Ūkis
Koks derlius prognozuojamas šiemet?
2016-06-30

Akademija, Kėdainių r. Kaip ir kasmet, birželio paskutinėmis dienomis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai sudaro būsimo derliaus prognozes, įvertindami daugybę kriterijų, galinčių daryti įtaką žemės ūkio augalams. Žieminių kviečių pasėliai atrodo neblogai, tačiau rekordinio derliaus nežada.

Pasėlių stebėjimo duomenis apibendrinę LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Eglė Petraitienė pirmiausia siūlo prisiminti praėjusių metų vasaros pabaigą, kai dirvos buvo ruošiamos žiemkenčių sėjai. Tas laikotarpis buvo labai sausas, dėl drėgmės trūkumo visas armens sluoksnis buvo sausas ir kietas, tad dirvų ruošimas žieminių rapsų ir žiemkenčių sėjai buvo itin sunkus. Kai kuriuose laukuose, dėl drėgmės trūkumo, arti buvo tiesiog neįmanoma, o pasėti augalai dygo labai netolygiai.

Žiemojimo sąlygos skirtinguose regionuose labai skyrėsi

Ši žiema nebuvo palanki žiemkenčių ir žieminių rapsų peržiemojimui kai kuriems Žemaitijos zonos (Šilutės bei Klaipėdos rajono) ūkininkams. Kretingos rajone žieminių rapsų pasėliai taip pat nukentėjo - pasėliai išretėjo. Tačiau toliau nuo jūros esantys ūkiai (Skuodo r.) džiaugėsi, kad pasėliai peržiemojo gerai. Šiaurinėje Lietuvoje visi žieminiai rapsai, miežiai ir kviečiai taip pat peržiemojo gerai.

Taigi, galima konstatuoti, jog žiemkenčiai ir žieminiai rapsai Lietuvoje peržiemojo gerai. Išimtis - jau minėta dalis Žemaitijos ir Suvalkija: Vilkaviškio, Šakių, Marijampolės ir iš dalies Alytaus rajonuose nesant sniego ir paspaudus sausio šalčiams, didžioji dalis pasėlių iššalo.

Vegetacija atsinaujino anksčiau negu pernai

Kovo pirmomis dienomis atsinaujino žiemkenčių vegetacija - šiais metais tai įvyko apie savaitę anksčiau negu pernai. Kovas buvo 2,6 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį. Krituliai buvo mišrūs, iškrito 132 proc. daugiamečio vidurkio.

Balandis buvo permainingas. Pirmą mėnesio dešimtadienį orai atšilo: oro temperatūra dienomis pakildavo iki 14-18 °C šilumos. Dirvos greitai džiūvo, tad jos buvo pradėtos ruošti vasarinių javų sėjai. Tačiau antroje mėnesio pusėjo orai atvėso. Dauguma naktų dirvos paviršiuje oro temperatūra buvo artima 0 °C. Keletą kartų užregistruotos šalnos. Atvėsus orams, augalų dygimas sulėtėjo. Balandžio pirmojo dešimtadienio sėjos žirniai, pupos, vasarojus pradėjo dygti tik mėnesio pabaigoje.

Nuo gegužės pradėjo trūkti drėgmės

Baigiantis gegužės pirmai dekadai orai atšilo. Aukščiausia oro temperatūra siekdavo 24-26 °C šilumos. Panašūs orai išsilaikė ir antrą mėnesio dekadą. Esant didelei oro temperatūrai, suaktyvėjo rapsus pažeidžiantys kenkėjai. Ypač aktyvi jų migraciją nustatyta žieminių rapsų butonizacijos tarpsnio pabaigoje, prieš pat augalų žydėjimą.

Remiantis LAMMC ŽI duomenimis, drėgmės kiekis dirvožemyje pirmus du gegužės mėnesio dešimtadienius buvo pakankamas augalų augimui. Trečią dešimtadienį - drėgmės kiekis dirvose ženkliai sumažėjo ypač viršutiniame dirvožemio sluoksnyje.

Pavasarinė sausra lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose jau padarė žymių nuostolių būsimam derliui, nors žiemkenčiams augti dar liko apie mėnuo laiko

Dirvos drėgmė 0-10 cm dirvos sluoksnyje pasiekė augalų vytimo drėgmę žieminių kviečių, raudonųjų dobilų ir vasarinių miežių pasėlyje. Žieminių kviečių pasėlyje, dirvos drėgmė 10-20 cm dirvožemio sluoksnyje taip pat pasiekė augalų vytimo drėgmės ribą. Taigi, nepalankiausios drėgmės sąlygos buvo gegužės trečia ir birželio pirmoji dekados. Džiūstant dirvoms, jos pradėjo skilinėti. Viršutinis dirvožemio sluoksnis sutankėjo ir sukietėjo. Esant sausoms dirvoms, prastai veikė ir mineralinės azotinės trąšos, ypač vasarojaus laukuose. Augalai silpnai augo, javų spalva buvo gelsva.

Birželio antrą bei trečią dekadą, dažniau palyjant, dirvos drėgmės kiekis 0-10 cm dirvos sluoksnyje buvo pakankamas, tačiau gilesniame dirvožemio sluoksnyje (10-20 cm) jautėsi drėgmės trūkumas.

Pasėlius agresyviai puolė kenkėjai

Iki pat birželio vidurio orai išsilaikė tokie pat sausi ir šilti. Tokios oro sąlygos buvo ypač palankios kenkėjams plisti vasarojuje. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželio pradžioje labai sausos dirvos buvo didžiojoje dalyje šiaurės rytinių šalies (Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio) rajonų, taip pat Varėnos rajone.

Sausa buvo Kėdainių ir Ukmergės rajonuose. Sausringos sąlygos buvo susidariusios daugiausiai centriniuose šalies rajonuose, o taip pat Jurbarko, Raseinių, Šakių, Biržų, Kalvarijos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose. Dalyje pietinių šalies rajonų, taip pat šiaurinės vakariniame šalies pakraštyje drėgmės sąlygos optimalios, o vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje fiksuojamas drėgmės perteklius.

Pirmąjį birželio penkiadienį išplaukėjo ankstyvųjų veislių kviečiai (keliomis dienomis anksčiau negu pernai) bei pradėjo žydėti raudonieji dobilai. Pupos ir žirniai šiemet taip pat sužydo anksčiau negu pernai. Dėl drėgmės stokos silpniau krūmijosi vasariniai kviečiai ir vasariniai miežiai. Daugumoje rajonų vasarinių rapsų pasėliuose intensyviai plito rapsiniai žiedinukai, kurių žalingumo slenkstis viršytas iki 3 kartų. Taip pat šios sąlygos buvo palankios ir kopūstinėms kandims, kurios plinta ne kasmet. Šių kenkėjų padaryta žala šiais metais gerokai sumažins vasarinių rapsų produktyvumą.

Yra laukų, kuriuose dėl padarytų agrotechnikos klaidų, masiškai išplito dirvinės smilguolės (Apera spica venti L.) ir jau nukonkuravo javus

Pernai sąlygos buvo palankesnės

Žieminių kviečių pasėliai yra šiek tiek praretėję, tad derlingumo rekordų nelaukiama.Pernai produktyvios drėgmės atsargos dirvožemyje visą gegužės mėnesį buvo pakankamos augalams augti, o šiemet jau gegužės trečiąjį dešimtadienį drėgmės atsargos dirvoje sumažėjo iki kritinio augalams augti kiekio. Tai įvyko labai svarbiu būsimo derliaus formavimosi laikotarpiu - žieminiams baigiant žydėti-vandeningosios brandos pradžioje. Tai gali turėti neigiamos įtakos formuojant būsimą žieminių javų grūdų derlių. Tai rodo ir kai kuriuose žiemkenčių pasėliuose neužmegztos ir nudžiūvusios apatinės varputės žieminių kviečių varpose. Žiemkenčių derlingumo sumažėjimui taip pat turės didelės įtakos ligų ir kenkėjų padaryta žala per visą augalų vegetaciją.

Deja yra laukų, kuriuose žieminiai kviečiai dėl buvusios pavasarinės sausros gero derliaus jau nebeužaugins. Atskiri javų plotai pageltę, augalų lapai apdžiūvę.

Žieminiai rapsai peržiemojo neblogai (išskyrus Suvalkiją), tačiau jiems nemažai pakenkė kenkėjai, o brendimo metu išryškės ir pagrindinių grybinių ligų - fomozės, sklerotinio puvinio ir verticiliozės - pažeidimai. Vasariniai rapsai sunkiai ir netolygiai dygo, tad pasėliai nevienodo išsivystymo lygio, skirtingo aukščio, reti. Dalis pasėlių sėti vėlai, vietoj iššalusių žieminių augalų. Pasėliai labai stipriai pažeisti rapsinių žiedinukų ir kopūstinių kandžių lervų. Jau dabar prognozuotina, kad šiais metais vasarinių rapsų pasėliai užaugins mažesnį derlių negu pernai.

Kai kuriuose žieminių kviečių pasėliuose nudžiūvę augalų lapai - ne sausros pasekmė, bet intensyvaus ligų pasireiškimo rezultatas

Iš vasarojaus prasčiausiai atrodo miežiai

Vasarinių kviečių ir miežių būklė įvairi. Ankstyvos sėjos kviečių ir miežių pasėliai tankūs, gerai išsikrūmiję. Prasti vėlyvos sėjos pasėliai - augalai dėl sausų orų prastai ir nevienodai dygo. Iš visų vasarinių javų vasariniai miežiai šiemet atrodo prasčiausiai - augalai silpnai arba visai nesikrūmijo ir pasėliai liko reti. Pradeda plisti ligos - miltligė, septoriozė ir dryžligė. Į vasarojų laukus migruoja ir kenkėjai, matomi tripsų ir lemų pažeidimai.

Kukurūzai, prastai augę visą pavasarį, atšilus orams ir palijus, labai intensyviai stiebiasi į viršų. Dabar jų būklė gerėja, o derlių prognozuoti dar anksti.

Žirnių ir pupų pasėliai šiais metais žemesni negu įprastai. Dėl vėsių orų ir sausros jie ilgai dygo, tačiau po lietaus atsigavo. Tiesa, žirnių pasėliuose augalai pažeisti šaknų puvinių.

Grikių būklė įvairi - nuo vešliai augančių (Žemaitija) iki prastokai atrodančių (Rytų, pietryčių Lietuva). Vietomis augalai dar tik ruošiasi žydėti, kitur jau žydi, o yra ir tokių, kurie neseniai sudygo. Pasėliuose randama amarų.

Po bulvių pasodinimo dirvos ilgai buvo vėsios, o neretai ir drėgnos. Dėl vėsių orų bulvės neišaugino reikiamo lapijos kiekio. Yra nemažai virusuotų bei juodosios kojelės pažeistų bulvių kerų. Dar neužskleidusios lapais tarpuvagių, bulvės jau žydi. Tai įrodymas, kad esant sausiems orams, be laistymo, bulvių auginimas darosi komplikuotas. Pasėliuose gausu kolorado vabalų. Taip pat palankios oro sąlygos ir marui plisti.

Cukrinių runkelių būklė priklauso nuo sėjos laiko. Ankstyvos sėjos pasėliai gražūs, lapai jau dengia tarpueilius. Vėliau sėtieji dėl susidariusios dirvos plutos pavasarį ilgai dygo, tad vėluoja ir jų augimas. Šiuo metu yra juodšaknės pažeistų augalų, matyti kopūstinių kandžių pažeistų lapų. Tikėtina, kad dėl palankių ligoms plisti oro sąlygų cukriniuose runkeliuose baltulių, rudmargės ir rūdžių pažeidimų ant augalų lapų gali atsirasti daug anksčiau negu įprasta.

Natūraliose pievose žolės būta mažiau negu praėjusiais metais, tačiau patręštuose plotuose pirmos žolės derlius buvo panašus kaip ir pernai.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2016 m. birželio 30 d.

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

4,3

5,7

3,7

5,2

Žieminiai rugiai

2,8

4,1

2,0

2,6

Žieminiai kvietrugiai

3,5

5,5

3,0

3,7

Žieminiai miežiai

X

4,3

X

4,3

Žieminiai rapsai

2,7

3,7

2,5

3,2

Vasariniai rapsai

1,2

1,5

1,3

1,3

Vasariniai miežiai

2,5

4,2

2,2

3,7

Vasariniai kviečiai

3,0

4,2

2,3

3,9

Vasariniai kvietrugiai

X

3,6

2,0

3,1

Avižos

2,5

3,5

1,8

2,4

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

+

+

+

+

Kukurūzai (grūdams)

+

+

+

+

Grikiai

1,3

1,2

0,8

1,1

Žirniai

2,2

3,2

2,0

2,7

Pupos

2,0

3,5

1,8

3,3

Cukriniai runkeliai

-

53

-

53

Bulvės

18

20

18

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,4

4,0

1,8

2,7

Pastaba:  X - nėra duomenų arba neauginama. * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra. + prognozuoti per anksti

Lentelėje pateikti apibendrinti LAMMC ŽI bei regioninių padalinių - Vokės, Vėžaičių, Elmininkų, Joniškėlio, Rumokų, Upytės, Perlojos bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos - duomenys.

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai