Ūkis
Kodėl pasėlių draudimas Lietuvoje nepopuliarus
2018-06-26

Vilnius. Lietuvos ūkininkai nuo šiemet juos kamuojančios sausros gali apsidrausti, tačiau to padaryti jų neskatina net valstybės teikiama galimybė susigrąžinti dalį draudimo įmokų. 

Kai kurie žemdirbiai sako, jog to priežastis – didelės draudimo kainos. Draudėjai mano, kad dabartinė sistema nėra palanki ūkininkams.

Rinkoje veikia vienintelis draudikas

Šiuo metu Lietuvoje pasėlius nuo gamtos negandų draudžia Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas. Anksčiau šią paslaugą teikusios kai kurios bendrovės pasitraukė dėl nuostolingos veiklos.

Ūkininkai, norėdami apsidrausti nuo stichinės sausros, iš pradžių pasėlius turi apdrausti nuo krušos, liūties ir audros padarinių. „Vereinigte Hagelversicherung“ duomenimis, jeigu ūkininkas nori, jog 1 ha javų draudimo vertė siektų 1 tūkst. eurų, už šį draudimą jis mokės 1,1 proc. draudimo vertės, o nuo stichinės sausros – 3 proc. Taigi, bendra įmoka už hektarą javų siektų 41 eurą.

Valstybė padengia iki 50 proc. draudimo nuo krušos, liūties bei audros įmokos ir iki 65 proc. – nuo stichinės sausros. Pastaroji padengiama iš Europos Sąjungos (ES) Kaimo plėtros programos.

Sistema nėra palanki ūkininkams

Draudimo bendrovė stichinės sausros draudiminį įvykį fiksuos tuo atveju, jeigu savivaldybės arba valstybės mastu bus paskelbta ekstremali situacija. Tuomet nustatoma, ar jos teritorijoje iš tikrųjų yra pažeisti pasėliai, bet tikrinami ne visi laukai.

Vėliau, nuėmus derlių, šie duomenys dar kartą patikrinami. Jeigu paaiškėja, kad nukentėjo daugiau nei 30 proc. pasėlių, išmokama 15 proc. draudimo vertės, arba 150 eurų už hektarą (jei 1 ha javų draudimo vertė siekia 1 tūkst. eurų). 

Draudimo bendrovės nuomone, Lietuvoje turėtų būti išplėsta meteorologinių stotelių tinklas, kad tikrąją situaciją galima būtų nustatyti 8-10 kv. kilometrų plotuose. 

Paskutinį kartą nuo sausros ūkininkai pasėlius draudė 2012 metais.

Ministerija norėtų konkurencijos

Žemės ūkio ministerija mano, jog dabartinei draudimo sistemai nuo gamtos negandų trūksta konkurencijos, todėl rinkoje galėtų veikti daugiau šias paslaugas teikiančių įmonių.

Kai kurie žemdirbiai teigia, kad drausti pasėlius nuo stichinės sausros yra brangu, be to, dėl draudiminio įvykio nustatymo sistemos draustis neapsimoka, nes net ir nukentėjus pasėliams, išmoka nėra garantuota.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai