Ūkis
Konferencijoje iškelti piktžolių ir ligų atsparumo klausimai
2018-04-10

Kaunas. Gyvenant moderniame pasaulyje vis aštresnė tampa kažkada įveiktų problemų atsinaujinimo rizika. Taip nutiko su bakterijų atsparumu antibiotikams, o dabar vis dažniau prabylama apie didėjantį piktžolių atsparumą herbicidams ir kita.

Šis ūkininkams, augalininkystės konsultantams ir kitiems specialistams svarbus žinoti klausimas buvo aptartas balandžio 5 d. Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje „Iššūkiai augalų apsaugoje: atsparių ligų ir piktžolių kontrolė“.

Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse atliktus tyrimus su įvairiomis veikliosiomis medžiagomis, analizuojant jų veiksmingumą plačiausiai paplitusioms vienaskiltėms piktžolėms pirmoje konferencijos dalyje išsamiai aptarė tarptautinės agrochemijos ir sėklų kompanijos „Syngenta“ techninis herbicidų ir augimo reguliatorių atstovas iš Vokietijos Hansas Rafelas (Hans Raffel), jam talkino „Syngenta Polska“ produktų ekspertas Arnoldas Čepelė.

Anot Vokietijos specialisto, „Syngenta“ yra aktyvi piktžolių atsparumo stebėsenos vykdytoja ir yra sukaupusi daug naudingų duomenų. Pirmieji vienaskilčių piktžolių atsparumo vertinimo darbai pradėti jau nuo 2006 m. su TH Bingeno universitetu Vokietijoje. Ištirti 1 073 mėginiai pelinio pašiaušėlio ir nuo 2010 metų buvo ištirti 1 055 dirvinės smilguolės mėginiai. Ūkininkams, prieš taikant augalų apsaugos priemones, būtina žinoti, kokios piktžolės plyti jų laukuose, t. y. rūšinę piktžolių sudėtį. „Pasirinkdamas netinkamą produktą negali veiksmingai sunaikinti piktžolių“, – teigė H. Rafelas.

Piktžolių atsparumas – jau yra faktas

Lietuvoje kol kas skambinti pavojaus varpais dar nereikia. Tačiau sunkiai kontroliuojamų piktžolių sutikti jau galima. Kaip teigė H. Rafelis, pelinis pašiaušėlis (Alopecurus myosuroides) yra viena iš tų, kuri per 10 metų ir mūsų šalyje gali tapti problema.

„Ši piktžolė lengvai adaptuojasi prie augimo sąlygų, – aiškino specialistas. – Ji išplito iš Vokietijos į Lenkiją ir juda link Lietuvos.“ Vokietijoje pelinių pašiaušėlių atsparumas fiksuojamas vieną veikimo mechanizmą turintiems herbicidams nuo 1983 m., dirvinių smilguolių (Apera spica venti (L.) Beauv.) – nuo 1997 m. Nuo 2007 m. nustatytas piktžolių atsparumas ir veikliosioms medžiagoms turinčioms skirtingus veikimo mechanizmus.

Dirvinės smilguolės yra labiausiai paplitusios Viduržemio jūros ir Rytų Europos regionuose žieminių javų pasėliuose. Jų atsparumas herbicidams, naudojamiems po sudygimo, yra ženklus ir nuolat didėja. Kai kurios smilguolių populiacijos pasižymi atsparumu keliems veikimo mechanizmams (atsparumas ne herbicido veikimo vietoje). Vienas iš sprendimo būdų – naudoti dirvinio veikimo herbicidus.

„Mes tolokai nuo Lenkijos ir Vokietijos pagal piktžolių atsparumą, bet prevencija būtina“, – teigė „Syngenta Polska“ produktų ekspertas Arnoldas Čepelė

Pasaulyje šiuo metu yra nustatyta apie 160 piktžolių, turinčių atsparumą acetolaktato fermento sintezės inhibitoriams (ALS). Veiksnius, turinčius įtakos vienaskiltėms piktžolėms įgauti atsparumą, H. Rafelis išvardijo: greitesnį už kultūrinių augalų piktžolių dygimą; silpnus kultūrinius augalus (vėlyvą sėją), dėl ko piktžolės besikrūmydamos ima gožti javus; taip pat, kad net nedidelis vienaskilčių piktžolių skaičius gali išauginti daug produktyvių stiebų ir taip gausiai padauginti sėklų skaičių dirvoje.

Specialistai įvardija piktžolių atsparumą skatinančius veiksnius, kai laukas yra labai užterštas piktžolėmis ir jų sėklomis, daug peraugusių piktžolių, aptinkama iki tol neaugusių naujų piktžolių, netolygus vienaskilčių piktžolių dygimas ir vystymasis, naudojami herbicidai rekomenduojamomis normomis gali būti neveiksmingi ar jų efektyvumas – sumažėjęs.

Atsparumo herbicidams mechanizmas yra dvejopas. Atsparumas herbicido veikimo vietoje, kai vyksta mutacija ir pakitusi amino rūgštis neleidžia herbicidui veikti. Atsparumas ne herbicido veikimo vietoje, kai pats augalas jį suskaldo į neveiksmingus junginius – tai pavojingesnis atsparumas.

Norint pristabdyti ar atitolinti atsparumo atsiradimo riziką, būtina žinoti atsparumo atsiradimo būdą. Piktžolių atsparumas gali būti kryžminis, negatyvus kryžminis, daugialypis. Pavojingiausias ūkininkams kryžminis ir daugialypis atsparumas. Kryžminis atsparumas tai, kai piktžolės tampa atsparios tam tikram herbicido veikimo mechanizmui, tad, norint jo išvengti, reikia kaitalioti herbicidus. Daugialypis atsparumas, kai augalai pasižymi atsparumu  skirtingiems veikimo mechanizmams.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kokia žala patiriama dėl piktžolių atsparumo. Žinoma, dėl to ypač nukenčia ūkininkai, patirdami ekonominių nuostolių: brangsta piktžolių kontrolė, reikia papildomo purškimo herbicidais, tenka pereiti prie brangesnių žemės dirbimo būdų, sumažėja derlingumas ir kartu pelningumas. Ekologiniu požiūriu gali atsirasti dirvožemio erozijos pavojus dėl dažnesnio arimo taikymo.

Kaip atitolinti piktžolių atsparumą

„Syngenta“ atstovas H. Rafelis keletą kartų pabrėžė, kad piktžolių atsparumas herbicidams yra realybė, todėl atsparumo valdymo strategiją reikia pradėti taikyti dar iki jo atsiradimo. Be to, būtina naudoti skirtingo veikimo mechanizmo herbicidus, skirtingas veikliąsias medžiagas, neprisirišti prie vieno produkto, turinčio tą patį veikimo mrchanizmą, ilgus metus, būtina taikyti integruotos augalų apsaugos metodus, taikyti skirtingas augalų apsaugos programas rudenį ir pavasarį. Ypač svarbu naudoti gamintojų rekomenduojamas produktų normas.

„Syngenta“ techninis herbicidų ir augimo reguliatorių atstovas iš Vokietijos Hansas Rafelas, laikomas šios srities guru, produktų techniniame vystyme specializuojasi nuo 1987 m.

Tarptautinės agrochemijos ir sėklų kompanijos „Syngenta“ specialistai pristatė ir vieną iš naujausių herbicidų „Avoxa“ su dviem skirtingo veikimo būdo veikliosiomis medžiagomis (piroksulamu ir pinoksadenu).

„Reikia atkreipti dėmesį, kad naujų produktų bus sukuriama vis mažiau ir mažiau, – teigė Vokietijos specialistas, besispecializuojantis produktų techniniame vystyme nuo 1987 m. – Tai lemia finansiniai ištekliai: brangsta sukūrimas, didėja tyrimų apimtys ir brangsta registracija. Nors naujos veikliosios medžiagos gali būti sukuriamos, tačiau naujo veikimo mechanizmo atradimas gali užtrukti ilgai. Paskutinis proveržis įvyko tik 1992 m. Tad būtina išmintingai rinktis turimus produktus, atkreipti dėmesį į produkto sudedamąsias dalis ir veikliąsias medžiagas.“

Svarbu skirti tinkamą dėmesį purškimo technikai, jos priežiūrai ir purkštukų pasirinkimui. Dvisraučiais inžektoriniais purkštukais galima pagerinti lapo padengimą, daugiau lašelių lieka ant augalo.

Ligų sukėlėjų mutacijų atvejai Lietuvoje nedažni

LAAMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis pristatė ligų atsparumo fungicidams situaciją Baltijos regione daugiau dėmesio skirdamas situacijai Lietuvoje bei palyginimui su Vakarų Europos šalių situacija.

Buvo aptartos ligų atsparumo vystymosi sąlygos, dinamika, geografinis paplitimas bei kokias pasekmes tai gali sukelti mūsų regione ateityje. Buvo pateikti tyrimų rezultatai, kuriuose aptarta ligų sukėlėjų mutacijų dažnumas atskirose šalyse.

Lietuvoje situacija, lyginant su Vakarų Europos ir kitų Baltijos regiono šalių duomenimis, ligų sukėlėjų mutacijų atvejai nėra dažni. Bet daroma išvada, kad reikia sekti situaciją, tęsti stebėseną ir prisiminti, kad fungicidus reikia naudoti mišiniuose, imant skirtingo veikimo būdo produktus, laikantis rekomenduojamų normų ir naudoti tinkamu laiku.

„Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas Semaška pristatė Lietuvoje registruotų javų fungicidų sudėtį ir rizikas dėl ligų atsparumo atsiradimo naudojant juos. Aptartos 3 pagrindinės produktų grupės (triazolai, strobilurinai ir karboksamidai) ir jų naudojimas siekiant mažinti atsparumo atsiradimo rizikas.

Taip pat buvo pristatytos FRAC bendrai priimtos rekomendacijos dėl atsparumo mažinimo minėtom trim veikliųjų medžiagų grupėm. Akcentuota, kad šiuo metu rinkoje atsiradę daug produktų, turinčių tik vieną strobilurinų grupės veikliąją medžiagą, ir juos išskirtinai reikėtų naudoti tik mišiniuose su triazolais. Taip pat buvo pristatytas naujasis „Syngenta“ karboksamidų grupės fungicidas „Elatus Era“.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai