Ūkis
Kokybišką kailį galima užauginti tik geromis sąlygomis (Fotogalerija)
2015-05-25

Kauno r.  Lietuvos brangiakailių žvėrelių ūkiai yra tarp moderniausių Europoje. Pagal užauginamų audinių skaičių Lietuva yra šeštoje vietoje Europoje, o mūsų šalyje išaugintų audinių kailiai nuolat patenka tarp geriausios kokybės produkcijos Helsinkio ir Kopenhagos aukcionuose.

Lietuvoje šiuo metu yra per 150 audinių ūkių. Mūsų šalis yra sparčiausiai besivystantis žvėrininkystės kraštas Europoje: nuo 1999 m. kailių produkcija išaugo 10 kartų, be to, Lietuva yra tarp Europos lyderių ir pagal kailių kokybę. Lietuvoje 2014 m. išauginta 1,5 mln. audinių. Daugiau jų Europoje užaugino tik Danija (2014 m. 17,8 mln. žvėrelių), Lenkija (7,8 mln.), Nyderlandai (5,5 mln.), Suomija (1,9 mln.) ir Graikija (1,8 mln.).

Akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis" - antroji pagal dydį (po olandų valdomos „Fur Farm LT") ir seniausiai veikianti (nuo 1950 m.) Lietuvos brangiakailių žvėrelių ferma, kurioje auginama beveik 60 tūkst. audinių patelių. Jos vadovas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, sekdamas vakarietišku pavyzdžiu, fermoje surengė atvirų durų dieną. Lankytojai - audinių augintojai, specialistai ir šiaip besidomintys kailinių žvėrelių auginimu - galėjo susipažinti su ferma, audinių auginimo subtilybėmis, laikymo sąlygomis.

„Nutarėme atsiverti, kad žmonės viską galėtų pamatyti savo akimis, kad būtų mažiau gandų ir spėlionių. Tikiuosi, fermą atveriame pirmą, bet ne paskutinį kartą", - sakė ūkio vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, rankose laikydamas kelių savaičių audinių jauniklius  

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvos žvėrininkystė labai stipriai nuėjo į priekį. Nuo 2004 m. į „Vilkijos ūkį" investuota 38 mln. litų (11 mln. EUR). Daug investuota į veisles, rusiškų audinių, sako, jau net kvapo nelikę. Vilkijoje, kur laikomos audinių patelės, žemė buvo gana drėgna, todėl teko investuoti milijonus, kad būtų įrengta speciali mėšlo surinkimo sistema. Narveliai kreikiami šiaudais. Ūkyje įdiegti biosaugos reikalavimai, dezinfekcijai naudojamos negesintos kalkės.

Per pastaruosius 5 metus vien tik į narvelius investuota per milijoną litų. „Tai darėme jau tuomet, kai net nebuvo kalbos apie naujas gyvūnų gerovės taisykles, - jeigu nori išauginti gerą kailį, jeigu nori, kad žmonės galėtų našiai dirbti, viskas turi tikti ir žvėreliui, kad jis nejaustų streso, būtų patenkintas, taip pat ir žmogui", - savo filosofiją išdėstė Č. Tallat-Kelpša.

Pasak jo, gyvūnų gerovė - vienas labiausiai eskaluojamų klausimų. „Blogomis sąlygomis gero kailio neužauginsi. Be to, kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje", - tvirtino jis. Tačiau ir šiuo atžvilgiu Lietuva yra tarp lyderių - jos žvėrelių augintojai  bene patys pirmieji Europoje 2006 m. pradėjo taikyti direktyvą dėl gyvūnų migdymo, kuri visoje Europoje įsigaliojo tik nuo 2013 metų.

Audinių fermoje Vilkijoje yra 170 tūkst. vietų

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo naujos kailinių gyvūnų laikymo taisyklės ir parengta bendra europinė „WelFur" programa, skirta objektyviai įvertinti gyvūnų gerovę. Ji įsigalios 2017 m., o šiuo metu yra palaipsniui diegiama ir testuojama keliose šalyse. „WelFur", Č. Tallat-Kelpšos teigimu, yra labiausiai pažengusi gyvūnų gerovės vertinimo sistema pasaulyje, ją penkerius metus kūrė septyni Europos universitetai. Audito principu pagrįsta programa bus taikoma visoje Europoje.

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Ramūnas Jokubauskas atkreipė dėmesį, kad vaikštant tarp ilgų žvėrelių narvų eilių nesigirdi triukšmo. „Tai - pats geriausias įrodymas, kad šiame ūkyje gyvūnų gerovė visiškai užtikrinta", - tikino specialistas.  

„Vilkijos ūkyje" iš viso dirba apie 150 žmonių. Be fermos Vilkijoje, dar dvi veikia Panevėžio r. ir Jonavos r., pastaroji priklauso dukterinei įmonei „Danmink".

Audinių prižiūrėtoja Loreta su audinės patinu

„Mes darome gal nedidelį, bet svarbų darbą Lietuvoje, kuris kasmet, mano skaičiavimais, virsta 100 milijonų eurų. Mūsų sektoriaus atlyginimai yra gerokai didesni už šalies vidurkį ir siekia apie tūkstantį eurų atskaičius mokesčius. Šiuo atžvilgiu nesame labai atsilikę nuo, pavyzdžiui, danų, todėl šeimos grįžta dirbti pas mus - jau ne vienas ir ne du grįžo į Lietuvą", - džiaugėsi „Vilkijos ūkio" vadovas.

Todėl jis drąsiai tvirtina, kad žvėrininkystė - labai svarbi žemės ūkio šaka Lietuvai, kuri gali klestėti nenašiose žemėse, be to, ji padeda utilizuoti maisto atliekas, nes 60 proc. audinių pašarų sudaro gyvūninės kilmės atliekos, o tai reiškia, kad Lietuvoje mėsėdėms audinėms kasmet sušeriama iki 60 tūkst. t paukštienos ir žuvies atliekų. Taigi, audinės padeda išspręsti maisto atliekų utilizavimo problemą.

Pašarai ruošiami ūkyje Vilkijoje, iš čia jie vežami ir į kitas fermas. Racioną audinėms sudaro gyvulininkystės technologas. Be gyvūninės kilmės atliekų, į racioną įeina ekstruduoti miltai bei įvairūs priedai (mikroelementai ir kt.). Pašarus audinėms dalija speciali kompiuterizuota technika, nors ūkio vadovas dar nepamiršęs laikų, kai tam tikslui buvo naudojami kibirai.

Pašarus audinėms dalija specialios kompiuterizuotos mašinos

Pašarai sudaro daugiau kaip pusę audinių auginimo sąnaudų. Daugiausia audinės suėda vasarą, kai yra jauniklių. Tuomet jos šeriamos kelis kartus per dieną. Žiemą pašarų sunaudojama gerokai mažiau. Todėl dabar Vilkijoje kyla naujas pastatas-šaldytuvas, kad būtų kur užšaldyti iš skerdyklų nuolat perkamas atliekas. „Vilkijos ūkis" savo sąskaita stato įrengimus ir Vilniaus paukštyne, kad būtų galima iškart, paskerdus broilerį, užšaldyti greitai gendančias jų atliekas.  

Viena patelė kartą per metus vidutiniškai atsiveda 5 jauniklius, kurie prie jos auga 2 mėn., po to patelė perkeliama kitur, o jaunikliai dar kurį laiką paliekami augti kartu. Paaugę jie išskirstomi ir lieka po du - patinėlis ir patelė. Vaikuotis jauna patelė gali sulaukusi metų. Visos patelės yra labai kruopščiai atrenkamos, kurios tinka veislei, kurios - ne.

Kailiams realizuoti, pasak Č. Tallat-Kelpšos problemų nėra - aukcionai juos visada priima. Daugiausia kailius veža į Helsinkio ir Kopenhagos aukcionus, kartais - į Toronto. Problemų būna tik dėl kailių supirkimo kainų. „Šiuo metu mokama apie 45 EUR už kailiuką - tai kaina, kurią gaunant galima dirbti. Mums geriau, kai kainos, nors ir mažesnės, bet yra stabilios, nes sunkiausia, kad negali planuoti savo pajamų, o tuo pačiu - ir investicijų", - pastebėjo audinių augintojas. Ekonominio pakilimo laikotarpiu už kailiuką mokėdavo ir 75 EUR, o kriziniu - tik 30 EUR. Todėl dabar gaunamas vidurkis audinių augintojus visiškai tenkina.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai