Ūkis
Kooperacija Lietuvoje - siekiama pokyčių
2015-07-07

Marijampolė/Panevėžys. Kooperacija nėra vien tradicinių kooperatyvų veikla. Apie kooperacijos naujas kryptis, iššūkius ir galimybes mūsų šalyje antradienį Marijampolėje bei ketvirtadienį Panevėžyje diskutavo ūkininkai, verslininkai, vietos veiklos grupių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, besidomintys kooperavimosi perspektyvomis.

2010 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje tik apie 2,4 tūkst. ūkių priklausė kooperatyvams. Per pastaruosius penkerius metus didesnių pokyčių neįvyko.

Pasak Programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorės Linos Gumbrevičienės, užsienio patirtis rodo, kad smulkių bei vidutinių ūkininkų gerovei, žemės ūkio produkcijos vartotojams, ir tuo pačiu valstybės ekonomikai ūkininkų kooperavimosi reikšmė yra svarbi. Socialinę naudą gauna ir kaimo vietovės. Nuo verslo bendradarbiavimo proceso tiesiogiai priklauso žmonių bei visos valstybės socialinė gerovė.

Kliūtys kooperacijai plėtotis

Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos poskyrio vyriausiasis specialistas dr. Gintautas Pečiuliauskas mano, kad kooperacija Lietuvoje dar labai jauna sritis. „Vakarų Europos šalyse kooperatinių įmonių veiklos raida apima daugiau nei 100 metų, o Lietuvoje veikiančių kooperatinių bendrovių veiklos patirtis maža - vos 10-15 metų. Idėjai prigyti ir išsivystyti reikia laiko. Be to, ir palikimą turime ne kokį", - apie pajų po žlugusių kolūkių sutelkimą į vienas rankas bei pasitikėjimo vertos aplinkos nebuvimą kalbėjo ŽŪM atstovas.

Mintimis dalijasi Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos poskyrio vyriausiasis specialistas  Gintautas Pečiuliauskas

Palyginus su Europos šalimis, Lietuvoje kooperatyvai yra labai maži, dažniausiai turintys 5-10 narius. Vakaruose - apie 100.

Pasak VšĮ „Versli Lietuva" atstovės Marijampolės regione Eglės Stebulienės, viena iš pagrindinių kliūčių kooperacijai ir kitokių bendradarbiavimo formų plėtrai yra tai, kad savo konkurentus identifikuojame daugiau kaip priešus, o ne kaip galimus partnerius.

„Dažna įmonė neturi strategijos: nemato savo veiklos po 5 ar 10 metų. Jei įmonės nežino, kuria linkme eina, neturi jokios vizijos, jungtis bendrai veiklai neįmanoma. Be to, partneriai turi būti pasiruošę investuoti", - įsitikinusi Eglė Stebulienė

„Kooperatyvai neveiks, jeigu pradinis įnašas bus keli eurai. Kooperatyvo nariai turi įnešti solidžią sumą - tik tokiu atveju, nariai domėsis kaip „dirba" jų pinigai. Tai lyg pasitikėjimo mokestis", - antrino idėjai apie investavimo būtinybę kooperatyvo „Aruodai"  vadovas Egidijus Giedraitis.

Renginio dalyviai priėjo ir vieningos nuomonės, jog kooperatyvai negali užsiiminėti tik žaliavos prekyba, o turi gaminti produkciją, dirbti ir užimti ženklią dalį perdirbimo rinkoje. Taip pat kooperatyvas neįsivaizduojamas be gero vadovo ir finansininko.

Kooperacija = partnerystė

„Kooperacijos procesą turėtume suvokti šiek tiek plačiau ir neapsiriboti tik tradicinių kooperatyvų (vartotojų ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo)veikla. Turime atrasti kitokias, naujas galimybes, įvairesnes formas ir kryptis", - įsitikinusi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėja Erika Ribašauskienė.

Naujomis galimybėmis verslui ir sėkmingą ateitį nušviečianti bendradarbiavimo forma yra klasteris. Jis lyg kooperacijos pusbrolis - tai geografinė tarpusavyje susietų įmonių, tiekėjų ir tam tikros krypties asocijuotų institucijų, kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja, grupė.

Juos jungia gaunama nauda: bendra rinkodara, reklama, pardavimai; bendros prekių tiekimo galimybės, žaliavų užpirkimas; lengviau ir pigiau gauti specializuotą informaciją, bendri mokymai; galimybė vykdyti didelius užsakymus, dalyvauti viešo pirkimo konkursuose; geresnės sąlygos inovacijoms, bendrų produktų kūrimas; verslo ir mokslo bendradarbiavimas; konkurencija vidaus ir tarptautinėse rinkose; politiniai veiksmai, lobizmas. Šiuo metu apie save besiskelbiančių klasterių Lietuvoje yra 48.

Kuriant klasterius, VšĮ „Versli Lietuva" atstovė Marijampolėje,siūlo rinktis bendradarbiauti jungtinės veiklos sutarčių pagrindu. Tai labiau apsimoka, nei kurti asociaciją, kuriai išlaikyti reikia papildomų administracijos bei buhalterijos darbuotojų.

Tačiau tai pačiai įstaigai atstovaujanti Neringa Trinskienė tikina, kad nesivystys joks verslas, jeigu nebus pačios idėjos. Kokia juridinė forma bus pasirinkta partnerystei įforminti priklauso nuo verslo sumanymo. O sumanymo niekas geriau įgyvendinti nesugebės, kaip idėjos autorius.

Pigiai, greitai ir skaniai nebūna

Apie netradicinio kooperatyvo veiklą kalbėjo ir „Lietuviško ūkio kokybė" direktoriaus pavaduotoja Vilma Eimutienė. Kooperatyvas dirba tiek su savo nariais, tiek ir su kitais subjektais sutartiniu juridiniu pagrindu. Čia suderinti du veiklos principai - tradicinės kooperacijos ir veikimo tinkle. Kooperatyvas turi vos 12 narių, tačiau bendradarbiauja su daugiau nei 200 ūkininkų.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė" direktoriaus pavaduotoja Vilma Eimutienė

Kooperatyvas nėra organizacija, kuri tiesiogiai uždirba pinigus. Jis sudaro galimybes ūkininkams gauti pajamas atskirai - nėra bendro aruodo į kurį viskas pilama ir vėliau bendrai padalijama. Kooperatyvas dirba su vienu iš prekybos tinklu, organizuoja mobiliuosius turgelius. Juos organizuoja kartu su bendruomenėmis. Taip parenkama tinkamiausia turgelio vieta, kad būtų pakankami vartotojų srautai.

Gerosios patirties pavyzdžius ir savo kooperatyvų klaidas pristatę atstovai visi jie kaip vienas tvirtino nesantys visiškai tradiciniai vadovėliniai kooperatyvai. Vieni jų tik susikūrę, kiti veikia šiek tiek ilgiau (apie šešerius metus). Pasak Gintario Petrėno, žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena" vadovo, įkurti veikiantį kooperatyvą užėmė labai daug laiko ir jėgų.

„Tik didelio užsispyrimo vedini, padarę begalę klaidų ir ne kartą nusukę klystkeliais, atėjome iki to, ką dabar turime", - kalbėjo šešių narių kooperatyvo vadovas Gintaris Petrėnas, turintis užmojų pasinaudoti ES parama, pasistatyti išskirtinės kokybės skerdyklą, pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Leader programa" parama, kooperatyvui ir praplėsti narių ratą

Kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius pasakojo, kad kooperatyvo veikla išsivystė iš jautienos eksporto projekto su šveicarais. Jo nuomone, dar nėra kuo girtis, viskas dar tik labai iš lėto pradeda judėti. „Pagreitis vos juntamas, tačiau mes visi puikiai žinome, kad pigiai, greitai ir skaniai - nebūna. Reikia užaugti ir subręsti, - pasikaustęs neišsenkančią kantrybę optimizmu spinduliavo D. Dzekčiorius.

Kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius

Per visą 2007-2013 m. finansinį laikotarpį paramą gavo 64 kooperatyvai įsisteigti ir pirmųjų penkerių metų  veiklai remti.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu žemės ūkio kooperatyvai arba jų nariai turi galimybę pasinaudoti parama Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2017 - 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Šiai veiklos sričiai visu programavimo laikotarpiu numatyta skirti 429,21 mln. Eur.

Žemės ūkio kooperatyvų nariams suteikiami papildomi pirmumo balai, jei jie dalyvauja priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos srityje „Parama smulkių ūkių plėtrai". Šiai veiklos sričiai visu laikotarpiu numatyta skirti 16.876 mln. Eur.  Taip pat parama smuklių ūkių kooperatyvams galės būti skiriama pagal priemonę „Bendradarbiavimas", kuriai numatyta 23,951 mln. Eur.

Kooperatyvų veiklos pradžiai skatinti skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas" (veiklos sritis „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje"), pagal kurią parama bus teikiama 5 (penkerius) metus nuo pripažinimo gamintojų grupe (organizacija) (numatyta 1,788 mln. eurų).

Programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centro, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai