Ūkis
Kaimynų ūkininkų pasirinkimas - didelės grūdų saugyklos
2014-01-20

Jurbarkas. „Ką darytų ūkininkas, jei išloštų milijoną? Investuotų visus pinigus į žemės ūkį ir dar daugiau dirbtų," - pokštauja Jurbarko rajono  ūkininkas Arūnas Mickūnas, rodydamas savo didžiausią praėjusių metų investiciją - maždaug 1000 kv. m grūdų saugyklą, kurioje rudenį sutilpo visas derlius, o jam ištuštėjus vieta atsilaisvino technikai.

Pasak ūkininko, toks didelis angaras ūkyje praktiškiau nei bokštinė džiovykla, nes, pardavus grūdus,  patalpas galima panaudoti  žemės ūkio technikai ir trąšoms laikyti.

Tokios pat nuomonės ir Arūno Mickūno kaimynystėje ūkininkaujantis Donatas Simanavičius, kiek mažesnį angarą grūdams įsirengęs dar anksčiau nei kaimynas. Ir vienas, ir kitas šių saugyklų statybai paklojo maždaug po 200 tūkst. litų, ir tai dar ne galutinė suma. Norint  įrengti džiovinimo mechanizmą, reikia papildomų investicijų. Arūnas sako jau šiais metais mėginsiąs atrasti lėšų ir angarą paversti modernia grūdų saugykla, užtikrinančia aukščiausios klasės grūdų kokybę.

3 Paragrafas delaval

Praėję metai - rekordiniai

Veliuonos seniūnijoje 550 ha žemės valdančiam A. Mickūnui praėję metai buvo išties rekordiniai.  Ūkininkas ne tik pasistatė didžiausią rajone grūdų saugyklą, bet ir prikūlė rekordinį miežių derlių.

„Daugiau kaip 6 tonas iš hektaro prikūliau. Penkios tonos miežių jau yra geras derlius, o šešios - rekordinis. Ne visuose laukuose toks buvo, bet kai kuriuose - tai tikrai. Ir žieminiai kviečiai buvo neprastai užderėję, todėl džiaugiausi turėdamas kur vežti derlių. Neįsivaizduoju, kaip būtume išsivertę be šio angaro, pripildėme visą," - pasakoja ūkininkas, prisimindamas ir tą laikmetį, kai  teko gerokai pasukti galvą, norint sutalpinti bent dalį derliaus.

Nors ir turėjo vieną kitą sandėlį, bet trūko gero, universalaus pastato, kur be vargo įvažiuotų technika, o grūdus būtų galima laikyti, kol šoktels kaina.

Tiesa, šiais metais  didesnių jos šuolių ūkininkas sako nepastebėjęs. Kol saugykloje neįrengta ventiliacija, laikyti grūdus iki pavasario rizikinga, tad ūkininkas jau beveik viską pardavė. Beliko keletas tonų, kurias paims pavieniai pirkėjai, dalį pasiliks sėklai, atiduos už nuomojamas žemes.

Grūdų kainos - be didesnių pokyčių

„Man, galima sakyti, pasisekė, nes kainos dabar beveik mažesnės,  negu aš pardaviau. Vienu metu buvo šiek tiek pakilusios, bet apibendrindamas galiu sakyti, kad nepatyriau jokio nuostolio, kad pardaviau ilgai nelaukęs. Rudenį 505 Lt už miežius gavau, ir pirkėjai išsivežė patys, už salyklinius miežius  560 Lt mokėjo, o už kviečius jau pagal klasę. Dabar antros klasės kaina nesiekia 600 litų, o aš pardaviau brangiau. Čia jau kaip pataikai, kainos - visai neprognozuojamas dalykas. Teisus vienos grūdų supirkimo įmonės vadovas, sakydamas, kad  jeigu atsirastų Lietuvoje žmogus, žinantis grūdų kainas mėnesį į priekį, tai jam nieko kito veikti ir nereikėtų,  galėtų iš to gyventi," - svarsto A. Mickūnas, pripažindamas, kad kaina, kuria parduosi derlių, priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir galimybių.

Jei neturėsi, kur džiovinti, sandėliuoti, teks mažiausiomis kainomis parduoti tiesiai iš lauko. Įsirengęs angarą taip, kaip sumanyta, ūkininkas galės ilgiau palaukti geresnių kainų.

Tuo tarpu ūkininkas Donatas Simanavičius  trečdalį grūdų ir dabar laiko angare. Apie 900 ha žemės valdantis ūkininkas turi galimybę ir ilgiau palaikyti neparduotą derlių. Savomis lėšomis pasistatęs angarą, o ES paramos dėka įsigijęs džiovyklą, jis laukia tinkamiausio momento.

„Parduoti likusius grūdus planuoju sausio pabaigoje. Praėję  metai  buvo neprasti, iš hektaro prikūlėm apie 7 tonas žieminių kviečių.  Kainos labai nesvyravo, gal tik dabar truputėlį nukrito. Kiek žinau, dabar už toną moka 610-620 Lt. Sunku prognozuoti, kaip toliau bus," - sako Donatas Simanavičius, tuo patvirtindamas tarp žemdirbių paplitusį posakį, kad orus šiais laikais nuspėti lengviau nei grūdų kainas.

Tikisi ne prastesnių metų ir gero derliaus

Ūkininkai linkę manyti, kad ir šiais metais seksis ne prasčiau nei praėjusiais. Ir vieno, ir kito laukuose pasėliai kol kas nenukentėjo nei nuo drėgmės, nei nuo šalčio.

„Pasėliai išsilaikė kol kas neprastai, nesumirko. Pernai įkūrėme melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, tad nemažai laukų numelioravome. Ir šiais metais melioruosime. Milijoną gavome iš Europos Sąjungos, 5 proc. padengs savivaldybė, 5  procentus mes patys. Liks susimokėti 50 tūkst. Lt," - indėlį į būsimą derlių skaičiuoja  Arūnas Mickūnas.

Nauja žemės pirkimo tvarka paskatino ūkininką šiek tiek praplėsti ūkio valdas. Jis neseniai įsigijo valstybinės bei privačios žemės. „Nauji metai pakeitė situaciją, puola parduoti tie, kurie buvo nusipirkę ne žemdirbystei, o vadinamajam žemės bizniui. Nupirkę brangiau, parduoda pigiau. Gal čia toks pinigų legalizavimas," - svarsto ūkininkas, apgailestaudamas, kad praėjusiais metais dėl įstatymo spragų teko praleisti galimybę įsigyti sklypus, buvusius kaimynystėje.

Ūkio plėtros galimybes dabar temdo tik vienas šešėlis - darbo jėgos trūkumas. Pasak ūkininko, vieni nerandantys darbo, kiti sugebantys nerasti darbo. „Jei kreipiesi į darbo biržą, ateina pasirašyti, kad buvo atsiųsti, o dirbti nenori.  Anksčiau, jei būdavai veltėdis, duodavo parų, dabar duoda pinigų," - piktinasi ūkininkas, sakydamas, kad norint atgaivinti kaimą, pirmiausia reikia nuimti pašalpas tiems, kas gali dirbti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai