Ūkis
Kiekvieną gyvulį reikia matyti pačiam
2014-06-02

Telšių r. Nevarėnų seniūnijos Trimėsėdžio kaimo apylinkės jau neįsivaizduojamos be išpuoselėtų limuzinų bandos - tai ūkininko Antano Šakio galvijai. Prieš dešimtį metų nusprendęs verstis mėsine galvijininkyste ir įsigijęs pirmąsias 12 veislinių telyčių iš Prancūzijos, dabar ūkininkas džiaugiasi 160 galvų banda, iš kurių 60 yra karvės žindenės.

Ūkininkas valdo 140 ha žemės, iš kurių 120 ha yra nuosava. Didžiają žemės plotų dalį sudaro pievos ir ganyklos - jos užima 120 ha.  Kiekvienais metais atsėjama po 20 ha daugiamečių žolių. 20 ha auginami grūdiniai augalai: avižos, žieminiai kvietrugiai, rugiai. Šiaudai reikalingi kraikui, grūdai - pašarams. Žemės našumas vidutiniškai vertinamas 27 balais.

Žemės ūkio srityje sukasi jau seniai

3 Paragrafas delaval

Šeimos ūkyje dirba Antano žmona Vilma ir vienas samdomas darbuotojas - ūkvedys. Žinoma, talkina ir vaikai - sūnus Antanas ir trys dukros - Karolina, Anita ir Toma.  

Pirmuosius 20 ha žemės pagal Valstiečių ūkio įstatymą Šakiai pasiėmė 1990 m. Pradėjo auginti melžiamas karves. Bet vertėsi sunkiai, pieno kainos niekaip nekilo, o darbų buvo tiek, kad vakarop rankas mausdavo. Nusprendė atsisakyti pieninės bandos ir visas karves išpardavė per dvi dienas. „Geros buvo tos mūsų karvutės, tai pirkėjų joms ilgai nereikėjo ieškoti", - prisimena Vilma.

Telšių r. ūkininkas Antanas Šakys nesigaili, kad pieninę galvijininkystę iškeitė į mėsinę

Šeima nusprendė verstis mėsine galvijininkyste. Iš pradžių augino mišrūnus, bet galvoje jau brandino mintį įveisti veislinių galvijų bandą. Tik štai kokią veislę pasirinkti? Daug skaitė spaudoje, klausinėjo kitų augintojų, ką jie augina, apžiūrinėjo jų bandas.

„Pataikėme į tikrai gerą ūkį - pas garsųjį Kėdainių r.ūkininką Feliksą Vaitelį. Pamatėme labai gražią limuzinų bandą: vaikšto būrys karvių, prie kiekvienos po veršelį. Nusprendėme ir mes auginti būtent tokius", - prisimena Antanas. 2004-aisiais per Lietuvos veislinių galvijų gerintojų asociaciją gavo kvotą įsivežti 12 veislinių limuzinų telyčių iš Prancūzijos.

Metų ir trijų mėnesių buliukai sveria po 600 kg

Pasak Šakių, niekada nesigailėjo, kad pasirinko auginti būtent limuzinus. Vien jau dėl to, kad šios veislės karviai lengvai veršiuojasi - iš 100 karvių tik vienai prireikia pagalbos.

Gyvuliai jaukūs, draugiški, be agresijos - todėl, kad šeimininkai nuolat prie jų būna, kiekvieną paskalbina, paglosto. Daugelis veislinių buliukų parduodama į Latviją, ten kokybiškų gyvulių veislei paklausa yra didžiulė. Prieš tai visi gyvuliai įvertinami, atliekami DNR tyrimai, kad būtų patikrinta jų kilmė. „Nuo pat pradžių, profesoriaus Česlovo Juknos patarti, mes vežėmės tik labai geros genetikos gyvulius. Štai kodėl lietuviai veislinių galvijų srityje gerokai aplenkė latvius", - sako A. Šakys.

Šalto tipo tvartas statytas prieš trejus metus, jame gyvuliai laikomi palaidi ant gilaus kraiko. Kiekvieną kartą, išgynus gyvulius į ganyklas, tvartas kruopščiai išplaunamas aukšto slėgio siurbliais

Antanas bandai gerinti nuolat įsigyja gyvulių aukcionuose Prancūzijoje. Dalyvavimas aukcionuose - labai įdomi patirtis. Pirmiausia teko susitaikyti su tuo, kad patikusio ir nusižiūrėto gyvulio gali nepavykti įsigyti, nes jo kaina pakyla ne šimtu, bet tūkstančiu ar dar daugiau eurų. „Taigi, turi suprasti, kad ne viskas, kas tau patiko, bus tavo rankose", - sako Antanas.

Banda formuojama tik iš geriausių veršelių. Kiekvienas gimęs veršelis iš karto įvertinamas ir pasveriamas. Šį pavasarį gimė rekordinio dydžio telyčaitė, ji svėrė net 51 kilogramą, nors paprastai šios veislės naujagimių veršelių svoris būna apie 36-40 kg. Augančių gyvulių svoris nuolat kontroliuojamas, jie sveriami kas mėnesį. Jei veršeliai per mažai priauga, veislei jie nepaliekami, išbrokuojami.

Ekologiškos mėsos skonis visai kitoks

„Pats noriu matyti kiekvieną galviją, kiekvieną žemės plotelį. Mėgstu turėti tiek, kiek pats galiu sukontroliuoti", - daugiau plėsti ūkio bent jau kol kas nežada Antanas. Jo planuose - dar daugiau dėmesio skirti galvijų genetikai, bandos gerinimui.

„Neturime jokio pavydo jausmo, gal todėl mums ir sekasi", - šypsosi Vilma Šakienė (viduryje) su dukromis Karolina ir Anita

Banda šeriama tik ūkyje užaugintais ir paruoštais pašarais. Galvijai negauna jokių hormoninių ir augimą stimuliuojančių priedų, todėl auga sveiki, o jų mėsa natūrali, ekologiška. Tiesa, kaip ekologiški jie nesertifikuojami, mat, pasak šeimininkų, toks statusas nesuteiktų produkcijai jokių privilegijų. Mėsai skirti galvijai parduodami įmonėms „Rovisa" ir „Agaras". Tik nedidelė dalis šios produkcijos lieka Lietuvoje - jos galima įsigyti „Norfos" prekybos centruose. Didžioji dalis mėsos eksportuojama į užsienį.

„Per 10 metų - tiek ūkininkaujame ekologiškai - mūsų skonio receptoriai jau taip išlavėjo, kad nusipirkę neekologiškos mėsos ar daržovių, iš karto atskiriame jų kitokį skonį ir nė valgyti nebenorime", - prisipažįsta Vilma. Savo šeimos poreikiams Šakiai per metus pasiskerdžia 2 jaunus buliukus ir mėgaujasi puikaus skonio mėsa.

Veisliniai galvijai suskirstyti į dvi bandas

„Kalbėjomės su vyru, kad būtų labai šaunu, jei pirkėjams galėtume pasiūlyti mėsos tiesiai iš ūkio. Bet tam reikėtų didelių investicijų. Būtina įsirengti ne tik skerdyklą, bet ir mėsos brandinimo patalpas. Mat jautieną būtina bent 24 valandas, o geriausia visą savaitę brandinti 0 laipsnių temperatūroje", - paaiškina Vilma. Jos svajonė - kad kuo daugiau Lietuvos žmonių galėtų valgyti kokybišką jautieną.

„Dirbame 365 dienas per metus. Gyvename labai taupiai, viską skaičiuodami. Džiaugiuosi, kad neturime skolų. Pinigų užtenka vaikams pamaitinti, žmonai papuošti. Ko daugiau reikia?", - šypsosi ūkininkas Antanas Šakys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai