Kauno r. Lietuvos klimatinės sąlygos palankios augti daugiametėms žolėms. Tinkamai įsėta pieva ar ganykla naudojama kelerius metus, o žoliniai pašarai yra pigiausi ir galvijams beveik niekuo kitu nepakeičiami. ASU mokslininkai ieško būdų optimizuoti žolinių pašarų gamybą gyvulininkystės ūkiuose panaudojant ankštines žoles.

Pasak ASU Žemės ūkio maisto mokslų instituto direktoriaus doc. Evaldo Klimo, būdamos ilgos vegetacijos, daugiametės žolės geriausiai išnaudoja saulės energiją, o tinkamai patręštos išaugina gausų (10-12 t/ha) sausųjų medžiagų derlių, savo energetine verte prilygstantį 8-9 t/ha grūdų.

Pakankamai ankštinių žolių turinčių žolinių pašarų vienas pašarinis vienetas turi 110-115 g virškinamųjų proteinų, o tai reiškia, kad jie yra itin vertingi ir gali būti šeriami net aukšto produktyvumo galvijams be jokių baltyminių priedų.

Didžioji dalis iš maždaug 1 mln. ha Lietuvos žolynų plotų yra ekstensyvūs, piktžolėti, o jų žolė menkos pašarinės vertės (retai siekia 6 balus). Produktyvus sėtinis žolynas sausųjų medžiagų derliumi prilygsta kukurūzų derliui, o baltymingumu viršija jį 50-60 proc. Ėsdamos tokią žolę ar iš jos pagamintus pašarus, karvės gali duoti 7 000 litrų pieno per laktaciją be jokių koncentruotų pašarų.

Lauko dienos dalyviai

Su ankštinių žolių panaudojimo galimybėmis pašarų gamybai ūkininkai turėjo progą susipažinti lauko dienoje, surengtoje Kauno rajone, Eikščių kaime, Jovitos ir Eugenijaus Kazaičių mišrios gamybos ūkyje.

Mišriame Kazaičių ūkyje - daugiau kaip 30 galvijų, 170 ha dirbamos žemės. Sėtinis žolynas užima 20 ha (pernai įrengė 3 ha, o šį pavasarį dar 6 ha). Paklaustas, ar nežada plėstis, Eugenijus sako, kad to, ką dabar turi - gana, svarbu deramai prižiūrėti. Jaunasis ūkininkas rūpinasi savo ūkio laukais, tariasi su specialistais, konsultuojasi. Padeda sesuo Greta, baigusi agronomijos magistro studijas.

E. Kazaitis yra pelnęs apdovanojimų rajono ir respublikos artojų varžybose. 2012 metų konkurso „Metų ūkis" vertinimo komisijos nariai Kauno rajone atkreipė dėmesį į Kazaičių ūkį, padėkojo už jaunų žmonių mokėjimą savarankiškai dirbti ir ūkio darbus organizuoti.

Kaip įrengti žolyną

Sėtinio žolyno įrengimas prasideda nuo augavietės paruošimo. Senoji augalija sunaikinama nupurškiant plotą glifosatų grupės herbicidais (norma 6 l/ha), tinkamiausiu purškimo laiku rugsėjo viduryje. Po trijų savaičių plotas lėkščiuojamas, tręšiama mėšlu (kratant arba laistant) ir ariama (jei gerinama sena žaliena) arba tik ariama, jei naudojamas kitas priešsėlis.

Pavasariniam žemės dirbimui geriausiai tinka priešsėjinis dirvos įdirbimo agregatas - germinatorius arba lygintuvas su sunkiomis akėčiomis. Priešsėjinio dirbimo optimalus laikas balandžio pabaiga - gegužės pradžia (priklausomai nuo dirvos drėgmės). Žemė turi būti supurenta sekliai 3-4 cm gylyje.

Žolių mišinys sudaromas iš 40 proc. ankštinių (pupinių) ir 60 proc. varpinių (miglinių) žolių. Tinkamiausios ankštinės žolės mišiniui parenkamos atlikus lauko dirvožemio agrocheminę analizę ir atsižvelgiant į gruntinio vandens lygį, dirvožemio pH, perdžiūvimo ar užmirkimo tikimybę. Konkrečią mišinio sudėtį lemia numatomo žolyno paskirtis (šienavimui ar ganymui), numatoma naudojimo trukmė bei augavietės dirvožemio granuliometrinė sudėtis.

ASU Žemės ūkio maisto mokslų instituto direktorius doc. Evaldas Klimas, nuskynęs du pluoštus žolyno (tik iš mineralinėmis trąšomis tręšto ploto ir kito ploto, kur tręšta mineralinėmis trąšomis ir skystu mėšlu) leidžia įsitikinti, jog varpinės žolės patręštos didesniu azoto kiekiu išaugina didesnę žalią masę

Naudingiausia rengti sėtinį žolyną 5 naudojimo metams. Tokiam laikui įmanoma užtikrinti pakankamą ankštinių žolių kiekį. Ilgiau laikyti neapsimoka, nes žolyne neišvengiamai atsiranda piktžolių, menkėja jo pašarinė vertė. Komponentų skaičius mišinyje priklauso nuo augavietės dirvožemio. Kuo dirvožemis nevienodesnis, tuo daugiau komponentų imama į mišinį. Produktyvūs žolynai dažniausiai sudaromi iš 7-8 komponentų.

Kazaičių ūkio žolių mišinyje buvo parinktos varpinės žolės: daugiametė svidrė, eraičinsvidrė Punia, Vėtra, tikrasis eraičinas, pašarinis motiejukas, pievinė miglė; ankštinės žolės: raudonieji dobilai Liepsna, Arimaičiai, baltieji dobilai, liucerna. Po 2 metų sėtinio žolyno sudėtis truputį pasikeitė - sumažėjo raudonųjų dobilų Liepsna, jų vietą užėmė besiplėsdami gausiais šakniastiebiais baltieji dobilai, o varpinių sudėtyje - pašalus daugiametėms svidrėms, vietoje jų suvešėjo pievinė miglė, eraičinsvidrė, tikrasis eraičinas. Tad sėtinis žolynas išlika produktyvus, neišretėjęs.

Žolių mišinio sėklos norma - 25 kg/ha, sėjos gylis 0,5-1,5 cm, o tinkamiausias sėjos laikas - gegužės pradžia. Pasėjus po rugpjūčio 15 dienos, nepakankamai išsivystė ankštinių žolių šaknys, tad žolės galėjo neperžiemoti.

Tręšimas ir derlius

Ūkyje įrengtas 3 ha antrametis žolynas buvo tręšiamas skirtingai: I dalis tręšta kovo pabaigoje NPK 8:20:30; 300 kg/ha su mikroelementais. Gautas pirmos žolės žalios masės derlius - 25 t/ha. II dalis tręšta NPK 8:20:30; 200 kg/ha ir balandžio pradžioje 25 kub. m/ha skystu mėšlu. Gautas pirmos žolės žalios masės derlius - 35 t/ha.

Sėtinis žolynas. Vaizdas viršuje – tręšta kovo pabaigoje NPK 8:20:30; 300 kg/ha su mikroelementais. Gauta žalios masės derlius 25 t/ha. Vaizdas apačioje - tręšta NPK 8:20:30; 200 kg/ha ir gegužės pradžioje 25 kub. m/ha skystu mėšlu. Gautas žalios masės derlius - 35 t/ha

Po nupjovimo tręšiama šitaip: ten, kur naudotos mineralinės trąšos, bus tręšiama 25 kub. m/ha skystu mėšlu, o ten, kur buvo tręšta mėšlu, išbers 100 kg/ha amonio salietros. Amonio salietra bus tręšiamas antrasis atolas.

Iš minėto 3 ha ploto tikimasi dar gauti 2 atolus, iš viso bendras derlius turėtų būti apie 55-65 t/ha. Jei sąlygos bus palankios (pakaks drėgmės ir šilumos), bus galima sulaukti gal dar ir didesnio žalios masės derliaus.

Skirtingai tręštuose plotuose žalios masės derlius skiriasi: kur buvo papildomai tręšta skystu mėšlu, varpiniai augalai vešlesni dėl didesnio bendro azoto kiekio, todėl ir žalios masės derlius apie 10 t/ha didesnis.

Svarbu ne tik įsirengti gerą žolyną, patręšti, bet ir laiku nupjauti. Būtina siekti pagaminti kokybišką pašarą. Šienapjūtės pradžia - kai pradeda plaukėti ankstyvos varpinės žolės: pašiaušėlis, motiejukas, šunažolė, o plaukėjant vidutinio ankstyvumo žolėms, tikriesiems eraičinams - reikia jau baigti šienapjūtę.

Žolių mišinys sudarytas iš 40 proc. ankštinių (pupinių) ir 60 proc. varpinių (miglinių) žolių. Nuotraukoje matosi, kad jau plaukėja varpinės žolės – tai  jau šienapjūtės pradžia

Antsėliui naudojamas vikių-avižų ir gausiažiedžių svidrių mišinys santykiu 75+25+7 kg/ha. Žolyno sėjos metais tinkamas antsėlis duoda gausų žalios masės derlių 30 t/ha ir gerai stelbia piktžoles. Antsėlis sėjamas statmenai įsėlio sėjimo krypčiai, todėl bereikalingai nestelbia įsėlio žolių. Įsėliui naudojamas varpinių ir ankštinių žolių mišinys.

Sėjos metais produktyvus žolynas (prieš ar po sėjos) tręšiamas kompleksinėmis trąšomis. NPK santykis 1:2:3, trąšų norma apie 300-400 kg/ha (priklausomai nuo dirvožemio turtingumo ir tręšimo organinėmis trąšomis).

Avižoms išplaukėjus, o vikiams baigus žydėti (liepos mėnesį) antsėlis nupjaunamas maždaug 6-7 cm aukščio. Žalioji masė panaudojama šienainio arba siloso gamybai. Žolynas papildomai tręšiamas azotu po nupjovimo išberiant 100 kg/ha amonio salietros. Po 5-6 savaičių dorojamas antras žalios masės derlius. Tinkamiausias žolės pjovimo aukštis 6-7 cm. Nupjovus žemiau, į pašarą gali patekti daugiau purvo, o žolių atžėlimas bereikalingai užsitęsia.

MŪ inf.