybos tinklams.

VMVT vadovas pažadėjo priimti sprendimą tik apsilankęs Ėriškiuose, kai asmeniškai susipažins su situacija.

Gyvulius vežti į Turkiją leidžiama

Gyvulininkystės kooperatyvo „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą, teiraudamasis, kodėl VMVT neatšaukia draudimo eksportuoti galvijus į Turkiją (dėl šioje šalyje išplitusios snukio ir nagų ligos), tuo tarpu latviai ir estai sėkmingai eksportuoja.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jonas Milius

J. Miliaus atsakymas gyvulių augintojams buvo netikėtas: draudimas panaikintas dar pernai, tad, esą kas nori, tie eksportuoja. „Draudimas atšauktas 2014 m. spalio 22 d. įsakymu. Pernai galvijų į Turkiją iš Lietuvos nebuvo eksportuota, o šiemet iškeliavo jau trys siuntos", - pasakė J. Milius ir įteikė D. Dzekčioriui įsakymo kopiją, pridurdamas, kad apie šį draudimo atšaukimą Žemės ūkio rūmai buvo informuoti.

Keičiamas kooperacijos įstatymas

Prakalbus apie paramą kooperacijai, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė informavo, kad yra parengtas Kooperacijos įstatymo pakeitimų projektas, kuris numato suvaržymų dabartiniams veikiantiems kooperatyvams, tačiau tai esąs vienintelis būdas atsijoti netikruosius kooperatyvus ir kooperatyvus-tarpininkus.

J. Miliaus žodžiais, patikrinus kooperatyvų veiklą, nustatyta, kad kooperatyvai tarpininkai pelnosi iš to, kad superka pieną pigiau, o parduoda brangiau, tačiau savo nariams jokios kitos naudos neteikia. Dauguma tokių kooperatyvų nuo 1 kg pieno pasilieka sau 6 euro centus, o kai kurie net ir 10 euro centų.

Ministrė paragino kooperacijos organizacijas aktyviai reikšti nuomonę dėl Kooperacijos įstatymo projekto ir teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti tikrąją kooperaciją.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai