Ūkis
Kaip sieksime paramos turėdami patuštėjusią piniginę
2015-03-16

Vilnius. Vertinant bendrąjį šalies žemės ūkio sektoriaus finansinį pajėgumą pradėjus einamuosius metus ir startuojant Lietuvos kaimo plėtros programai, svarbus rodiklis yra ne tik ES parama, bet ir ūkių gautos pajamos už išaugintą ir parduotą žemės ūkio produkciją. Blogiausia, kad pajamos mažėja antri metai iš eilės.

Ūkių pajamų ir jų pokyčių apžvalgą kovo 23-ąją vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nariams pristatė asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis (nuotr.). Jis pažymėjo, kad duomenys yra negalutiniai, tačiau pagal Statistikos departamento skelbtas produkcijos supirkimo apimtis ir vidutines metines supirkimo kainas pernai, palyginus su 2013 m., ūkių pajamos mažesnės 141 mln. eurų (486 mln. Lt.) arba 9,3 proc.

„Blogiausia, kad pajamų mažėjimas jau tęsiasi antri metai iš eilės. Pernai, palyginti su 2012 metais, jos jau yra mažesnės 247 mln. eurų (852 mln. Lt.) arba 15,2 proc. Ir dar būtina nepamiršti, kad pajamos smuko ne sumažėjus, o padidėjus pagrindinių produkcijos rūšių apimtims. Pernai visų produkcijos rūšių, išskyrus rapsus, buvo parduota daugiau (grūdų - 9,7 proc., pieno - 7,2 proc. ir t. t.). Jei pardavimų apimtys nebūtų padidėjusios, tai pajamos per du metus būtų sumažėjusios daugiau kaip 326 mln. eurų (1,1 mlrd. Lt.) arba 20 proc.", - teigė J. Kraujelis.

Ūkių pajamos už parduotą produkciją ir jų pokyčiai


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją, mln. Lt

4092

2994

3557

4128

5612

5246

4760

Padidėjimas (- sumažėjimas) palyginti su ankstesniais metais, proc.

10,3

-26,8

18,8

15,8

35,9

-6,5

-9,3

Mln. Lt

383

-1098

575

564

1484

-366

-486

Proc. visose pajamose

73,8

66,1

68,0

72,3

80,1

82,3

72,4

Jo žodžiais, pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis - kainų sumažėjimas. „Pajamų pokyčių apžvalgas rengiame daugiau kaip 10 metų. Per tą laiką buvo trys pajamų nuosmukiai, įskaitant ir pastarąjį. 2006 metais dėl sausros sumažėjus apimtims. 2009 metais dėl pasaulinės krizės kritus supirkimo kainoms. Ir pernai sumažėjus visų pagrindinių produkcijos rūšių vidutinėms metinėms supirkimo kainoms. Ankstesniais metais supirkimo kainos svyruodavo - vienų produkcijos rūšių padidėdavo, kitų sumažėdavo, todėl apskritai tiek šalies mastu, tiek daugiašakiai ūkiai pajamas išlaikydavo stabilias ar net didėjančias.

Pavyzdžiui, 2013 m. augalininkystės produkcijos kainoms sumažėjus, tačiau už pieną ir gyvulius padidėjus, bendros pajamos sumažėjo vos keliais procentais. Šį kartą kritus ne tik visų pagrindinių produkcijos rūšių kainoms, o kai kurių, pvz. pieno, vienerių metų bėgyje jos krito daugiau nei trečdaliu, įprasti vidutinių metinių pajamų pokyčių palyginamieji metodai nebeatspindi realios ūkių finansinės padėties", - analizavo situaciją J. Kraujelis.

Ūkių pajamų už 2014 m. parduotą produkciją sumažėjimui (padidėjimui), palyginti su 2013 m., įtakos turėjo kainų ir produkcijos apimčių pokyčiai, proc.

Produkcijos rūšis

Apimčių padidėjimas (+), sumažėjimas (-), proc.

Kainų padidėjimas (+), sumažėjimas (-), proc.

Bendras pajamų padidėjimas (+), sumažėjimas (-), proc.

Grūdai

+9,7

-14,5

-6,2

Rapsai

-19,0

-16,0

-32,0

Cukriniai runkeliai

+1,4

-9,5

-7,2

Galvijai

+6,0

-12,0

-6,7

Kiaulės

-2,9

-11,3

-14,0

Paukščiai

+3,9

-7,0

-3,4

Pienas

+7,2

-11,4

-5,1

Kiaušiniai

+4,4

-5,7

-1,7

Į klausimą, kiek tokiam visuotiniam supirkimo kainų sumažėjimui įtakos turėjo ir turi Rusijos embargo įvedimas ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, žemės ūkio produkcijai bei maisto produktams, J. Kraujelis atsakė, kad per daug sureikšminame Rusijos embargo reikšmę. „Jau nuo pat pradžių buvo matyti, kad kai kas, prisidengdami embargu, norėjo šį bei tą išlošti arba turėti alibi pateisinti savo negebėjimus. Būčiau neteisus sakydamas, kad embargas neturėjo neigiamos įtakos pieno ir mėsos perdirbimo įmonėms ir daržininkystės ūkiams, eksportavusiems savo gaminius ir produkciją į Rusiją. Tačiau akivaizdu, kad supirkimo kainos sumažintos neadekvačiai: jas mažino ir tie, kurie daug eksportavo, ir tie, kurie neeksportavo, aiškindami, kad kainas reikėjo mažinti dėl staigiai išaugusios pasiūlos rinkoje. Deja, vartotojams kainos tik vos vos pasikeitė", - pabrėžė LŽŪBA prezidentas.

Apžvalgoje pažymima, kad didžiausias pajamų sumažėjimas - augalininkystės sektoriuje. Jų pernai gauta 96 mln. eurų (332 mln. Lt.). Tai 13 proc. mažiau nei 2013 m. Vien už rapsus pajamų gauta net 32 proc. mažiau. Pastarųjų supirkimo kainos per dvejus metus sumažėjo net 35,7 proc. Pernai, palyginti su 2013 m., pajamų iš gyvulininkystės gauta 45 mln. eurų (155 mln. Lt.) mažiau. Didesnę šio sumažėjimo dalį sudaro pajamų už pieną sumažėjimas, nors jo parduota 7,2 proc. daugiau. Ypač nenormali padėtis su pajamomis už pieną susiklostė nuo rugpjūčio mėn. Tačiau pajamų pokyčių iš augalininkystės ir gyvulininkystės negalima vertinti vienodai, nors pajamų sumažėjimas, o ypač dėl kainų kritimo, yra vienodai blogas dalykas žemdirbiams.

Pirmiausia reikia vertinti, kokias pasekmes turi ar turės tie pokyčiai tolimesniam užsiėmimui vienos ar kitos produkcijos gamyba. Grūdų kainos nuo 205 Eur/t (709 Lt./t) 2012 metais sumažėjo iki 150 Eur/t (518 Lt./t), rapsų atitinkamai nuo 456 (1575) iki 293 (1012), tačiau supirkimo kaina 150 eurų už toną grūdų ir 293 eurai už toną rapsų yra dar ta kaina, kuri artima savikainai, bet prie kurios pridėjus išmokas galima pusėtinai ūkininkauti.

„Tačiau pieno gamyboje supirkimo kainai (nesvarbu, kad prieš metus ji buvo 32-28 euro centai už natūralaus pieno kg) nukritus žemiau 20-22 euro centų (esant savikainai 25-28 euro centams), joks ūkis ilgiau kaip pusmetį išsilaikyti negali. Tuo labiau, kad šį kartą nieko kompensuoti negali ir augalininkystė", - pažymėjo J. Kraujelis.

Padėtį sušvelnino ES ir valstybės parama visų rūšių išmokomis. Kartu paėmus tiesiogines ir kompensacines išmokas, jų už praėjusiais metais deklaruotus plotus ir registruotus bei realizuotus gyvūnus bei pieną bus išmokėta 69 mln. eurų (apie 240 mln. Lt.) daugiau negu 2013 metais. Padidėjo jų dalis visose pajamose iki 27,9 proc. arba beveik 10 proc. punktų.

„Tačiau neskubėkime džiaugtis, ir kai kas neturėtų nusiraminti, kad štai žemdirbiai gavo daugiau paramos ir išgyvens. Tikrovėje šios paramos milijonai sudarė galimybes supirkėjams, perdirbėjams ir prekybininkams išsaugoti turėtas savo pajamų pozicijas, o žemdirbiams pajamų mažėjimo kilpa išliko beveik tokia kaip ir buvusi. Kartu sudėjus pajamas už parduotą produkciją ir visas išmokas, visos pajamos, palyginti su užpraėjusiais metais, liko mažesnės 246 mln. litų. Tai turės įtakos šių metų veiklai ir kai kuriems lūkesčiams", - perspėjo LŽŪBA vadovas.

Kalbėdamas apie prasidedantį Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimą, J. Kraujelis pastebėjo, kad daug reiškiama priekaištų dėl projektų atrankos kriterijų, prioritetų. „Tačiau ne vien prioritetai lems Programos įgyvendinimo sėkmę. Su Programa startuojame ne pačiu geriausiu laiku, nes pajamos sumažėjusios. Pajamos čia svarbios dėl to, kad projektą paramai gauti reikia įvykdyti, t. y. nusipirkti visa tai, kas reikalinga pasiekti tam, dėl ko prašoma paramos, ir tik tada tikėtis gauti 40-60 proc. paramos. O kad nusipirkti, reikia turėti savų, skolintų, garantuotų lėšų. Daug kam esant tokiai situacijai bus problemų. Antra. Programą Europos Komisija patvirtino. Patvirtinti prioritetiniai sektoriai. Vienas iš jų - gyvulininkystė. Nesutinku su tais, kurie sako, kad gyvulininkystė Lietuvai nereikalinga. Dabartinė situacija, deja, yra tokia. Tačiau pažiūrėkime plačiau. Neseniai Eurostatas paskelbė duomenis: augalininkystė Lietuvoje pernai sudarė 60 proc. bendrosios produkcijos; daugiau ji sudaro Rumunijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, kur 29-39 proc. duoda vaisiai, uogos, daržovės. Pas mus 33 proc. duoda javai. Daugiausia iš visų ES šalių. O gyvulininkystė pas mus sudaro tik 38 proc., kai Airijoje - 70, Danijoje - 63, Estijoje - 52, Lenkijoje - 51, Latvijoje - 47 procentai", - kalbėjo J. Kraujelis.

Jo nuomone, dabar investuoti į gyvulininkystę laikas blogas. Tačiau jei bendromis pastangomis nepavyks pakeisti santykių tarp žemdirbių, gyvulininkystės produkcijos supirkėjų, prekybininkų ir neinvestuosime į šią šaką, Lietuvos kaimo plėtros programos tikslai - darbo vietų kaime išsaugojimas, konkurencingumas, kaimų atnaujinimas - liks tik popieriuose, o Lietuva pagal produkcijos gamybą hektarui ir vienam darbuotojui kaip buvo priešpaskutinėse vietose ES šalių tarpe prieš 10 metų, taip ir liks. Anot LŽŪBA prezidento, Lietuvos žemės ūkio sektorius gali ir turi pakilti į aukštesnes vietas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai