Akademija (Kauno r.). Pasaulis dar nesugalvojo geresnio rizikos suvaldymo būdo negu draudimas. Tačiau Lietuvos žemdirbiai pasėlių draudimą vis dar vertina skeptiškai ir ne vienas yra įsitikinęs, kad to daryti neapsimoka - esą geriau sukaupti tam tikrą rezervinių ūkio lėšų fondą ir bėdos atveju padengti nuostolius.

Pastaraisiais metais vidutiniškai kasmet savo pasėlius Lietuvoje apdraudžia 600 žemdirbių. 2014 m. buvo apdrausta 211,1 tūkst. ha. Vidutinis besidraudžiančio ūkio dydis - 350 ha. Daugiausia pasėlių apdraudžiama Vidurio Lietuvoje, ypač aktyviai draudžiasi Joniškio ir Pakruojo rajonų žemdirbiai - derlingiausių žemių valdytojai.

Mūsų šalyje pasėlius draudžia vienintelė draudimo kompanija - „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialas „VH Lietuva". Per septynerius veiklos metus mūsų šalies žemdirbiai sumokėjo 26,7 mln. eurų įmokų (kompensuota 12,6 mln. eurų), o žalos atlyginimui išmokėta 29,8 mln. eurų.

„Taigi, 15,7 mln. eurų - toks rezultatas žemdirbių naudai", - išvadas iš statistinių duomenų daro Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Vlada Vitunskienė, vakar skaičiusi pranešimą mokslinėje praktinėje konferencijoje „Pasėlių draudimo reikšmė valdant riziką žemės ūkyje: mitai ir perspektyvos".

Jei nauda akivaizdi, kodėl pasėlių draudimas vyksta vangokai? Profesorė pagal ūkininkų apklausos duomenis nurodė priežastis, kodėl mūsų šalyje žemdirbiai nenori drausti pasėlių. Bene dažniausiai -žemdirbių nurodoma priežastis - nėra galimybės drausti pavienes pasėlio rūšis, antra - kad draudžia tik viena kompanija, nėra galimybės rinktis, trečia - vertintojai nustato mažesnius nuostolius, negu yra realūs. Kartu V. Vitunskienė pabrėžė, kad teigiamą įtaką pasėlių draudimo populiarinimui daro valstybės parama.

„Rizikos valdymo tradicijos daugumoje ūkių yra kūdikystės ar tik tam tikros užuomazgos stadijoje. Bet tikriausiai nereikėtų stebėtis - mes turime labai trumpą draudimo patirties laikotarpį, palyginti su Vokietija", - tokias išvadas daro profesorė Vlada Vitunskienėpo ūkininkų apklausos

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Joana Bacevičienė priminė, kad 2008-2014 m. laikotarpiu Nacionalinė mokėjimo agentūra padengė žemdirbiams pasėlių draudimo įmokų už 44,6 mln. litų. 2015-2020 m. laikotarpiui pagal priemonę „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų kompensavimas" numatyta skirti 34,75mln eurų (tai ES ir nacionalinės lėšos). Kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos, kai draudžiamasi nuo didesnės kaip 30 proc. nuostolių rizikos.

„Naujas draudimo įmokų kompensavimo taisykles planuojama patvirtinti iki spalio 1 d. Pesimistiniu variantu naujoji schema startuotų nuo 2016 m.", - sakė ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vedėja Joana Bacevičienė

Patirtis rodo, kad drausti pasėlius yra nedėkingas verslas, visiškai nepatrauklus uždirbti norinčioms bendrovėms, matyt todėl ir „VH Lietuva" neturi jokių konkurentų. Išgyventi bendrovei padeda tai, kad ji priklauso „Vereinigte Hagel" - didžiausiam Europoje tarptautiniam savidraudos fondui. Fondas vienija 9 ES šalių - Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Belgijos, Danijos, Olandijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos - pasėlius apsidraudusius žemdirbius. Jo steigėjai - du didžiausi Vokietijos žemdirbių savidraudos fondai, turintys beveik 200 metų pasėlių draudimo patirtį.

„Mūsų draudimo bendrovė veikia savitarpio pagalbos ir solidarumo principu. Teikiame paslaugą, o ne darome verslą, - pabrėžia „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" valdybos primininkas Rainer Langner. - Pasėlių draudimo srityje reikia labai specializuotų žinių. Beje, pastebėjome, kad geriausiai pasėlių draudimas funkcionuoja tose šalyse, kur yra bendradarbiavimas tarp draudimo bendrovės ir valstybės institucijų".

„VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas ir „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" Valdybos primininkas Rainer Langneržino, kadpasėlių draudimas yra specifinė draudimo rūšis - tai daugiau žemdirbių savitarpio pagalba, o ne pelno siekianti veikla

Draudimo bendrovės veiklą koordinuoja valdyba ir stebėtojų taryba, bendrus narių sprendimus užtikrina 67 apsidraudusius žemdirbius vienijančių regioninių susivienijimų susirinkimai (Lietuvoje tokio susivienijimo pirmininku išrinktas Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas). Didžioji dalis žalų vertinimo ekspertų yra išrenkami iš tų pačių apsidraudusiųjų žemdirbių. Beje, administracinės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" sąnaudos yra labai žemos - nesiekia 15 procentų.

Per konferenciją buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp ASU ir „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" - pasirašo ASU prorektorius Vidmantas Butkus ir „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" valdybos pirmininkas Rainer Langner

„VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas priminė, kad 2011 m. mūsų šalyje pasėlių draudimo sistemoje buvo padaryta esminių pakeitimų, nes iki tol buvo neteisingai įvertinta iššalimo rizika. Žemdirbiai tuos pokyčius pajuto kaip pakilusias draudimo įmokas, bet tokių veiksmų imtis buvo būtina. „2009 m. mūsų nuostolingumas siekė 200 proc., 2010 m. - 300 procentų. 2014 m. žiema taip pat buvo nedėkinga, šiaurinėje šalies dalyje iššalo 80-90 proc. pasėlių, tačiau mūsų bendrovės nuostolingumas buvo 115 proc. Vadinasi, padidinti tarifai atitinka realią situaciją", - paaiškina A. Navickas.

Apsidraudę žemdirbiai turi susitaikyti ir su ta nuostata, kad patyrusiems žalą ir gavusiems išmokas, kitais metais didėja įmokos. „Taip veikia solidarumo principas", - sako A. Navickas.

Draudimo įmokos dydis - maždaug 0,8 proc. nuo draudimo sumos. Pavyzdžiui, vasarinius kviečius apsidrausti 600 eurų/ha nuo trijų rizikų (krušos, liūties ir audros) žemdirbiui kainuoja apie 4-5 eurus (nes 50 proc. įmokos dengia valstybė). Vasarinių rapsų draudimas brangesnis - apie 8 eurai/ha. „Skaičiuoti galima ir taip: bet kuris purškimas žemdirbiui kainuoja 15-20 eurų/ha. Taigi, draudimas yra tris kartus pigesnis negu purškimas", - sako A. Navickas.

Vasarinių augalų pasėlių draudimas jau prasidėjo. Draudimo kompanijos atstovai planuoja organizuoti susitikimus su žemdirbiais seniūnijose, kurių metu bus aiškinami pasėlių draudimo principai ir čia pat bus galima apsidrausti pasėlius. „Norime būti arčiau žemdirbių", - paaiškina A. Navickas.

MŪ inf.